Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. Š. skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau - Institucija) viršininkas V. F., 2011-10-10 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nubaudė V. Š. (toliau - pareiškėjas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2011-09-25, 11.15 val., Kaune, Kalkinės Jiesios plente, vairuodamas automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Kauno rajono apylinkės teismas 2012-01-23 nutartimi V. Š. skundo netenkino. Įvertinęs ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi pažeidimo – nutarime nurodyto važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimo – nustatymui, o administracinėn atsakomybėm patraukto V. Š. paaiškinimai vertinami kaip gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Kauno rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

ATPK 125 str. numato administracinę atsakomybę už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas juos įvertino netinkamai. Apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog aplinkybę, kad pareiškėjo vairuojamas „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, patvirtino net tik apelianto parodymai, bet ir liudytojos A. L., kuri dirba aptariamoje geležinkelio pervažoje, parodymai. Pastaroji liudytoja paaiškino, jog užkarda veikia sekančiai: šviesoforas užsidega ir signalas įsijungia vienu metu, jie valdomi automatiškai nuo traukinio signalo perdavimo. Užkarda užsidaro per 2-4 sekundes, nuo šviesoforo užsidegimo. A. L. taip pat parodė, kad kai jos darbo vietoje suskamba skambutis, ji išeina į lauką. Tačiau 2011-09-25 išėjusi į lauką ji pamatė, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo įvažiavęs į pervažą, jis jau stovėjo ant pirmų bėgių ir tik tada užsidegė šviesoforas. Ši liudytoja pažymėjo ir tai, kad tokių situacijų jos darbo praktikoje pasitaiko dažnai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuos A. L. parodymus, kuriais netikėti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog prieš geležinkelio pervažą, esančią Kaune, Kalkinės Jiesios plente, šviesoforas, reguliuojantis geležinkelio pervažą, stovi apie 6 metrus iki jos (b.l. 2-4). Taigi, apelianto versiją, kad į geležinkelio pervažą jis įvažiavo dar nepradėjus degti draudžiamam šviesoforo signalui, patvirtina ne tik liudytojos - geležinkelietės A. L. parodymai, pervažos fotonuotraukos, apelianto ir kartu su juo važiavusių liudytojų R. M. ir A. M. parodymai, bet iš dalies - ir pažeidimą fiksavusių pareigūnų parodymai, kurie kategoriškai nepaneigė versijos, kad šio skundo autorius į geležinkelio pervažą galėjo įvažiuoti dar nedegant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to, nei vienas iš pažeidimą fiksavusių pareigūnų tiksliai aptariamos situacijos neprisiminė, todėl kategoriškai vadovautis šiais įrodomais apylinkės teismas taip pat neturėjo pagrindo. Taigi, aptartų įrodymų visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 125 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Š. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

V. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo priėmimo dieną ir yra neskundžiamas.