Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK) 2014-01-10 sprendimą Nr. S-11(7-84/2013); 2) pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013-03-19 sprendimu Nr. 68-49 pareiškėjui papildomai apskaičiuotas sumas ir vietoje 272 091 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumos apskaičiuoti 58 566 Lt GPM sumą; 3) panaikinti VMI 2013-03-19 sprendimo Nr. 68-49 dalį dėl pareiškėjui paskirtos 27 209 Lt GPM baudos; 4) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskrities VMI) 2012-05-24 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-124, Taip pat prašo priteisti A. M. bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pagal 2007-10-16 akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1 L. D. pardavė 150 Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų už 3 825 000 Lt, tačiau gautų pajamų už parduotas akcijas nedeklaravo. Kauno apskrities VMI, vadovaudamasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punktu, neapmokestinamosiomis pajamomis pripažino 153 000 Lt akcijų pardavimo pajamas už 6 akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999-01-01. Kita dalis – 3 672 000 Lt akcijų pardavimo pajamų, gautų už 144 akcijas, kurios buvo įsigytos po 1999-01-01, pagal GPMĮ 17 straipsnio 23 punktą, pripažintos apmokestinamosiomis pajamomis. Apskaičiuojant akcijų pardavimo apmokestinamąsias pajamas, remiantis GPMĮ 19 straipsniu, buvo įvertintos pareiškėjo akcijų įsigijimui patirtos išlaidos – 44 124,54 Lt įnašas vieneto akcinio kapitalo didinimui.

Kauno apskrities VMI 2012-03-27 patikrinimo akte Nr. AU16-7 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatuota, kad gautos pajamos ir patirtos išlaidos už 2007 m. parduotus vertybinius popierius, pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio nuostatas laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių A. M. ir E. M. (santuoka registruota 1983-10-29) nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Padaryta išvadą kad apmokestinamosios, pajamos, gautos už parduotus 2005-05-01 įsigytus vertybinius popierius, sudaro po 1 836 000 Lt. Išlaidos, patirtos įsigyjant minėtas akcijas, taip pat padalintos lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams po 22 062,27 Lt. Kauno apskrities VMI 2012-05-24 sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-124 papildomai apskaičiuotas 269 297 Lt GPM ir 26 930 Lt GPM bauda patvirtinti centrinio mokesčių administratoriaus 2013-03-19 sprendimu Nr. 68-49, kuriuo taip pat nuspręsta atleisti A. M. nuo 124 038 Lt GPM delspinigių. Komisija 2013-11-29 sprendimu Nr. S-186(7-203/2013) pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtino minėtą atsakovo sprendimą.

Prie GPM neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-01-01. Nuo pajamų, gautų už po 1999-01-01 įsigytus ir parduotus vertybinius popierius, atsirado prievolė sumokėti 15 proc. GPM nuo šių akcijų pardavimo pajamų. Visos pareiškėjui priklausančios 150 paprastųjų vardinių akcijų parduotos už 3 825 000 Lt sumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad visos A. M. turėtos UAB „Global Petroleum“ akcijos 2007-10-16 buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt už kiekvieną.

2007-10-16 akcijų pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 1 atskirai neišskirtos iki 1999-01-01 įsigytos 6 akcijos ir po 1999-01-01 įsigytos 144 akcijos ir nenurodyta skirtinga jų pardavimo kaina. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta, kad Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 300 000 Lt, jis padalintas į 300 paprastųjų vardinių akcijų. Visos akcijos yra paprastosios vardinės akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė – 1 000 Lt.

Turtines ir neturtines teises, numatytas Akcinių bendrovių įstatyme ar bendrovės įstatuose, jos savininkui suteikia kiekviena tokia akcija, neatsižvelgiant į akcijos rinkos kainą ar vertę už kurią akcija buvo įsigyta. Viena iš neturtinių akcininko teisių – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir spręsti bendrovės valdymo klausimus. Akcininko balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. jo tiesioginė įtaka susirinkimui priimant nutarimą svarstomu klausimu, siejamas su jo turimų akcijų kiekiu (ne akcijų kaina ar verte). Kiekvienas akcininkas Bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios Bendrovės akcijos. Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. Patikrinimo metu nenustatyta atvejų dėl akcijų vertės ar akcijomis suteikiamų teisių išskyrimo Bendrovės vidiniuose dokumentuose. Jei A. M. parduotų tik 6 akcijas, kurios sudaro 2 procentus visų Bendrovės akcijų, jis neparduotų pagrindinio akcijų paketo ir pirkėjas nebūtų suinteresuotas už 6 akcijas mokėti 3 000 000 Lt.

