Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus J. G. atsiliepime nurodoma, kad pirmuosius keleivių skundus dėl atšaukto 2017 m. birželio 11 dienos vežėjo (duomenys neskelbtini) skrydžio FR2743 iš Vilniaus į Barseloną Civilinės aviacijos administracija gavo 2017 m. birželio 14 d.- skundai buvo gauti iš A. Š., V. Š. ir M. Š. (rezervacija WTH1YQ) ir 2017 m. birželio 19 d.- iš A. R., G. R., S. R., J. R. (rezervacija RNG7KS). Keleiviai nurodė, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) atšaukė skrydį FR2743 jiems laukiant oro uoste. Vežėjas nenurodė atšaukimo priežasties, nesuteikė pagalbos, t. y. nepasiūlė alternatyvios kelionės, tik grąžino už bilietus sumokėtą sumą, atsisakė mokėti kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnį, nes esą skrydis neįvyko dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo aviakompanijos ir tokiu atveju keleiviams kompensacija nepriklausanti. Keleiviai skundėsi patirtais nuostoliais: A. Š.- dėl prarastų skrydžio bilietų atgal iš Barselonos į Vilnių, A. R.- dėl prarastos kelionės, užsakytų viešbučio ir pervežimo tarp oro uosto ir viešbučio, moralinės žalos ir prašė nustatyti atšaukimo priežastį bei reikalavo kompensacijos pagal Reglamento 7 straipsnį. Atsižvelgdama į keleivių skundus ir laikydamasi skundų nagrinėjimo procedūros Civilinės aviacijos administracija 2017 m. birželio 19 d. vežėjo (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo skyriui (C. S.) elektroniniu paštu eu261@ryanair.com, kuris vežėjo (duomenys neskelbtini) yra pateiktas Europos Komisijai kaip skirtas Nacionalinių priežiūros institucijų, paskirtų pagal Reglamentą, ir vežėjo (duomenys neskelbtini) susirašinėjimui sprendžiant keleivių skundus, išsiuntė raštą Nr. 12R-968, kuriuo Civilinės aviacijos administracija paprašė pateikti informaciją apie skrydžio atšaukimo priežastį ir, jeigu vežėjas siekia pasinaudoti išimtimi ir nemokėti kompensacijos, jis turi pateikti Civilinės aviacijos administracijai įrodymą, patvirtinantį buvus ypatingas aplinkybes, atleidžiančias vežėją nuo atsakomybės mokėti kompensaciją. Kitaip tariant, vežėjas turi sumokėti keleiviams kompensaciją. Vežėjo atsakymui buvo skirtas terminas: iki 2017 m. liepos 5 d. Dėl to paties skrydžio FR2743 Civilinės aviacijos administracija 2017 m. birželio 28 d. gavo K. M., G. S. ir K. S. skundą, o 2017 m. birželio 29 d.- S. K. skundą, ir 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. 12R-1042 apie jų gavimą informavo vežėją (duomenys neskelbtini), nurodydama keleivių reikalavimus ir prašydama atsižvelgti į minėtų keleivių skundus atsakant į pirmąjį Civilinės aviacijos administracijos 2017 m. birželio 19 d. raštą Nr. 12R-968. 2017m. liepos 3 d. Civilinės aviacijos administracija gavo vežėjo (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 30 d. atsakymą Nr. 1575841/WTH1YQ, kuriame nurodoma, kad skrydis FR2743 buvo atšauktas dėl nepalankių oro sąlygų, nepakankamo matomumo Vilniaus oro uoste ir kad minėtos sąlygos privertė orlaivį, vykdžiusį pirmesnį skrydį, tūpti Kauno oro uoste. Kadangi skrydžio FR2743 atšaukimą esą nulėmė nuo vežėjo nepriklausančios aplinkybės, vežėjas neprivalantis mokėti kompensacijų keleiviams pagal Reglamento 7 straipsnį. Laiške patvirtinama, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) grąžino pinigus A. Š. ir jo šeimai, kuriuos šie buvo sumokėję už skrydį. Laišką vežėjo (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė Klientų aptarnavimo skyriaus atstovė H. P.. Keleivių skundus nagrinėjusi Civilinės aviacijos administracijos Oro transporto skyriaus vedėja V. Ž. kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Aviacinės meteorologijos centrą, siekdama tiksliai išsiaiškinti, kokie buvo faktiniai orai Vilniaus oro uoste laiko periodu viena su puse valandos iki tvarkaraštyje nurodyto skrydžio FR2743 ir beveik viena su puse valandos po jo, t. y. tarp 10.00 val. ir 13.00 val. Lietuvos laiku. Pagal Aviacinės meteorologijos centro duomenis, nors buvo prognozuojama perkūnija orlaivių trasoje, faktinis oras buvo tinkamas skrydžiams vykdyti: perkūnijos nebuvo, debesys