Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-430-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
1-430-806/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. P.
Nukentėjusysis
B. P., L. B.
Advokatai
Petras Prijalgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-430-806/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20832-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajai A. P.,kaltinamosios gynėjui advokatui Petrui Prijalgauskui,nukentėjusiosioms B. P. ir L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (trys epizodai), 140 str. 3 d. (du epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2015-04-11 apie 21.30 val., name (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė mažametį D. G. už plaukų bei sudavė kumščiu kelis smūgius mažamečiui nukentėjusiajam D. G. į pilvą, tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą.

Taip pat A. P. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2015-04-11 apie 23.30 val., name (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusiąją savo seserį B. P. už plaukų, nuo ko nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės sudavė nukentėjusiajai daugiau nei 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat A. P. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2015-04-18 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. stumdė ir tampė mažametį D. G. už plaukų, tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą.

Taip pat A. P. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2015-04-18 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusią savo seserį B. P. už plaukų, stumdė ir apdraskė nukentėjusiajai B. P. kaklą, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat A. P. buvo kaltinama, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

ji, 2015-04-18 apie 16val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusiąją savo senelę L. B. už rankų, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą.

Apklausta teisme kaltinamoji A. P. parodė, jog sutinka su kaltinimais, prisipažįsta, buvo atminties praradimas, savęs nekontroliuoja, kažkoks vidinis pyktis, kaltas alkoholis, pradeda kalbėti apie šeimos narių nuodėmes. Pasak A. P., mažamečio netampė už plaukų ir nemušė, nes vaikas neprognozuojamas, sunkus vaikas, nieko negali atsakyti, kaip mama pasakė, taip ir buvo. Vaikas pasakė mamos žodžiais. Su jais šiuo metu negyvena. Su B. P. kaip parašyta kaltinamajame akte taip ir buvo, susipyko ir mušėsi. Jos, A. P. policija ieškojo, buvo pasislėpusi, ji buvo streso būsenos. Grįžo namo, kad ją, A. P. įleistų, B. P. jos nenorėjo įleisti. Tuo metu ir buvo konfliktas. Jos mušėsi. Taip ir buvo kaip kaltinama. Nuo alkoholio savęs nekontroliavo. Balandžio 18 d. nieko nebuvo, ji, A. P. tiesiog atėjo, buvo apsvaigus ir prašė 20 eurų. L. B. pradėjo rėkti, šaukti ir pabėgo pas kaimynę. Gal kišenę ir suplėšė, tampė už kišenės, už rankos netampė. Pro miglą viską atsimena. Pasak A. P., ji jaučiasi kalta, paaiškinti negali, ji aplamai jaučiasi kalta. Su D. ne tiesa kas nurodyta kaltinamajame akte, ji, A. P. D. išjungė šviesą, bet pastarojo nemušė ir sesers nemušė. Jei ką blogo padarė, tegul įrodo. Pasak A. P., balandžio 9 d. atvyko pas mamą, buvo gimtadienis, gėrė degtinę apie porą litrų. Kitą dieną vėl visos gėrė. Kitą dieną sesuo išvažiavo į anoniminių narkomanų susitikimą, tada pastaroji negėrė. Jos gėrė nuo 9 dienos. Kai sesers nebuvo, tada ji, A. P. vaiką ramino, užkabino, už liemenės patempė. Jie su vaiku labai barėsi, vaikas labai sunkus. Ji, A. P. tikrai nesudavė vaikui, buvo konfliktas, vaikas keikėsi visokiais žodžiais. Ji, A. P. norėjo gal paauklėti vaiką, kad taip negalima ir pastarasis pamirštų tokį žodį, netampė už plaukų. Ji, A. P. išgirdo, kad kviečiama policija, išsigando, kad ją suims už smurtą šeimoje ir ji pabėgo. Pamatė, kad išvažiavo policija, grįžo, jos, A. P. sesuo nenorėjo įleisti. Jai, A. P. buvo šalta, norėjo, kad ją įleistų, tada jos susimušė ir susistumdė su sese. Pasak A. P., ji pastūmė sesės, galėjo pastarajai įspirti. Negalėjo paimti D. už plaukų, vaikas muša savo mamą, vaikas nestabilus psichiškai, reikia vaiką auklėti, pastarajam 7 metai. Tuo metu mama buvo išgėrusi. Dėl balandžio 18 d., Žirmūnų g., atsimena, kad išjungė šviesą tualete, močiutę tampė už kišenės, prašė, kad paskolintų 20 eurų. Sesuo kai grįžo iš karto puolė, kai ji, A. P. išgėrusi atgal puola. A. P. teigimu, planuoja toliau gyventi be sesers, ji turi dirbti ir uždirbti pinigus, nori gyventi su mama, dabar ją mama pilnai išlaiko, toliau negers ir dirbs.