Turto vertinimą atlikusios turto ir verslo vertintojos A. K. 2012-06-15 parengtoje ataskaitoje padaryta išvada, kad UAB „Global Petroleum“ 100 proc. (12 akcijų) 1 000 Lt nominalios vertės akcijų paketo rinkos vertė 2005-04-30, nustatyta pajamų metodu, yra 6 000 000 Lt; 50 proc. (6 akcijų – 3 000 000 Lt; vienos paprastosios vardinės 1 000 Lt nominalios vertės akcijos rinkos vertė – 500 000 Lt. Padaryta išvada, kad įstatinio kapitalo padidinimas iki 300 000 Lt iki 2005-04-30 buvusių 6 akcijų paketo rinkos vertės nepakeitė. Turto vertinimo priežiūros tarnyba įvertino turto ir verslo vertintojos A. K. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos 2012-06-15 turto vertinimo ataskaitos Nr. 37/20111(Kau):12 atitiktį turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir nustatė, kad turto ir verslo vertintoja ataskaitą parengė galimai nesilaikydama minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų, nes ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4, 6, 10 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų. Už nustatytus pažeidimus rengiant turto vertinimo ataskaitą Nr. 37/20111(Kau):12 Turto arba verslo vertintojų garbės teismas vertintojai skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Mano, kad A. M. kartu su skundu VMI pateikta turto vertinimo ataskaita negali būti tinkamu įrodymu, nustatant pareiškėjo apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies aspektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktų nuostatas, 2012-04-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-1222/2012 konstatavo, kad įstatymų leidėjas pajamų, gautų už parduotus vertybinius popierius, (ne)apmokestinamumą diferencijuoja tik pagal tai, ar vertybiniai popieriai / buvo įgyti iki 1999-01-01, ar po 1999-01-01, tuo tarpu to, kokiu būdu ir pagrindu šie vertybiniai popieriai įgyjami, ši teisinė norma nekonkretizuota, t. y. ji vertybinių popierių įgijimo fakto, kaip sąlygos apmokestinti vėliau iš šių vertybinių popierių gautas pajamas, nepadaro priklausomu nuo sandorių formos, atlygintinumo ir pan. Kauno apskrities VMI pajamas, gautas už parduotus vertybinius popierius bei patirtas išlaidas, pagrįstai padalino abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Kadangi A. M. nedeklaravo mokesčio, MAĮ nenustato galimybės neskirti baudos. Pareiškėjo motyvai, kad jam bauda yra paskirta neteisėtai, laikytini filosofiniais pasvarstymais. MAĮ įtvirtina galimybę atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos, esant tam tikroms aplinkybėms, taip pat ir dėl priežasties, kad apibendrintas mokesčių įstatymo paaiškinimas buvo klaidinantis ir neaiškus. Vadovaujantis šiuo pagrindu, atsakovo sprendimu A. M. buvo atleistas nuo GPM delspinigių mokėjimo. Atleisti pareiškėją nuo GPM baudos mokėjimo vien šio pagrindo nepakanka – turi būti nustatyta ir aplinkybė įvirtinta MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje – pareiškėjas turi būti sumokėjęs papildomai apskaičiuotą mokestį. Kadangi tokių duomenų nepateikta, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija pagrįstai konstatavo, kad nėra teisėto pagrindo atleisti pareiškėją nuo GPM baudos mokėjimo.