aukšti, matomumas svyravo nuo beveik 10 km iki visiškos giedros; tarp 11 val. ir 12 val. lijo nesmarkus lietus. Atsižvelgdama į minėtą informaciją V. Ž., atsakydama į H. P. 2017 m. birželio 30 d. laišką, 2017 m. liepos 7 d. išsiuntė elektroninį laišką, nurodydama, kad Civilinės aviacijos administracija nesutinka su vežėjo (duomenys neskelbtini) paaiškinimu, jog skrydis buvo atšauktas dėl netinkamų oro sąlygų Vilniaus oro uoste ir prasto matomumo, bei pateikė argumentus, paminėdama faktines oro sąlygas. Atsižvelgdama į Reglamento 5 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodoma, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, V. Ž. elektroniniame laiške vežėjui (duomenys neskelbtini) nurodė paaiškinti, kodėl lėktuvas, turėjęs vykdyti skrydį FR2743, iš Kauno nebuvo perskraidintas į Vilnių, kad paimtų keleivius, o tuščias išskrido į Barseloną ir kokių priemonių vežėjas ėmėsi, kad atšaukimo būtų galima išvengti. Be to laiške konstatuota, kad vežėjas nepasiūlė keleiviams jokių alternatyvių galimybių pasiekti Barseloną, todėl, Civilinės aviacijos administracijos nuomone, vežėjas turėtų sumokėti keleiviams naujai jų įsigytų kelionės bilietų kainos ir vežėjo (duomenys neskelbtini) bilietų kainos skirtumą (turint galvoje, kad keleiviams vežėjas (duomenys neskelbtini) buvo grąžinęs pinigus už atšaukto skrydžio bilietus). Laiške prašoma atsižvelgti į pateiktus Civilinės aviacijos administracijos argumentus ir persvarstyti vežėjo (duomenys neskelbtini) sprendimą keleivių atžvilgiu. Į minėtą 2017 m. liepos 7 d. elektroninį laišką nebuvo atsakyta, todėl 2017 m. liepos 31 d. buvo išsiųstas kitas elektroninis laiškas, kuris pakartojo liepos 7 d. laišką, informavo vežėją (duomenys neskelbtini) apie tai, kad dėl nagrinėjamo skrydžio Civilinės aviacijos administracija gavo dar 4 skundus: iš J. B. (rezervacija ZTH7TW), A. N. ir A. N. (rezervacija IN8ZWI), S. A., F. A., L. A., I. A., A. A., A. A., A. A. (rezervacija MPL2VP) ir D. G., I. G., I. G. (rezervacijos DMK3VY ir H37BSR). Laiške paprašyta iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakyti į ankstesnįjį, 2017 m. liepos 7 d. laišką. 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu paštu buvo kreiptasi į vežėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį dėl klausimų, susijusių su Reglamentu- S. M., nurodant, kad nuo 2017 liepos 7 d. Civilinės aviacijos administracija iš vežėjo (duomenys neskelbtini) negauna jokio atsakymo į siųstus elektroninius laiškus. Civilinės aviacijos administracijos atstovė prašė S. M. padėti išspręsti problemą kaip galima greičiau, nurodė, kad Civilinės aviacijos administracija gavo dar du skundus dėl nagrinėjamo skrydžio: iš J. B. ir I. K. (rezervacija UTTJND) ir C. M. A. (rezervacija HQDFYM). Vežėjo (duomenys neskelbtini) atsakymui Civilinės aviacijos administracijos atstovė davė laiko iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Po šio laiško 2017 m. rugpjūčio 17 d. Civilinės aviacijos administracija gavo vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovės H. P. elektroninį laišką, kuriame ji teigė negavusi V. Ž. siųsto 2017 m. liepos 7 d. elektroninio laiško ir, atsižvelgdama į minėtame laiške išsakytą Civilinės aviacijos administracijos nuomonę, paprašė pateikti keleivių įsigytų naujų bilietų ir jų įsigijimo dokumentų kopijas. 2017 m. rugpjūčio 22 d. trimis elektroniniais laiškais adresu (duomenys neskelbtini) išsiųsti paprašyti keleivių išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Negavus iš vežėjo (duomenys neskelbtini) jokio atsakymo dėl vežėjo galutinio sprendimo atšaukto skrydžio FR2743 keleivių atžvilgiu, 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo kreiptasi į vežėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotinę Reglamento reikalams S. M., kur buvo nurodyta, kad iki šiol nėra gautas galutinis vežėjo (duomenys neskelbtini) atsakymas dėl skrydžio FR2743 atšaukimo aplinkybių ir vežėjo sprendimo keleivių atžvilgiu. Buvo duotas galutinis terminas- 2017 m. rugsėjo 8 d. ir nurodyta, kad po šios datos bus vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovams taikomos sankcijos, jei nebus gautas vežėjo atsakymas į Civilinės aviacijos administracijos laiškus. 