Apklausta teisme nukentėjusioji B. P. parodė, kad kai sesuo išgeria, pradeda kabinėtis. Jos, B. P. vaikas sveikas, protingas berniukas, pastarajam yra streso. Kai gyvena kartu, praeina savaitė kokia kai atsigauna. Kai pagimdė vaiką, tada prasidėjo teroras. Jai, B. P. gąsdino, kad neras savo vaiko. Vaikšto iki šiol pas psichiatrą, visą laiką tas pats, atleidi, nors niekada neatsiprašo. Balandžio 10 d. atvažiavo vakare, pasėdėjo, išgėrė, viskas buvo gerai. Ryte prabudo, ji, B. P. nuvažiavo į parduotuvę. Nuvažiavo į narkomanų grupę, kurią lanko ir neturėjo grįžti, bet pagalvojo padarys staigmeną. Ji, B. P. kaltina save, kad negali suteikti elementarių gyvenimo sąlygų vaikui. Buvo vakaras, kai atvažiavo, rado sėdinčią mamą be žado, vaikas ir sėdėjo, žiūrėjo vienas į kitą. Vaikas pradėjo pasakoti, kad be priežasties tempė už plaukų. Mama vis sakė, kad ją, B. P. dievas atvedė. Vaikas pasakė, kad tampė už plaukų, trenkė į pilvą. Kai ji, B. P. skambino telefonu po grupės, vaiko tonas jau ne toks buvo. Vaikas nesiskundė tuo metu, gal A. P. tildė, kad nepasakotų mamai. Jos, B. P. silpna vieta yra vaikas, ji bando nekreipti dėmesio, bet kiek įmanoma. Kai papasakojo, ji, B. P. sakė, kad reikia kviesti policiją. Iškvietė policiją. Tada A. P. pabėgo ir pastūmė. Atvirai neprisimena, kaip ten viskas greitai vyko. Kai ji, B. P. paskambino į policiją, A. P. atbėgo, pastūmė ir pabėgo. Po to, kai išvažiavo policija. Viskas vyko netikėtai. Balandžio 18 d., kai paskambino, kad ji, B. P. grįžtų namo, buvo narkomanų grupėje. Ji, B. P. tik atvažiavo ir paskambino, kad greitai grįžtų. Buvo sekmadienis, išeiginė. Greitai parvyko namo. Močiutė liepė kviesti policiją, sakė, kad pastarąją stumdė ir vaiką, ir reikalavo pinigų. Vaiką buvo uždarę į tualetą ir šviesą išjungė. Kai ji, B. P. iškvietė policiją, A. P. puolė ant jos. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-11 buvo su sūnumi D. pas motiną Z. P., (duomenys neskelbtini). Buvo ir sesuo A. P. pas mamą. Tą pačią dieną viskas buvo gerai, niekas nesipyko, ji su A. sutarė, ir ji pati buvo rami, todėl nusprendė 17 val. išvažiuoti į miestą, o D. paliko pas mamą Z. su sesę A. Apie 22 val. grįžo pas mamą ir užėjus į namus pamatė virtuvėje šią sėdinčią ant lovos. A. buvo kitame kambaryje, miegojo. Mama buvo apsikabinusi šalia jos sėdintį D. ir ją pamačiusi pravirko. D. buvo labai išsigandęs, mama jai pasakė, kad A. nei iš šio, nei iš to pradėjo tampyti D. už plaukų, suėmė D. plaukus į kumštį ir kelis kartus patampė bei kelis kartus kumščiu trenkė D. į pilvą. Mamai pradėjus ginti D., A. pargriovė mamą ant lovos ir paėmusi pagalvę pridėjo prie mamos veido ir prispaudė. Kiek laiko A. prispaudus laikė pagalvę, mama nesakė. Po to A. nutraukė namų telefono laidą. Ji pasižiūrėjo šalia lovos ant spintelės ir pamatė, kad iš tiesų laidas buvo nutrauktas. Ji nieko nelaukusi iškvietė policiją, o tuo metu A. pabudo, išgirdusi, kad iškvietė policiją, išsigando ir pabėgo iš namų. Telefoną išjungė ir išbėgo. Atvažiavę pareigūnai kartu su ja ieškojo A. prie namų, prie upės, kuri yra netoli mamos namų, tačiau A. nerado. Ji parašė pareiškimą. Civilinio ieškinio A. nereiškia, bet pretenzijų turi, prašo pripažinti nukentėjusia. Papildomai parodė, kad 2015-04-18 apie 18 val. iš namų, (duomenys neskelbtini), sulaukė iš močiutės L. B. skambučio, kad namuose prieš jos vaiką D. G., smurtauja A. P.. Ji skubiai nuvyko namo. Namuose rado išsigandusį vaiką ir močiutę. Močiutė pasakė, kad jos sesuo A. tampė jos vaiką už plaukų, stumdė, uždarė tualete ir išjungė šviesą. Taip pat ši pastūmė močiutę ir reikalavo pinigų. Kai pamatė ją, puolė ir ją, apdraskė jai kaklą. Nesimušė, bet keikėsi, buvo girta ir agresyvi. A. P. smurtauja dažnai, todėl ji rašo pareiškimus. Sesuo buvo gydyta psichiatrinėje ligoninėje. Sesuo šiandien ją tampė už plaukų, bandė į veidą užgesinti cigaretę. Sesuo neadekvati. Kūno tyrimo – abdukcijos, nedarys. A. P. nedirba, geria, nuolat psichologiškai smurtauja. Vaikas labai išsigandęs, močiutei dėl streso pakilo spaudimas, ji blogai jaučiasi. Papildomai parodė, kad 2015-04-18, gerokai po pietų, buvo išvykusi iš gyvenamosios vietos - namų (duomenys neskelbtini), savo reikalais. Apie 18.30 val. jai paskambino močiutė L. B. ir liepė staigiai grįžti namo. Ji suprato, kad kartu gyvenanti sesuo A. P. konfliktuoja. Sesuo A. P. yra konfliktiškas, impulsyvus žmogus. Ji pastoviai konfliktuoja su namiškiais – ja ir jų senele L. Ji ne kartą gydėsi psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centre dėl alkoholizmo, ne kartą bandė žudytis, tačiau po to pati prisipažindavo, kad tikslo nusižudyti neturėjo, o norėjo tik pagąsdinti. Kai paskambinusi močiutė liepė grįžti namo, suprato, kad sesuo A. eilinį kartą sukėlė konfliktą ir močiutei reikalinga pagalba. Tuo metu močiutė L. buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su jos mažamečiu sūnumi D. G.. Butas yra dviejų kambarių – viename kambaryje gyvena ji su sūnumi D., o kitame gyvena močiutė. Anksčiau su ja viename kambaryje gyveno ir sesuo A. P.. 2015-04-18 paskambinusi močiutė liepė staigiai atvažiuoti namo. Po skambučio, praėjus apie 10 minučių, ji grįžo namo. Namuose buvo konfliktuojanti girta A. P., jų močiutė L. ir mažametis sūnus D. Močiutė liepė kviesti policiją, ką ji ir padarė. Tą išgirdusi A. dar labiau supyko ir suagresyvėjo, pradėjo rėkauti, jos akivaizdoje, stumdė močiutę L., galimai tuo metu reikalavo jos pinigų, jau neprisiminė, kadangi tokie jos poelgiai vyko labai dažnai. Konflikto metu matė, kaip sesuo A. P. sugriebė jos mažametį sūnų už plaukų, pakaušio srityje ir pastūmė. Kiek pamena, sūnus nenugriuvo. Visas konfliktas vyko močiutės kambaryje. Bandydama apginti sūnų ir močiutę, susistumdė su A. A. ją stumdė, griebė už plaukų ir tampė, taip sukėlė fizinį skausmą. Susistumdymo metu A. P. rūkė cigaretę ir kelis kartus su cigaretės nuorūka baksnojo jai į veidą ir į krūtinės sritį. Gindamasi ir mosikuodama rankomis ji stūmė A. toliau nuo savęs, todėl su cigaretės nuorūka prie jos kūno prisilietusi nebuvo. Baksnodama su nuorūka, A. apdraskė jai kaklą ir sukėlė fizinį skausmą. Įdrėskimas buvo momentinis. A. jos nesmaugė. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus ir teismo medicinos institutą nesikreipė. Po šio įvykio sūnus D. sakė, kad A. išprotėjo, kad tampė už plaukų, o prieš jai atvažiuojant, kai šis nuėjo į tualetą šlapintis, A. tualete išjungė šviesą ir uždarė tualeto duris. Sūnus D. kai eina į tualetą, tualeto duris visada palieka atidarytas, jų neuždaro. Sūnus sakė, kad dėl tokio A. poelgio labai išsigando. Vaikas ir močiutė L. aiškino, kad A. tualeto duris garsiai uždarė ir nuėjo į kambarį. Tualeto duris yra nerakinamos. Tokiais veiksmais A. P. sukėlė jos sūnui ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąsdino, padarė moralinę žalą. Kokius A. P. fizinius veiksmus panaudojo prieš močiutę L. iki jos atvykimo, nežino. Apie tai močiutė jai nepasakojo. Močiutė L. B. iš pradžių į viską impulsyviai sureagavo, o nusiraminus anūkei A. atleido, jos gailėjosi. Po paskirtos A. P. kardomosios priemonės – nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), A. P. šiame bute negyvena. Kurį laiką ji gyveno pas kaimynę, o dabar gyvena pas motiną Z. P., (duomenys neskelbtini). 2015-04-18 A. P. jai ir jos sūnui D. G. sukėlė tik fizinį skausmą, kūno sužalojimų nepadarė, todėl į medikus ir Teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Močiutė į gydymo įstaigas irgi nesikreipė. Jokio civilinio ieškinio sesei A. P. nereikš. Nors dėl 2015-04-18 įvykio A. P. neatsiprašė, ji atleido, tačiau nori, kad ši dėl šio įvykio atsakytų pagal įstatymus. Nori, kad suvoktų savo blogą poelgį jų atžvilgiu Papildomai parodė, kad mama su jos sūnumi D. sėdėjo virtuvėje, o ji buvo kambaryje šalia virtuvės, matė mamą ir D. pro pravirtas kambario duris. Vakare grįžo A. ir jos neaišku dėl ko susipyko ir A., suėmusi jos plaukus į kuokštą, kambaryje pradėjo tampyti į visas puses už plaukų. Ji kibo A. į plaukus, tam kad ji ją paleistų, bandė ją nutraukti nuo savęs. Maždaug 3-4 minutes stovėjo viena kitai įsikibusios į plaukus, kol nuo plaukų tampymo ji parvirto nugara ant grindų. Jai nukritus ant grindų, A. toliau tampė ją už plaukų ir kojomis spardė į visas kūno vietas. Kiek smūgių buvo neprisimena, bet tikrai buvo suduota daugiau negu 5 smūgiai, bet ne daugiau nei dešimt. Visas konfliktas tarp jos ir A. truko apie 5 minutes. Ji, būdama ant grindų, sušuko mamai, kad kviestų pagalbą. D. pribėgo prie jos, bandė ją ginti stumdydamas A. nuo jos, bet nepavyko, nes dar vaikas. A. gyvena pas mamą, (duomenys neskelbtini), su ja A. negyvena jau kurį laiką. Ji su A. nebendrauja (b.l. 13, 47, 48, 64, 65, 67) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak B. P., vaikas pats pasakė, kad buvo mušamas tetos. Kai vyko konfliktas ji, B. P. nebuvo apsvaigusi, tik 10 dieną buvo kiek išgėrusi. Močiutė kai paskambino pasakė, kad reikia atvažiuoti, kai atvažiavo močiutė buvo išraudusi ir liepė kviesti policiją.

Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena su ja A., B. ir vaikas. A. P. kalta, kad išgeria, kabinasi ir sau blogai daro, ir jiems. Atsimena, kad buvo gėrimas ir triukšmas, kaip ten buvo su vonia, užėjo vaikas ir išjungė šviesą. Vaiką labai myli. A. jei išgeria būna agresyvi. Kai vaikas užėjo į tualetą, paėmė ir šviesą išjungė. Nieko ten nebuvo. Ji, L. B. stovėjo kiek ten minučių, nepasakys, kad mušė, vaikas pats gali pamušti. Kai išgėręs žmogus, tampa agresyvus. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-18 visą dieną buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su proanūkiu D. G., gim. (duomenys neskelbtini), anūkės B. P. sūnumi. Apie 16 val. namo grįžo anūkė A. P.. Ji buvo girta. B. P. tuo metu buvo išvažiavusi į miestą. Grįžusi A. P. pradėjo reikalauti pinigų – dvidešimt eurų, sakė, kad nori eiti pas kažką gerti, todėl turi nupirkti alkoholio ir užkandos. Kai ji A. atsakė, kad pinigų neturi, ši pradėjo ją tampyti už chalato, tikrinti kišenes, ieškoti pinigų. Pamačiusi, kad A. tampa vis agresyvesnė – keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė, ji paskambino anūkei B. ir paprašė skubiai grįžti namo. Ji buvo labai išsigandusi, todėl neatsimena, ką tiksliai sakė B. telefonu. Iš baimės ji buvo atidariusi buto duris ir stovėjo tarpduryje. Proanūkis D. G., norėdamas pasislėpti nuo agresyvios tetos A. P., nubėgo į tualeto kambarį. Tada A. uždarė tualeto kambario duris, užgesino šviesą ir kumščiais daužė į duris. Tokiu būdu ji norėjo išgąsdinti D. Ji tai darė tyčia. Vaikas išsigandęs garsiai klykė, verkė. Ji išgirdusi vaiko verkimą, greitai pribėgo ir šį iš tualeto kambario išleido. Kaip tik tuo metu į butą užėjo B. P.. Prieš tai, kai D. nubėgo į tualeto kambarį pasislėpti, A. P. reikalaudama pinigų, pastūmė D. G.. Vaikas nenugriuvo. Ar ji tą padarė tyčia ar ne, nežino. A. P. būdama girta darosi agresyvi, stumdosi, gali suduoti smūgį. Su D. ši irgi elgiasi agresyviai. Kai A. būna blaivi, visai kitas žmogus, yra gera, darbšti, miela ir draugiška. Grįžusi namo B. P. nubėgo į sesers A. kambarį aiškintis. Jos abi susistumdė, viena kitą mušė. Kas kam ir kiek smūgių sudavė, nežino. Tuo metu ji ramino proanūkį D. Po to B. iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko greitai. A. P. 2015-04-18 reikalaudama pinigų ją tampė ne tik už chalato, tačiau ir už rankų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Kūno sužalojimų nepadarė. Anūkės A. P. ir B. P. tame bute gyvena tik jos sutikimu ir leidimu. Čia gyveno visą gyvenimą. Ji labai jas myli, tačiau negali žiūrėti į geriančią anūkę A. Kai A. girta, ji pastoviai jaučia įtampą, baimę ir stresą. Nežino, ko tikėtis, nes A. ne kartą ją stumdė. Ji labai myli proanūkį D. ir pergyvena dėl šio sveikatos, kadangi psichologiškai traumuojamas. Papildomai parodė, kad jos santykiai su anūke A. P., kai ši būna blaivi, visada buvo ir yra geri. Kai ši geria tampa neprognozuojama, ji pradeda bijoti dėl savo gyvybės, kartais galvoja, kad ją užmuš. 2015-04-18 A. P. kelis kartus ją stumdė, reikalavo pinigų. Stumdydama sukėlė jai fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė. A. ją stumdė ne rankomis, o durimis, kai ji buvo savo kambaryje užsidariusi ir laikė duris nenorėdama į kambarį įleisti anūkės A. Ji tuo metu A. bijojo. A. matė, kad durimis stumdo ją, be to ji dejavo iš skausmo. A. stumdydama duris, kelis kartus sudavė jomis jai į krūtinės sritį. A. taip elgėsi apie porą minučių. A., norėdama ištraukti piniginę, iš jos dėvimo chalato, fizinio skausmo nesukėlė. A. P. jos už plaukų ir rankų netampė. 2015-04-18 kai D. G. nuėjo į tualetą šlapintis, A. P. garsiai trenkė durimis, uždarė ir išjungė tualete šviesą. Dėl to D. labai išsigando, pradėjo verkti. A. tualeto durų nerakino, nes nerakinamos ir į duris kumščiais nedaužė. Uždariusi tualeto duris nuėjo į savo kambarį. Jos akivaizdoje A. P. savo sūnėno D. G. nemušė, už plaukų netampė, nestumdė. D. G. po įvykio nesiskundė. Tai, kad A. P. galėjo už plaukų tampyti, pastumti D. G., gali būti. A., būdama girta yra labai agresyvi. Būdama blaivi su sūnėnu sutaria labai gražiai, vienas kitą myli. To įvykio metu ji stengėsi apsaugoti D. G.. 2015-04-18 policiją į jų butą atvyko po to, kai namo grįžo B. P.. Dar iki atvyko policijos pareigūnai A. P. stumdė sesę B. P.. Jos barėsi, rėkė viena ant kitos. Po to B. iškvietė policiją. Nuo 2015-04-18 A. P. bute (duomenys neskelbtini), negyvena ir nesilanko. Ji A. labai myli ir dėl visko jai atleidžia, bet jos girtos labai bijo. A. yra sakiusi, kad močiutė greitai numirs, nudvės, tačiau fiziniu susidorojimu negrasino (b.l. 76 - 79) – nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisme nukentėjusioji Z. P. atsisakė duoti parodymus.