Pareiškėjas, jo, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Pareiškėjo atstovas advokatas Albertas Kručkauskas 2014-10-02 pateikė teismui prašymą atidėti 2014-10-07 10.00 val. teismo posėdį, kadangi A. M. atstovas Povilas Gruodis neturi galimybės jame dalyvauti, nes rengiasi advokato kvalifikaciniam egzaminui. Kiti pareiškėjo atstovai neturi galimybės vykti į teismo posėdį dėl užimtumo, be to tai lemtų itin dideles atstovo pasirengimo laiko sąnaudas. Iš prie prašymo pridėto Lietuvos advokatūros 2014-09-22 rašto Nr. 643 matyti, kad advokatų kvalifikacinis egzaminas raštu turėjo vykti 2014-10-08 13.00 val., taigi negalėjo būti kliūtimi Povilui Gruodžiui atstovauti A. M. 2014-10-07 10.00 val. teismo posėdyje. Tuo labiau, kad kaip pažymėta prašyme, jis yra gerai susipažinęs su bylos medžiaga. Pasiruošimas advokato kvalifikaciniam egzaminui yra atstovo asmenimis reikalas ir ruošimąsi jam jis privalo planuoti taip, kad tai nesudarytų kliūčių vykdyti teisinių paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui, jo atstovui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Komisija, atsižvelgdama į A. M. 2012-08-08 pasiūlymą VMI dėl mokestinio tyrimo užbaigimo, pasirašant susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 98–100), 2012-09-04 protokoliniu sprendimu, įtvirtintu 2012-09-04 posėdžio protokolu Nr. PP-209(7-164/2012), nusprendė pareiškėjo 2012-08-08 skundo nagrinėjimą sustabdyti, kol bus pasirašytas susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio ar atsisakyta pradėti susitarimo pasirašymo procedūrą (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 101). VMI 2012-11-15 raštu Nr. (24.10-31-5)-R-9514 informavo Komisiją kad nutraukė derybas su pareiškėju bei informavo R. G., jog nėra pagrindo pradėti derybų dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 104). Komisija 2013-01-28 sprendimu Nr. S-11(7-164/2012) panaikino VMI 2012-07-20 sprendimą Nr. 68-135 ir perdavė A. M. skundą VMI nagrinėti iš naujo (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 118–123). VMI, vykdydama Komisijos 2013-01-28 sprendimą Nr. S-11(7-164/2012), iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Kauno apskrities VMI 2014-05-24 sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-124, kuriame jam nurodyta sumokėti į biudžetą 269 297 Lt GPM, 124 038 Lt GPM delspinigių bei 26 930 GPM baudą ir 2014-03-19 sprendimu Nr. 68-49 jį patvirtino, atleido A. M. nuo 124 038 Lt delspinigių ir neatleido nuo 26 930 Lt baudos (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. (7-84)/2013 (toliau – MGK byla Nr. (7-84)/2013), 1. 7–10). Komisija 2014-01-10 sprendimu Nr. S-11(7-84/2013) patvirtino atsakovo 2014-03-19 sprendimą Nr. 68-49 (MGK byla (7-84)/2013), l. 33–40).

A. M. tvirtina, kad iki 1999 m. įsigytos akcijos savo verte negali būti prilygintos akcijų, įsigytų po įstatinio kapitalo padidinimo 2005-05-01, vertei. Turėtų 6 Bendrovės akcijų vertė 2005-04-30 buvo 3 000 000 Lt (500 000 Lt už akciją), o remiantis pateikta UAB ,Auditas ir konsultacijos“ vertinimo ataskaita, įstatinio kapitalo padidinimas 300 000 Lt buvusių 6 Bendrovės akcijų vertės nepakeitė. Kadangi A. M. pardavė ne tam tikrą akcijų dalį, bet visą savo akcijų paketą, kurį sudarė iki 1999-01-01 įsigytos 6 Bendrovės akcijos, ir po 2005-05-01 įsigytos 144 UAB „Global Petroleum“ akcijos, yra galimybė iš bendro A. M. parduotų akcijų paketo vertės išskirti pareiškėjo iki 1999-01-01 įsigytų Bendrovės akcijų ir po 2005-05-01 A. M. įsigytų akcijų vertę. Tvirtina, jam mokėtinas GPM apskaičiuotinas tik nuo pajamų, gautų pardavus po 1999-01-01 įsigytas Bendrovės akcijas: GPM apskaičiuotinas tik nuo 412 500 Lt, iš šių pajamų atėmus 22 062,27 Lt A. M. turėtų išlaidų, šių akcijų įsigijimui. Pareiškėjas dėl skirtos baudos pažymėjo, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto komentaras buvo klaidinantis ir neaiškus, todėl jam bauda skirta neteisėtai – A. M. nepažeidė GPMĮ, jam bauda negalėjo būti skiriama.