2017 m. rugsėjo 7 d. vežėjas (duomenys neskelbtini) persiuntė 2017 m. liepos 24 d. elektroninį laišką, adresuotą Civilinės aviacijos administracijai, kurio turinys- pakartotas Ryanair 2017 m. birželio 30 d. atsakymas: kad skrydis buvo atšauktas dėl netinkamų oro sąlygų ir prasto matomumo Vilniaus oro uoste. Vežėjo (duomenys neskelbtini) vardu atsiustame elektroniniame laiške Klientų aptarnavimo skyriaus atstovė D. M. pažymėjo, kad minėtas atsakymas užbaigia šį klausimą, tuo parodydama, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) daugiau nenagrinės atvejo ir/arba nebeatsakinės į Civilinės aviacijos administracijos užklausas dėl nagrinėjamo skrydžio FR2743. 2017 m. rugsėjo 7 d. elektroniniu laišku Civilinės aviacijos administracijos atstovė informavo vežėjo (duomenys neskelbtini) atstoves D. M., S. M., kad Civilinės aviacijos administracija nesutinka su vežėjo (duomenys neskelbtini) pateiktu atsakymu dėl skrydžio atšaukimo aplinkybių interpretavimu ir apie tai jau yra informavusi vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovę S. M. 2017 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu laišku, kuriame nurodžiusi nesutikimo argumentus. 2017 m. rugsėjo 7 d. laiške Civilinės aviacijos administracijos atstovė informavo, kad klausimo Civilinės aviacijos administracija dar neišsprendė ir kad bus pradėtos administracinės procedūros dėl sankcijų taikymo vežėjo (duomenys neskelbtini) atsakingiems asmenims. Civilinės aviacijos administracija pradėjo nagrinėti bylą dėl galimo Kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklių, nustatytų Reglamente, pažeidimo ir 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 12R-1467, adresuotu vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovui Michael O‘Leary, pakvietė jį ar kitą už keleivių teisių užtikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį atvykti į Civilinės aviacijos administraciją surašyti protokolą administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime pažymima, kad visi skrydžio FR2743 keleiviai, kurie pateikė skundus Civilinės aviacijos administracijai, prieš tai jau buvo kreipęsi į vežėją (duomenys neskelbtini), prašydami paaiškinti skrydžio atšaukimo priežastį, sumokėti kompensacijas ir padengti dėl skrydžio atšaukimo keleivių patirtą žalą, tačiau jų reikalavimai buvo atmesti, išskyrus pinigų grąžinimą už nepanaudotus bilietus: vežėjas (duomenys neskelbtini) pinigus grąžino net keleiviams neprašius. Keleiviams buvo nurodyta, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, dėl netinkamų meteorologinių sąlygų skrydžiui vykdyti. Keleiviai laukdami oro uoste matė, kad kiti skrydžiai vyko, todėl nesutiko su vežėjo (duomenys neskelbtini) atsakymu ir kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją siekdami apginti savo teises. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, vežėjo (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo skyrius, atsakingas už keleivių skundų nagrinėjimą, neteikė Civilinės aviacijos administracijai paaiškinimų dėl nurodytų faktų apie meteorologines sąlygas skrydžio dieną neatitikimo tikrovei, nesilaikė Civilinės aviacijos administracijos jiems duotų terminų, nepaaiškino, kokių priemonių ėmėsi, jei tokių ėmėsi iš viso, kad skrydžio atšaukimo būtų galima išvengti. Nurodyti faktai liudija vežėjo (duomenys neskelbtini) nenorą bendradarbiauti ir atskleisti informaciją nagrinėjant keleivių skundus. Pažymėtina, kad pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį vežėjas, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją, turi įrodyti du dalykus: 1) tai, kad ypatingų aplinkybių tikrai būta ir jų sąsają su atšaukimu ir 2), tai, kad šio atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Vežėjas (duomenys neskelbtini), pateikdamas informaciją apie oro sąlygas, jų neaiškino detaliai, pateikė apibendrintą išvadą apie orus, nors kartu su laišku vežėjo atsiųsta orų informacija Vilniaus oro uoste nagrinėjamo skrydžio dieną įrodo orus buvus tinkamus skrydžiui. Taip pat vežėjas (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl Kaune nutūpęs orlaivis negalėjo perskristi į Vilnių ir čia paimti laukiančius keleivius bei nuskraidinti juos į Barseloną. Vežėjas (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių kitų faktų ar aplinkybių, kodėl buvo būtina atšaukti minėtą skrydį, nors jam buvo suteikta daug galimybių pateikti paaiškinimus Civilinės aviacijos administracijai, kuri kelis kartus pratęsė atsakymo pateikimo terminus. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) yra didelė kompanija ir bet kuriems veiksmams atlikti jai esą reikia daugiau laiko. Būdama didele kompanija ir turėdama daug personalo, ji kaip tik gali daug veiksmingiau ir greičiau atlikti pavedimus ir atsakyti į priežiūros institucijų užklausas. Pagal tarp Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų, prižiūrinčių Reglamento įgyvendinimą, yra sutarta ir suderinta skundų pagal minėtą Reglamentą nagrinėjimo procedūra. Pagal šią procedūrą vežėjams atsakyti į nacionalinių priežiūros institucijų užklausas yra duodamos 6 savaitės, jeigu vežėjas vėluoja atsakyti, jam siunčiamas priminimas ir suteikiamos dar dvi savaitės. Vežėjui neatsakius į nacionalinių priežiūros institucijų užklausą, priimamas sprendimas atsižvelgiant tik į keleivio skundą ir surinktus duomenis. Civilinės aviacijos administracija vežėjui (duomenys neskelbtini) davė 12 savaičių pateikti įrodymus ir paaiškinimus. Pareiškėjas teikdamas skundą ir jame nurodydamas, kad Civilinės aviacijos administracija skyrė per mažai laiko, neįvertino minėtų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat neįvertino ir paminėtų faktų apie tai, kad vežėjo (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojai, su kuriais Civilinės aviacijos administracija ne kartą susisiekė tirdami skrydžio FR2743 vėlavimo aplinkybes, nenagrinėjo Civilinės aviacijos administracijos keliamų klausimų, į juos neatsakė, vilkino skundo nagrinėjimo procesą. Atsiliepime pažymima, kad toks vežėjo (duomenys neskelbtini) elgesys Civilinės aviacijos administracijai nagrinėjant skundus buvo naujas. Aviakompanija iki tol bendradarbiaudavo su Civilinės aviacijos administracija ir teikdavo jai prašomus įrodymus, priimdavo Civilinės aviacijos administracijos argumentuotus nurodymus ir sprendimus, todėl minėti faktai leidžia Civilinės aviacijos administracijai įvardinti, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) nebendradarbiavo su Civilinės aviacijos administracija sprendžiant keleivių skundus. Vežėjas ėmė bendradarbiauti ir spręsti susidariusią situaciją tik tuomet, kai Civilinės aviacijos administracija pradėjo administracinio nusižengimo bylą vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovo atžvilgiu ir pakvietė jį atvykti surašyti protokolą pagal ANK 388 straipsnį. Tai liudija ir faktas dėl E. T. ir B. Č. skundo nagrinėjimo. Dėl E. T. skundo Civilinės aviacijos administracija į vežėją (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2017 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu, t. y. kai jau buvo pradėta byla vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovo atžvilgiu. Pastarųjų keleivių skundas buvo išnagrinėtas pirmiausia iš visų skrydžio FR2743 keleivių: vežėjas (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku pranešė sutinkantis sumokėti keleivėms kompensacijas ir jas sumokėjo dar iki Civilinės aviacijos administracijai priimant skundžiamą nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, skunde akcentuodamas, kad nutarimas surašytas neteisėtai, nes esą vežėjas (duomenys neskelbtini) mokėjo keleiviams kompensacijas, o Civilinės aviacijos administracija, nenurodžiusi, per kiek laiko jos turi būti sumokėtos, vis tiek skyrė baudą, neįsigilino į ANK 388 straipsnio 1 dalį, t. y. į teisinį baudos skyrimo pagrindą. Vežėjas (duomenys neskelbtini) mano, kad vien sprendimas išmokėti kompensacijas keleiviams, taip pat jų dalinis išmokėjimas iki nutarimo priėmimo dienos yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės yra apibrėžtos Reglamente.