Apklaustas teisme liudytojas R. V. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad skriaudžiamas vaikas, atvykus rado motiną, močiutę, ir vaiką. A. P. jau buvo pasišalinusi, kai atvyko vaikas buvo geros nuotaikos, smurto požymių nebuvo. Motina buvo išgėrusi. Tarp motinos ir A. įvyko konfliktas. Motina parašė pareiškimą. Pasak R. V., smurto požymių nesimatė. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiuoju patruliu O. A.. Iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtaujama. Atvykus kieme pasitiko pranešėja B. P., kuri paaiškino, kad įvykio metu jos nebuvo namuose, kad jos sesuo A. P. smurtavo prieš jos mažametį sūnų D. G., ir jos motiną Z. P.. A. tuo metu nebuvo. B. paaiškino, kad A. pasišalino. Kieme buvo Z. ir D. Nuo Z. jautėsi alkoholio kvapas. Z. paaiškino, kad A. smurtavo prieš šią. A. uždėjo pagalvę ant veido ir palaikė. Išoriškai smurto požymių nesimatė. Paaiškino, kad A. smurtavo ir prieš D., tampė už plaukų bei sudavė vaikui į pilvą. Ant D. išoriškai jokių sumušimų nesimatė. Pakalbėjus su D., šis patvirtino, kad A. jį tampė už plaukų. Kalbantis su vaiku šis elgėsi ramiai. Greitosios pagalbos pranešėja atsisakė. Pabendravus jie nutarė paieškoti A., tačiau nerado (b.l. 29) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisme liudytojas A. R. parodė, kad įvykis vyko senai, nelabai atsimena. Atsimenu, kad buvo šeimyninis konfliktas tarp seserų. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, kai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-18 dirbo Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-uosios kuopos 1-ojo būrio patruliu. Tą dieną dirbo kartu su kolega G. P.. 2015-04-18 d., apie 18.48 val., iš Vilniaus apskrities VPK OP skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),moteris muša vaiką. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė B. P.. Ji juos pasitiko bute (duomenys neskelbtini). Kylant laiptais, iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjosi riksmai, buto durys buvo atidarytos. Bute, išskyrus pranešėją, buvo ir senyvo amžiaus moteris. A. P. buvo savo kambaryje. B. P. pranešė, kad jos neblaivi sesuo A. P., gyvenanti kartu su ja, užpuolė ją ir jų močiutę L. B.. A. jai apdraskė kaklą, tampė už plaukų, norėjo cigarete apdeginti ranka. Ant B. P. kaklo matėsi paraudimas, buvo nubrozdinta ranka, tačiau kuri – neprisimena. Pranešėja aiškino, kad A. stumdė ir jų močiutę L., reikalavo pinigų. Pranešėja teigė, kad jos sesuo A. stumdė ir tampė už plaukų jos mažametį sūnų D. G., po to uždarė jį tualete ir išjungė šviesą. Ant mažamečio vaiko smurto žymių nebuvo matyti. Su D. G. nebendravo, apie įvykio aplinkybes jo neklausinėjo. Pati A. P. teigė, kad konfliktą išprovokavo jos sesuo B. P.. Ji verkė, buvo susijaudinusi. A. P. buvo pristatyta į 1 PK. B. P. minėjo, kad konfliktas tarp jos ir sesers A. P. kilo dėl to, kad A. buvo girta (b.l. 82) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. P. parodė, kad 2015-04-11 vakare, pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), buvo jos dukra A. P. ir anūkas D. (gim. (duomenys neskelbtini)), dukros B. P. sūnus. B. buvo išvažiavusi. A. buvo tą vakarą išgėrusi. Ji buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, o A. su D. buvo virtuvėje. Ji ėjo į virtuvę, kai užėjo į virtuvę, pamatė, kad A., sėdėdama ant sofos šalia D., laikė sugriebusi D. priekinius galvos plaukus į kumštį, o D. verkė. Ji iš karto pribėgo tarp D. ir A. ir ją nustūmė ranka nuo D., o pati atsisėdo šalia D. ir šį apsikabino. A. buvo pikta, tačiau ji nežino dėl ko, A. ją pradėjo tempti nuo D., sugriebė už liemenės iš nugaros ir stipriai timptelėjo, bet jokio skausmo nejautė. Nuo timptelėjimo įplyšo liemenė nugaros srityje. Ar A. smaugė ją tuo metu su pagalve, ji neprisimena, nes viskas įvyko greitai. Tuo metu kaip tik į virtuvę įėjo B., D. mama. Kada ji grįžo nepastebėjo, o A. iš karto nuėjo į kambarį. Užėjusiu B. pasakė, kad lyg nujausdama grįžo namo. B. jos paklausė, kas čia nutiko ir ji pasakė, kad nežino, A. kažkas užėjo. B. iškvietė policiją, o A. išbėgo iš namų pro kitas namo duris, kai tik išgirdo, kad B. kviečia policiją. Atvykus policijai, ieškojo A., bet nerado. Papildomai parodė, kad 2015-04-11 naktį, pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), dukra B. P. jai pasakė, kad A., kita dukra, grįžo mano. Ji nusiramino, buvo virtuvėje su D., savo anūku ir išgirdo, kaip A. su B. pykstasi kambaryje. Viena kita vadino negražiais žodžiais. Kambario durys buvo pravertos, bet per duris pamatė, kaip B. ir A. kibo viena kitai į plaukus ir tarpusavyje pykosi bei tampė už plaukų. Tai truko iki 3 minučių. B. sušuko jai, kad kviestų policiją ir ji paskambino ir iškvietė pagalbą, o A., išgirdusi, kad kviečiama policija, paleido B. ir išbėgo iš namų. Ji tuo metu atšaukė policiją ir nuėjo miegoti. Kas buvo paskui – ji nežino (b.l. 20, 53).