Ginčo teisiniu santykius reglamentuoja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 22 punkte nustatyta, kad pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-01-01, yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio įstatymo 11 straipsnį (vieneto likvidavimo atveju). Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos ir pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999-01-01, jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Aptartos GPMĮ nuostatos suponuoja išvadą kad prie gyventojų pajamų mokesčių neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos tik tos pajamos, kurios yra gautos už parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999-01-01 (pirmasis atvejis), arba už parduotus vertybinius popierius, įsigytus po 1991-01-01, jeigu yra tenkinamos dvi įstatyme nustatytos sąlygos: vertybiniai popieriai parduodami ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti, pabaigos nebuvo daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai parduodami, akcijų savininkas (antrasis alternatyvus atvejis).

Kauno apskrities VMI 2011-10-24 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. AU12-309 nustatė, kad A. M. 1998-01-16 įsigijo UAB „Global Petroleum“ (buvusi UAB „Omeksa“ (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 78) 6 paprastas vardines akcijas už 6 000 Lt (MGK byla Nr. (7-164)/2012, 1. 74). UAB „Omeksa“ 2005-05-01 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 300 000 Lt, naujai išleidus 288 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė akcijų išleidimo dieną buvo 1 000 Lt (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 76). Naujai išleistos akcijos apmokėtos 211 750,92 Lt Bendrovės lėšomis (12 000 Lt iš įstatinio kapitalo, 157 850,72 Lt iš rezervų, 41 900,20 Lt iš nepaskirstyto pelno) ir 88 249,08 Lt akcininkų piniginiais įnašais. Iš viso A. M. turimų Bendrovės akcijų skaičius buvo 150 (50 proc.). Pareiškėjas 2007-10-16 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 1 L. D. pardavė 150 Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų už 3 825 000 Lt (MGK byla Nr. (7-164)/2012,1. 110–113). 2007-10-25 mokėjimo nurodymu Nr. 294699 L. D. pervedė į A. M. sąskaitą 3 825 000 Lt (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 67). Pareiškėjas 2007 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje šių pajamų nedeklaravo (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 55–58). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad iš 150 (50 proc.) parduotų Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų 6 akcijas A. M. buvo įsigijęs iki 1999-01-01, o 144 akcijas – iki 2005-05-01. Kaip jau minėta, akcijas jis pardavė 2007-10-16, t. y. ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo. Mokėtojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kada akcijos buvo parduotos, valdė jų 50 proc., t. y. daugiau nei 10 proc., taigi netenkino GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punkte nustatytos antrosios sąlygos, kad pajamas būtų galima pripažinti neapmokestinamomis. Atsižvelgiant į tai, tik nuo nustatytos aplinkybės, ar akcijos buvo įgytos iki 1999-01-01, ar po 1999-01-01, priklauso, ar pajamos, gautos pardavus akcijas, priskirtinos ar nepriskirtinos pareiškėjo GPM apmokestinamosioms pajamoms. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo pajamos, gautos pardavus 144 akcijas, priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms, kurios vadovaujantis GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies 9 punktu apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Visų tos pačios klasės akcijų nominalios vertės ir suteikiamos teisės turi būti vienodos. 2007-10-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 2.1 punkte nustatyta, kad visos akcijos yra paprastos vardinės. Akcijų nominali vertė yra 1 000 Lt už kiekvieną, o viena paprastoji vardinė akcija balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą (2007-10-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1 2.4 ir 2.5 punktai; (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 110–111). Remiantis aptartomis sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad visų akcijų, nepriklausomai nuo jų įsigijimo laiko, vertė buvo vienoda, A. M. pardavė visą akcijų paketą, todėl teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo gautas pajamas už parduotą 150 akcijų paketą diferencijuoti pagal jų įsigijimo būdą ar kitus kriterijus. Taigi, mokesčių administratorius, nustatydamas pareiškėjo neapmokestinamąsias pajamas, pagrįstai visų A. M. turėtų Bendrovės akcijų pardavimo kainą vertino vienodai – po 25 500 Lt už kiekvieną. Šios išvados nepaneigia ir turto ir verslo vertintojos A. K. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengta 2012-06-15 vertinimo ataskaita Nr. 37/20111(Kau):12, kurioje padaryta išvada, jog UAB „Global Petroleum“ 100 proc. 1 000 Lt nominalios vertės akcijų paketo rinkos vertė 2005-04-30, nustatyta pajamų metodu, yra 6 000 000 Lt, o 50 proc. 3 000 000 ; vienos paprastosios vardinės 1 000 nominalios vertės akcijos rinkos vertė – 500 000 bei pažymėta, kad įstatinio kapitalo padidinimas iki 300 000 Lt iki 2005-04-30 buvusių 6 akcijų paketo rinkos vertės nepakeitė (MGK byla Nr. (7-164)/2012, l. 28–42, 43). Šios ataskaitos teismas nelaiko tinkamu įrodymu nustatant pareiškėjo apmokestinamąsias ir neapmokestinamąsias pajamas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies aspektu, nes ją rengiant buvo nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų pažeidimai (Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. GT-14(12)-S, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-565/2014).