Reglamento 5 straipsnyje nustatyta, kad:

„1. Atšaukus skrydį: a) skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 8 straipsnį; b) oro vežėjas atitinkamiems keleiviams teikia pagalbą pagal 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, taip pat nukreipimo kitu maršrutu atveju, jei pagrįstai tikimasi, kad naujojo skrydžio išvykimo laikas bus ne anksčiau kaip kitą dieną po atšaukto skrydžio planuoto išvykimo,- 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą; c) atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent: i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką; iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

2. Kai keleiviams pranešama apie skrydžio atšaukimą, jiems paaiškinama, kokiu kitu transportu jie galėtų keliauti.

3. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.<...>“.

Reglamento 8 straipsnyje „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ yra nustatyta:

„1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis: a) per septynias dienas 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu atgauti visą už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, už neįvykusios kelionės dalį arba dalis sumokėtą sumą ir už jau įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis nebeteko prasmės, taip pat tam tikrais atvejais kaip galima greičiau skrydį į pirmąją išvykimo vietą; b) kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis; c) nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.

2. 1 dalies a punktas taip pat taikomas keleiviams, kurių skrydžiai yra paketo dalis, išskyrus teisę atgauti sumokėtą sumą, jei tokia teisė įgyjama pagal Direktyvą 90/314/EEB.

3. Jei miestą ar regioną aptarnauja keli oro uostai ir skrydį vykdantis oro vežėjas siūlo keleiviui skrydį į kitą oro uostą nei nurodytasis keleivio įsigytame biliete, skrydį vykdantis oro vežėjas padengia keleivio nuvykimo iš to kito oro uosto į keleivio įsigytame biliete nurodytąjį oro uostą arba į kitą netolimą su keleiviu sutartą paskirties vietą kainą.“

Reglamento 9 straipsnyje „Teisė į rūpinimąsi“ yra nustatyta:

„1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams nemokamai pasiūloma: a) maistas ir gaivinamieji gėrimai, atsižvelgiant į laukimo laiką; b) apgyvendinimas viešbutyje tais atvejais, — kai būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų, arba kai būtina pasilikti ilgiau nei buvo numatęs keleivis; c) transportas iš oro uosto į apgyvendinimo vietą (viešbutį ar kitą) ir atgal.