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. P. parodė, kad yra lietuvė, lietuvių kalbą moka, vertėjas nereikalingas.Dėl inkriminuojamų veikų neprisipažįsta ir parodo, kad to, kas parašyta nebuvo. 2015-04-18 apie 18val. grįžo namo (duomenys neskelbtini), išgėrusi. Tuo metu namuose buvo jos močiutė L. B. ir sesers B. P. mažametis sūnus D. G.. Sesers B. namuose nebuvo. Ji paprašė močiutės paskolinti dvidešimt eurų, tačiau močiutė nedavė. Kol sėdėjo kambaryje ir verkė, atvyko policija. Konfliktas su močiute buvo dėl pinigų, kurių prašė, maldavo, tačiau duoti atsisakė. Jokios fizinės jėgos prieš močiutę L. nenaudojo, nestumdė. Atvykę policijos pareigūnai ją išvežė. Policijos pareigūnai į butą įėjo kartu su seserimi B. P.. Nuo to laiko kai ji grįžo iki atvyko policija, sesers B. namuose nebuvo. Prieš sesę B. P. smurto nenaudojo, kadangi buvo atvykusi policija. Nenaudojo smurto prieš sesers mažametį sūnų D. G., nestumdė, už plaukų netampė, į tualetą uždariusi nebuvo. Kai ji grįžo namo, D. žaidė kompiuterinius žaidimus. Konflikto tarp jų nebuvo. Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena sesuo B. su savo sūnumi, o kitame ji su močiute L. Papildomai parodė, kad 2015-04-11 ji buvo pas motiną Z. P., adresu (duomenys neskelbtini). Ji su mama išgėrė, su jomis dar buvo sesers B. P. sūnus D. Ji nuėjo su D. tvarkytis į kiemą, o mama liko namuose. Ji grįžo namo, D. liko lauke ir ji paprašė mamos, kad padėtų patraukti medį lauke. Mama nuėjo į lauką, pasakė, kad per sunku, kad nesąmonėmis neužsiminės, kad pati ką pradėjo, tą ir pabaigtų. Ji prisėdo prie namų ant suoliuko, užsirūkė ir jos galvoje pradėjo suktis negeros mintys, dėl to nuėjo pas mamą ir pasakė „atsibodo gyventi, eina žudytis” ir ruošėsi eiti į lauką, kai ją mama sulaikė, paėmusi už rankos ir pasakė „ką čia per nesąmones kalbi, tu man reikalinga”. Ji norėjo išbėgti iš namų, todėl atsisukusi į motiną paėmė už liemenės, kad atstumtų nuo savęs. Jai stumiant plyšo mamos liemenė. Motinos tikrai nesmaugė ir pagalve nedusino, tik suplėšė liemenę. Tuo metu ji išbėgo į lauką, bėgo link upės ir pamatė, kad atvažiavo B. D. visą laiką buvo lauke ir nematė jos su mama susistumdymo. Ji atbėgo iki upės, atsisėdo ant kranto ir atvyko policijos pareigūnai. Ji pasislėpė dėl ko – nežino, tačiau išsigando. Po valandos nuėjo namo, pareigūnų jau nebuvo. Namų durys buvo uždarytos, už durų stovėjo motina ir pasakė, kad eitų iš čia, kad ji nereikalinga, pati sau problemų prisidaro. Sesuo ją įleido pro kitas duris. Dėl mamos žodžių ji supyko ir išsiliejo ant sesės. Jos stovėjo tarp kambario ir virtuvės, kai ji paėmė rankomis B. už plaukų ir tempė iki minutės laiko, o ji tuo metu jai taip pat stvėrė už plaukų ir nukrito ant grindų į virtuvę. Ji tuo metu pabėgo iš namų. Visą šį konfliktą tarp jos ir B. matė mama, kuri buvo virtuvėje ir D., kuris buvo kambaryje. D. už plaukų tikrai netempė. Labai gailisi, pati nesupranta, kodėl taip elgiasi. Papildomai parodė, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų, kurios yra parašytos jai įteiktame pranešime apie įtarimą. Pilnai prisipažįsta ir gailisi, tuo metu vartojo alkoholį, nekontroliavo savo emocijų bei elgesio. Ji atsiprašė močiutės L. ir sesers B. bei sesers sūnaus D. Šiuo metu alkoholio nevartoja, su visais šeimos nariais sutaria gerai, nesipyksta. Labai gailisi dėl to kas įvyko, pažada daugiau taip nedaryti (b.l. 98, 109, 118, 128).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad jo mama B. turi sesę, kurios vardas A., ši gyvena pas juos. Santykiai geri , žaidžia, vaikšto į parduotuvę, gerai jaučiais su šia. Buvo daug kartų konfliktų su A. Buvo atvažiavusi policija. A. mušė jo mamą ir močiutę. Buvo daug tokių kartų , tikslaus skaičiaus neprisiminė. A. mušė ir jį. Mušė vieną kartą su koja. Kuomet A. prisigeria alaus per daug muša mamą ir močiutę. Matė pats. Niekas nematė kaip A. mušė jį. Pamena kaip A. uždarė per stipriais duris, užgesino šviesą, daužė į duris (b.l. 25-27).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad 2015-04-12 apie 14.40 val. dirbo kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrule E. O.. Buvo gautas pranešimas, kad reikia sulaikyti įtariamą A., esančią, (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko Z. P.. Name buvo ir A. P., kurią reikėjo sulaikyti. A. buvo kambaryje, buvo su chalatu, todėl paprašė, kad susiruoštų ir vyktų su jais į komisariatą. A. neklausinėjo nieko, ruošėsi. Ji elgėsi ramiai, nekonfliktavo. Kol A. ruošėsi, jie bendravo kitame kambaryje su Z., kuri papasakojo, kad jos dukros B. P. ir A. susipyko išvakarėse, t.y. 2015-04-11 dieną. Dėl ko susipyko – nepaaiškino. Pasakė, kad B. nuvyko parašyti pareiškimo į 2 PK, dėl A. elgesio. Z. pasakė, kad jos dukros tarpusavyje susistumdė. A. pristatė į 2 PK (b.l. 51 ).