Vertybinių popierių pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimą reglamentuoja GPMĮ 16 straipsnio 1 dalis bei 19 straipsnio 1 dalis. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 19 straipsnio 1 dalį, pardavus ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir sumokėtas komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. GPMĮ įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus ir kita. Aptartas reglamentavimas reiškia, kad nustatant apmokestinamąsias pajamas, iš gautų pajamų gali būti atimama turto įsigijimo kaina. Nagrinėjamu atveju tai yra akcijų įsigijimo išlaidos. UAB „Omeksa“ 2005-05-01 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 300 000 Lt, jos, be kita ko, apmokėtos 44 124,54 Lt pareiškėjo įnašu, ši suma laikytina jo išlaidomis akcijoms įsigyti.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 22 ir 23 punktais buvo pagrįstai nurodyta, kad iš 3 825 000 Lt gautų akcijų pardavimo pajamų, 153 000 Lt (3 825 000 : 150 x 6) laikomos neapmokestinamomis pajamomis, o likusi dalis – 3 672 000 Lt yra pajamos gautos už 144 parduotas akcijas, kurios pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 23 punktą laikomos apmokestinamomis. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso3.88 straipsniu ir nustačiusi, kad turtas yra jungtinė pareiškėjo ir sutuoktinės nuosavybė, gautas už parduotus vertybiniu popierius pajamas bei patirtas išlaidas pagrįstai padalino abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis ir A. M. nuo gautų apmokestinamųjų pajamų, įvertinęs patirtas išlaidas, taikytiną metinio neapmokestinamųjų pajamų dydį, apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas bei gautų kitų pajamų ir nuo jų išskaičiuotą mokestį, apskaičiavo mokėtiną 269 297 Lt GPM.

VMI, atsižvelgusi į tai, kad mokesčių administratoriaus pateiktas GPMĮ paaiškinimas pripažintinas klaidinančiu, ir vadovaudamasis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 141 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrįstai atleido pareiškėją nuo mokėtinų GPM delspinigių. Tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atleisti jį ir nuo baudos sumokėjimo.

GPMĮ 36 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Baudos nustatytos MAĮ 139 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. A. M., nedeklaruodamas vertybinių popierių pardavimo pajamų ir neapskaičiavęs bei nesumokėjęs mokėtino GPM, pažeidė GPMĮ nuostatas, todėl GPM bauda jam buvo paskirta pagrįstai. Kadangi pareiškėjui paskirta 10 minimali procentų dydžio bauda, jos dydis byloje nesvarstomas. MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. A. M. nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atleisti jį nuo baudų mokėjimo, šį pareiškėjo prašymą mokesčių administratorius pagrįstai atmetė.

Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad visos A. M. turėtos Bendrovės akcijos buvo parduotos už vienodą kainą – 25 500 Lt ir nėra pagrindo 6 akcijas ir iš jų pardavimo gautas pajamas vertinti skirtingai nuo kitų 144 akcijų. Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2014-01-10 sprendimas Nr. S-11(7-84/2013), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2013-03-19 sprendimas Nr. 68-49 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-05-24 sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-124 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti ar keisti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. A. M. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85-88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.