2. Be to, keleiviams pasiūloma du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus.<...>“.

Tokiu būdu, Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta aiški vežėjo prievolė pasirūpinti atšaukto skrydžio keleiviais: pasiūlyti pasirinkti nukreipimą į paskirties vietą kitu maršrutu kitu keleiviui tinkamu laiku, jei yra vietų, arba nukreipimą į paskirties vietą kaip galima greičiau arba, keleiviui atsisakius skrydžio, per 7 dienas grąžinti jam už bilietus sumokėtą sumą, tačiau vieną iš minėtų alternatyvų turi teisę pasirinkti pats keleivis. Vežėjas negali vienašališkai primesti keleiviams pinigų sugrąžinimo už neįvykusį skrydį ir tuo pačiu atimti iš jo Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje numatytą pasirinkimo teisę. Vadovaujantis Reglamento aiškinamųjų gairių (OJ C2014/04, 2016) 4.2 punktu, tais atvejais, kai oro vežėjas nepasiūlo keleiviams galimybės rinktis, t. y. atgauti sumokėtą sumą ar būti nukreiptam kitu maršrutu, bet vienašališkai nusprendžia keleiviui grąžinti sumokėtą sumą, keleivis turi teisę atgauti papildomą sumą, atitinkančią naujo panašių sąlygų kelionės bilieto kainos ir senojo bilieto kainos skirtumą. Iš keleivių skundų matosi, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) atšaukęs skrydį FR2743 keleiviams neteikė jokios pagalbos, numatytos Reglamento 8 ir 9 straipsniuose. Vežėjas (duomenys neskelbtini) atmetė keleivių pretenzijas ir nekompensavo keleivių patirtų išlaidų šiems patiems organizuojant keliones į Barseloną. Iki administracinio nusižengimo bylos iškėlimo vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovui vežėjas neatsižvelgė į Civilinės aviacijos administracijos raginimą padengti keleivių patirtas atitinkamas išlaidas, susijusias su minėtos pagalbos nesuteikimu, bei nemokėjo keleiviams kompensacijų. Visi šie faktai liudija, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) nevykdė vežėjo prievolių, numatytų Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 7 straipsnio 1 (b) dalyje, ir tuo pažeidė minėtuose Reglamento straipsniuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad bauda vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovui M.L. buvo skirta ne tik už kompensacijų nesumokėjimą keleiviams, bet ir už kitų Reglamento straipsniuose (5 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse) numatytų reikalavimų pažeidimą, tai yra pagalbos ir rūpybos keleiviams nesuteikimą. Ta aplinkybė, kad keleiviams buvo pradėtos mokėti kompensacijos nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos, o yra tik lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Į šias lengvinančias aplinkybes Civilinės aviacijos administracija atsižvelgė skirdama baudą už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. remdamasi ANK 34 straipsnio 2 dalimi ir 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis sumažino baudos dydį iki vidutinio.

Atsiliepime nurodoma, kad M.L. neatsiliepė į du Civilinės aviacijos administracijos kvietimus atvykti į protokolo pagal ANK surašymą: CAA 2017 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. 12R-1467 ir 2017 m. spalio 11 d. raštą Nr. 12R-1649, kaip buvo prašomas minėtuose raštuose, nenurodė jokio kito asmens, kuris turėtų būti baudžiamas pagal ANK 388 straipsnį. Vežėjo (duomenys neskelbtini) įgaliotas advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas informavo Civilinės aviacijos administraciją, kad nei vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovas M. .L., nei joks kitas vežėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojas neatvyks į Civilinės aviacijos administraciją 2017 m. spalio 11 dieną ir kad protokolo surašyme dalyvaus tik jis. Advokato padėjėjui buvo paaiškinta, kad neatvykus kviečiamam M.L., ar kitam atsakingam už keleivių teisių užtikrinimą vežėjo (duomenys neskelbtini) darbuotojui protokolas nebus surašomas. Jis buvo informuotas, kad pagal ANK 608 straipsnio 1 dalį protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat buvo paaiškinta, kad protokolas gali būti surašytas minėtam asmeniui nedalyvaujant, jei jis du kartus kviečiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Civilinės aviacijos administracijai nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas atstovautų kviečiamą vežėjo (duomenys neskelbtini) vadovą M.L. ar kitą atsakingą už keleivių teises vežėjo (duomenys neskelbtini) darbuotoją. M. O‘L. C. aviacijos administracijai nepateikė jokių paaiškinimų ir atsiliepimo dėl protokolo Nr. 68ATP-20 administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo jam išsiųstas 2017 m. lapkričio 3 d. registruotu laišku Nr. 12R-1770.

Dėl termino kompensacijoms apmokėti atsiliepime nurodoma, kad Civilinės aviacijos administracija pirmą kartą keleivių duomenis vežėjo (duomenys neskelbtini) Klientų aptarnavimo skyriui pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d. šio skyriaus nurodytu elektroniniu paštu popescuh@ryanair.com. Informacija su keleivių duomenimis (rezervacijos numeriu, keleivių patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijomis) buvo išsiųsta minėtu adresu trimis elektroniniais laiškais, nes siunčiamų duomenų kiekis buvo didelis. Atsižvelgdami į vežėjo (duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 7 d. raštą, kuriuo prašoma pateikti oro vežėjui skrydžio FR2743 keleivių, kurie kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją su skundais, vardus, pavardes, reikalaujamas sumas ir tas sumas pagrindžiančių dokumentų kopijas, prašoma informacija per dvi dienas nuo prašymo gavimo buvo išsiųsta registruotu laišku vežėjo (duomenys neskelbtini) pašto adresu 2017 m. lapkričio 9 d. (Civilinės aviacijos administracijos rašto Nr. 12R-1815).

Atsiliepime pažymėta, kad Reglamentas nenustato termino, per kurį kompensacija pagal Reglamento 7 straipsnį keleiviams turi būti sumokėta. Civilinės aviacijos administracija taip pat nenustato tokio termino. Įprasta praktika, kad aviakompanijos, pripažindamos savo pareigą tokią kompensaciją sumokėti, įsipareigoja tą atlikti per laiką, nustatytą pačios aviakompanijos. Pavyzdžiui, vežėjas (duomenys neskelbtini), priėmęs sprendimą sumokėti kompensaciją keleiviams, tą paprastai atlieka per 10 darbo dienų po keleivio banko duomenų gavimo.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad pareiškėjo skunde nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 7 Civilinės aviacijos administracijos atstovei V. Ž. siųstas elektroninis laiškas, kuriame pridėtas prašymas pateikti informaciją apie keleivius ir įgaliojimas, kuriuo asmeniu, atsakingu už skrydžių valdymą, paskirtas vežėjo (duomenys neskelbtini) atstovas J. K.. Vertinant šiuos teiginius atsiliepime pažymima, kad advokato padėjėjas Tadas Vilčinskas 2017 m. lapkričio 7 d. Civilinės aviacijos administracijai persiuntė vežėjo (duomenys neskelbtini) įgalioto asmens (vardas ir pavardė nenurodyti) prašymą pateikti keleivių duomenis. Kartu su minėtu prašymu Civilinės aviacijos administracijai buvo pateiktas 2016 m. rugsėjo 13 dienos įgaliojimas kiekvienam iš p. M. L., p. N. S. ir p. J. K. vežėjo (duomenys neskelbtini) vardu atstovauti įmonei. Nei minėtame prašyme, nei įgaliojime nėra jokio nurodymo apie konkretų asmenį, kuris turėtų būti laikomas kaltu dėl nusižengimo padarymo, taip pat nepateikti jokie asmens įgaliojimai advokatams ar atstovavimo sutartys. Minėtas vežėjo (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 13 dienos įgaliojimas nieko bendro neturi su Civilinės aviacijos administracijos prašymais (Civilinės aviacijos administracijos 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 12R-1467 ir 2017 m. spalio 11 d. raštu Nr. 12R-1649) paskirti konkretų asmenį, kuris būtų laikomas kaltu dėl padarytų pažeidimų nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad vežėjas (duomenys neskelbtini) nėra jokiais aktyviais veiksmais, laišku ar asmens atstovavimo dokumentais Civilinės aviacijos administracijai nurodęs, kad atsakingas asmuo už keleivių teises įmonėje (duomenys neskelbtini) yra J. K., Civilinės aviacijos administracija neturėjo pagrindo skirti nuobaudą J. K..

Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti skirtą baudą ir skirti minimalų baudos dydį atsiliepime nurodoma, kad skirta bauda, atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytas aplinkybes, yra adekvati padarytam nusižengimui ir atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. minėta nuobauda skirta ne vien už nesumokėtą kompensaciją keleiviams, bet ir už vežėjo nepasirūpinimą keleiviais, kaip numatyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Vežėjas nesiteisino dėl minėto neveikimo- pagalbos neteikimo keleiviams. Civilinės aviacijos administracija dėl minėto nusižengimo nenustatė jokių lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytus pažeidimus, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, Civilinės aviacijos administracijos atstovas atsiliepime prašo skirtą baudą palikti.