Patikros alkotesteriu duomenimis, 2015-04-18 19.24 val. A. P. nustatytas 2,26 promilių girtumo laipsnis.

2015-09-02 Apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas garso įrašas telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiosios Z. P. ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės.

2015-09-02 Apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas garso įrašas telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiosios B. P. ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės.

2015-04-22 Apžiūros protokolu apžiūrėtas pateiktas garso įrašas telefoninio pokalbio tarp tikėtina nukentėjusiosios B. P. ir BPC Vilniaus skyriaus specialistės.

Byloje yra tarnybiniai pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2015-04-18, 2015-04-12. (b.l. 10-11, 59-61)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė šios veikos pavojingus padarinius ir tų padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis). Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas veikiant tiesiogine tyčia, nes kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas, to ir siekia (nori), arba šis veikos padarinys yra neišvengiamas.

A. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu (2015-04-11 sukėlė fizinį skausmą D. G.). Teisiamajame posėdyje A. P. nepripažino sukėlusi fizinį skausmą D. G., mažamečio D. G. netampė už plaukų ir nemušė, nes vaikas neprognozuojamas, sunkus vaikas, vaikas pasakė mamos žodžius, kaip mama pasakė, taip ir buvo. Kai sesers nebuvo, tada ji, A. P. ramino vaiką, užkabino, už liemenės netampė, su vaiku labai barėsi, ji tikrai nesudavė vaikui, buvo konfliktas, vaikas keikėsi visokiais žodžiais. Ji, A. P. norėjo paauklėti vaiką, kad taip negalima, už plaukų netampė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. P. taip pat parodė, kad smurto prieš sesers mažametį sūnų D. G. nenaudojo, nestumdė, už plaukų netampė. Baigiant ikiteisminį tyrimą A. P. davė parodymus, kad visiškai prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų, kurios yra parašytos jai įteiktame pranešime apie įtarimą. Pilnai prisipažįsta ir gailisi, tuo metu vartojo alkoholį, nekontroliavo savo emocijų bei elgesio. Ji atsiprašė močiutės L. ir sesers B. bei sesers sūnaus D. Taigi kaltinamoji A. P. viso proceso metu nuosekli duodama parodymus nebuvo, parodymų keitimo priežasties nenurodė. Vertinant nukentėjusiosios B. P. parodymus, matyti, kad ji paties įvykio nematė, tik patvirtino tai, ką jai pasakojo sūnus, jog A. P. pastarąjį be priežasties tempė už plaukų, trenkė į pilvą. Kai ji, B. P. skambino telefonu po grupės, vaiko tonas jau ne toks buvo, vaikas tuo metu nesiskaundė, gal A. P. tildė, kad nepasakotų mamai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. P. parodė, kad grįžo pas mamą ir užėjus į namus pamatė virtuvėje šią sėdinčią ant lovos. Mama buvo apsikabinusi šalia jos sėdintį D. ir ją, B. P. pamačiusi pravirko. D. buvo labai išsigandęs, mama jai, B. P. pasakė, kad A. nei iš šio, nei iš to pradėjo tampyti D. už plaukų, suėmė D. plaukus į kumštį ir kelis kartus patampė bei kelis kartus kumščiu trenkė D. į pilvą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. P. parodė, kad 2015-04-11 ji buvo kambaryje, žiūrėjo televizorių, o A. su D. buvo virtuvėje. Ji, Z. P. ėjo į virtuvę, kai užėjo į virtuvę, pamatė, kad A., sėdėdama ant sofos šalia D., laikė sugriebusi D. priekinius galvos plaukus į kumštį, o D. verkė. Ji, Z. P. iš karto pribėgo tarp D. ir A. ir ją nustūmė ranka nuo D., o pati atsisėdo šalia D. ir šį apsikabino. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 2 d., teisme nukentėjusioji Z. P. atsisakė duoti parodymus. Liudytojos Z. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl pagal teismų praktiką neturėtų būti traktuojami kaip turintys įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Tačiau, kai ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008). Dėl išdėstytų aplinkybių teismas atsižvelgė į aukščiau išdėstytus Z. P. parodymus formuojant vidinį įsitikinimą ir vertinant juos kontekste su kitais aukščiau aptartais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. G. parodė, kad A. P. mušė jį, mušė vieną kartą su koja, niekas nematė kaip A. P. jį mušė. Teismas šiuo atveju kreipia dėmesį į nukentėjusiojo mažamečio amžių įvykio metu bei tai, kad jis buvo apklaustas praėjus net 6 mėnesiams po įvykio, todėl akivaizdu, kad vaikas visų apklinkybių galėjo neatsiminti, juo labiau, kad pagal šeimos narių parodymus panašūs konliktai su A. P. vyko dažnai. Apklaustas teisme liudytojas R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad atvykus pareigūnams B. P. paaiškino, kad įvykio metu jos nebuvo namuose, kad jos sesuo A. P. smurtavo prieš jos mažametį sūnų D. G., ir jos motiną Z. P.. Z. P. paaiškino, kad A. smurtavo ir prieš D., tampė už plaukų bei sudavė vaikui į pilvą. Ant D. išoriškai jokių sumušimų nesimatė. Pakalbėjus su D., pastarasis patvirtino, kad A. jį tampė už plaukų. Kalbantis su vaiku, pastarasis elgėsi ramiai. Teismas šiuo atveju vertindamas įrodymus atsižvelgia ir į byloje esančius garso įrašus bei jų apžiūros protokolus dėl minėto įvykio, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Ištyrus byloje aukščiau aptartus įrodymų, sujungus juos į vientisą grandinę, jų visumą patvirtina, kad A. P. 2015-04-11 apie 21.30 val. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė mažametį D. G. už plaukų bei sudavė kumščiu kelis smūgius mažamečiui nukentėjusiajam D. G. į pilvą, tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą. A. P. parodymus teisme teismas vertina kaip pastarosios gynybinę poziciją. A. P. nusikalstama veika šiame epizode kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 3 d., nes fizinis skausmas sukeltas mažamečiui.

A. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu (2015-04-11 sukėlė fizinį skausmą B. P.). Teisiamajame posėdyje A. P. pripažino sukėlusi fizinį skausmą B. P., nurodė, kad kaip kaltinamajame akte parašyta taip ir buvo su B. P., jos susipyko ir mušėsi. Jos, A. P. sesuo nenorėjo įleisti, jai buvo šalta, norėjo, kad ją įleistų, tada jos susimušė ir susistumdė su sese, ji pastūmė sesę, galėjo pastarajai ir įspirti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. P. parodė, kad jos stovėjo tarp kambario ir virtuvės, kai ji paėmė rankomis B. už plaukų ir tempė iki minutės laiko, o ji tuo metu jai taip pat stvėrė už plaukų ir nukrito ant grindų į virtuvę. A. P. parodymus patvirtina nukentėjusiosios B. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad vakare grįžo A. ir jos neaišku dėl ko susipyko ir A., suėmusi jos plaukus į kuokštą, kambaryje pradėjo tampyti į visas puses už plaukų. Ji, B. P. kibo A. į plaukus, tam kad ji ją paleistų, bandė ją nutraukti nuo savęs. Maždaug 3-4 minutes stovėjo viena kitai įsikibusios į plaukus, kol nuo plaukų tampymo ji, B. P. parvirto nugara ant grindų. Jai, B. P. nukritus ant grindų, A. toliau tampė ją už plaukų ir kojomis spardė į visas kūno vietas. Kiek smūgių buvo neprisimena, bet tikrai buvo suduota daugiau negu 5 smūgiai, bet ne daugiau nei dešimt. Visas konfliktas tarp jos, B. P. ir A. truko apie 5 minutes. Ji, B. P. būdama ant grindų, sušuko mamai, kad kviestų pagalbą. Teisme apklausta nukentėjusioji B. P. patvirtino, jog parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Tiek kaltinamosios A. P., tiek nukentėjusiosios B. P. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji Z. P., kuri parodė, kad 2015-04-11, naktį, išgirdo, kaip A. su B. pykstasi kambaryje. Viena kita vadino negražiais žodžiais. Kambario durys buvo pravertos, bet per duris pamatė, kaip B. ir A. kibo viena kitai į plaukus ir tarpusavyje pykosi bei tampė už plaukų. Tai truko iki 3 minučių. B. sušuko jai, Z. P., kad kviestų policiją ir ji paskambino ir iškvietė pagalbą, o A., išgirdusi, kad kviečiama policija, paleido B. ir išbėgo iš namų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I. parodė, kad Z. papasakojo, jog dukros B. P. ir A. susipyko išvakarėse, t.y. 2015-04-11 dieną. Dėl ko susipyko – nepaaiškino. Pasakė, kad B. nuvyko parašyti pareiškimo į 2 PK, dėl A. elgesio. Z. pasakė, kad jos dukros tarpusavyje susistumdė.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi ji 2015-04-11 apie 23.30 val., name (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusiąją savo seserį B. P. už plaukų, nuo ko nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės sudavė nukentėjusiajai daugiau nei 5 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą.

A. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu (2015-04-18 sukėlė fizinį skausmą L. B.). Teisiamajame posėdyje A. P. nepripažino sukėlusi fizinį skausmą L. B., nurodė, kad balandžio 18 d. nieko nebuvo, ji tiesiog atėjo, buvo apsvaigus ir prašė 20 eurų, L. B. pradėjo rėkti, šaukti ir pabėgo pas kaimynę, gal kišenę ir suplėšė, tampė už kišenės, už rankos netampė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji keitė parodymus. Analizuojant nukentėjusiosios L. B. parodymus, matyti, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurios teisme patvirtino kaip teisingus, skiriasi esminėse aplinkybėse, nenuoseklūs, todėl kelia abejonių. Iš pradžių apklausta nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžusi A. P. pradėjo reikalauti pinigų – dvidešimt eurų, sakė, kad nori eiti pas kažką gerti, todėl turi nupirkti alkoholio ir užkandos. Kai ji, L. B. A. atsakė, kad pinigų neturi, ši pradėjo ją tampyti už chalato, tikrinti kišenes, ieškoti pinigų. Pamačiusi, kad A. tampa vis agresyvesnė – keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė, ji, L. B. paskambino anūkei B. ir paprašė skubiai grįžti namo. Ji, L. B. buvo labai išsigandusi, todėl neatsimena, ką tiksliai sakė B. telefonu. Vėliau L. B. parodė, kad A. P. 2015-04-18 reikalaudama pinigų ją, L. B. tampė ne tik už chalato, tačiau ir už rankų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, kūno sužalojimų nepadarė. Dar vėliau papildomai nukentėjusioji L. B. parodė, kad 2015-04-18 A. P. kelis kartus ją stumdė, reikalavo pinigų. Stumdydama sukėlė jai, L. B. fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė. A. ją, L. B. stumdė ne rankomis, o durimis, kai ji buvo savo kambaryje užsidariusi ir laikė duris nenorėdama į kambarį įleisti anūkės A. Ji, L. B. tuo metu A. bijojo. A. matė, kad durimis stumdo ją, L. B., be to ji dejavo iš skausmo. A. stumdydama duris, kelis kartus sudavė jomis jai, L. B. į krūtinės sritį. A. taip elgėsi apie porą minučių. A., norėdama ištraukti piniginę, iš jos, L. B. dėvimo chalato, fizinio skausmo nesukėlė. A. P. jos, L. B. už plaukų ir rankų netampė. Vertinant nukentėjusiosios L. B. parodymus svarbu atkreiti į L. B. garbingą amžių, be to kaltinamoji yra jos anūkė, todėl neatmestinas subjektyvumas duodant parodymus. Todėl šiuo atveju svarbią reikšmę turi visų kitų byloje esančių įrodymų įvertinimas. Apklausta teisme nukentėjusioji B. P. parodė, kad močiutė paskambinusi liepė kviesti policiją, sakė, kad pastarają stumdė. Iš pradžių apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. P. parodė, kad A. P. pastūmė ir močiutę, reikalavo pinigų, vėliau teigė, kad jos akivaizdoje A. P. stumdė močiutę L., galimai tuo metu reikalavo pastarosios pinigų, jau neprisiminė, kadangi tokie jos poelgiai vyko labai dažnai. Kiti byloje esantys netiesioginiai įrodymai: garso įrašas iš BPC bei jo apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto taip pat nepatvirtina aktualių šiai bylai kaltinime nurodytų aplinkybių. Kaip jau minėta, byloje turi būti pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių, kad fizinis skausmas buvo sukeltas būtent tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos kaltinamaje akte. Atsižvelgiant į tai, kad tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji neigė tampiusi senelę L. B. už rankų, į tai, kad nukentėjusioji L. B. keitė parodymus esminėse aplinkybėse, iš pradžių teigusi, kad A. P. tampė už rankų, vėliau jau tvirtino, kad stumdė ne rankomis, o durimis, į tai, kad nukentėjusiosios B. P. parodymai taip pat nenuoseklūs, pirma parodė, kad močiutė sakė, kad pastarąją stumdė, vėliau jau teigė, kad pati B. P. matė kaip jos akivaizdoje A. P. stumdė močiutę L., teismas daro išvadą, jog byloje esamų įrodymų visuma nepatvirtina, kad A. P. 2015-04-18 apie 16 val., bute, (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusiąją savo senelę L. B. už rankų, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai L. B. sukėlė fizinį skausmą, todėl A. P. išteisinta.

A. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., padarymu (2015-04-18 sukėlė fizinį skausmą D. G.). Teisiamajame posėdyje A. P. nepripažino sukėlusi fizinį skausmą D. G., parodė, kad išjungė šviesą tualete, bet mažamečio D. G. netampė už plaukų, nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji keitė parodymus, nuosekli nebuvo, prieš baigiant ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų prisipažino. Teisme nukentėjusioji B. P. parodė, kad močiutė sakė, kad stumdė vaiką, vaiką buvo uždarę į tualetą ir išjungė šviesą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. P., parodymus patvirtino teisme, parodė, kad 2015-04-18 sulaukė močiutės L. B. skambučio, kad namuose prieš jos vaiką D. G. smurtauja A. P.. Ji, B. P. skubiai nuvyko namo. Namuose rado išsigandusį vaiką ir močiutę. Močiutė pasakė, kad jos, B. P. sesuo A. tampė jos vaiką už plaukų, stumdė, uždarė tualete ir išjungė šviesą. Vėliau apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. P. papildomai parodė, kad konflikto metu matė, kaip sesuo A. P. sugriebė jos mažametį sūnų už plaukų, pakaušio srityje ir pastūmė, kiek pamena, sūnus nenugriuvo. Po šio įvykio sūnus D. sakė, kad A. išprotėjo, kam tampė už plaukų, o prieš jai atvažiuojant, kai šis nuėjo į tualetą šlapintis, A. tualete išjungė šviesą ir uždarė tualeto duris. Analizuojant nukentėjusiosios L. B. parodymus, matyti, kad jie viso proceso metu nebuvo nuosekli, tačiau teismas kreipia dėmesį, kad L. B. garbingą amžių, be to neatmestina, kad ji keičia parodymus dėl subjektyvių aplinkybių, siekdama padėti anūkei A. P. išvengti atsakomybės. Apklausta teisme nukentėjusioji L. B. parodė, kad kai vaikas užėjo į tualetą, A. P. paėmė ir išjungė šviesą, nieko ten nebuvo, ji stovėjo kiek ten minučių, nepasakys, kad mušė, vaikas pats gali pamušti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad proanūkis D. G., norėdamas pasislėpti nuo agresyvios tetos A. P., nubėgo į tualeto kambarį. Tada A. uždarė tualeto kambario duris, užgesino šviesą ir kumščiais daužė į duris. Tokiu būdu A. norėjo išgąsdinti D., pastaroji tai darė tyčia. Vaikas išsigandęs garsiai klykė, verkė. Ji, L. B. išgirdusi vaiko verkimą, greitai pribėgo ir šį iš tualeto kambario išleido. Kaip tik tuo metu į butą užėjo B. P.. Prieš tai, kai D. nubėgo į tualeto kambarį pasislėpti, A. P. reikalaudama pinigų, pastūmė D. G.. Vaikas nenugriuvo. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. keičia savo parodymus, nurodo, kad 2015-04-18, kai D. G. nuėjo į tualetą šlapintis, A. P. garsiai trenkė durimis, uždarė ir išjungė tualete šviesą. Dėl to D. labai išsigando, pradėjo verkti. A. tualeto durų nerakino, nes nerakinamos ir į duris kumščiais nedaužė. Uždariusi tualeto duris nuėjo į savo kambarį. Jos, L. B. akivaizdoje A. P. savo sūnėno D. G. nemušė, už plaukų netampė, nestumdė. D. G. po įvykio nesiskundė. Tai, kad A. P. galėjo už plaukų tampyti, pastumti D. G., gali būti. A., būdama girta, yra labai agresyvi. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. G. parodymus, matyti, kad nukentėjusysis neužsiminė, jog A. P. stumdė ir tampė už plaukų, nurodė, kad A. P. mušė jį, mušė vieną kartą su koja, niekas nematė kaip A. P. jį mušė. Kreiptinas dėmesys, kad mažametis D. G. apklaustas praėjus pakankami ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl akivaizdu, kad vaikas visų apklinkybių galėjo neatsiminti, tačiau jis minėjo, kad buvo daug kartų konfliktų su A., pamena kaip A. uždarė per stipriai duris, užgesino šviesą, daužė į duris. Apklaustas teisme liudytojas A. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015-04-18, atvykus pareigūnams B. P. teigė, kad jos sesuo A. stumdė ir tampė už plaukų jos mažametį sūnų D. G., po to uždarė jį tualete ir išjungė šviesą. Ant mažamečio vaiko smurto žymių nebuvo matyti. Teismas šiuo atveju vertindamas įrodymus atsižvelgia ir į byloje esančius garso įrašus bei jų apžiūros protokolus dėl minėto įvykio, tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje.

Teismas vertina, kad šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma, sujungus juos į vientisą visumą (B. P. parosymai, iš dalies D. G. parodymai, A. R. parodymai, garso įrašo apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje) patvirtina, kad A. P. 2015-04-18 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. stumdė ir tampė mažametį D. G. už plaukų, tokiu būdu smurtaudama sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui D. G. fizinį skausmą. A. P. nusikalstama veika šiame epizode kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 3 d., nes fizinis skausmas sukeltas mažamečiui.

A. P. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., padarymu (2015-04-18 sukėlė fizinį skausmą B. P.). Teisiamajame posėdyje A. P. nepripažino sukėlusi fizinį skausmą B. P., nurodė, kad sesers nemušė. Teismas tokius kaltinamosios parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamosios gynybinę versiją, nes tokie pastarosios parodymai yra paneigti byloje surinktu įrodymu visetu: nukentėjusiosios B. P. parodymais, nukentėjusiosios L. B. parodymais, liudytojo A. R. parodymais. Apklausta teisme nukentėjusioji B. P. parodė, kad 2015-04-18 ji iškvietė policiją, A. P. puolė ant jos bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog kai A. P. ją pamatė, puolė ir ją, apdraskė jai kaklą. Sesuo šiandien ją, B. P. tampė už plaukų, bandė į veidą užgesinti cigaretę. Papildomai parodė, kad bandydama apginti sūnų ir močiutę, susistumdė su A. A. ją, B. P. stumdė, griebė už plaukų ir tampė, taip sukėlė fizinį skausmą. Susistumdymo metu A. P. rūkė cigaretę ir kelis kartus su cigaretės nuorūka baksnojo jai, B. P. į veidą ir į krūtinės sritį. Gindamasi ir mosikuodama rankomis ji, B. P. stūmė A. toliau nuo savęs, todėl su cigaretės nuorūka prie jos kūno prisilietusi nebuvo. Baksnodama su nuorūka, A. apdraskė jai, B. P. kaklą ir sukėlė fizinį skausmą. Įdrėskimas buvo momentinis. A. jos, B. P. nesmaugė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad grįžusi namo B. P. nubėgo į sesers A. kambarį aiškintis. Jos abi susistumdė, viena kitą mušė. Kas kam ir kiek smūgių sudavė, nežino. Tuo metu ji, L. B. ramino proanūkį D. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad 2015-04-18 atvykus pareigūnams B. P. pranešė, kad jos neblaivi sesuo A. P., gyvenanti kartu su ja, užpuolė ją ir jų močiutę L. B.. A. jai, B. P. apdraskė kaklą, tampė už plaukų, norėjo cigarete apdeginti ranka. Ant B. P. kaklo matėsi paraudimas, buvo nubrozdinta ranka, tačiau kuri – neprisimena. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad A. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi ji 2015-04-18 apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojusi smurtą sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y. tampė nukentėjusią savo seserį B. P. už plaukų, stumdė ir apdraskė nukentėjusiajai B. P. kaklą, tokiu būdu smurtaudama nukentėjusiajai B. P. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-11 fizinio skausmo sukėlimo B. P.) ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas 2015-04-11 epizoduose nenustatė, 2015-04-18 epizoduose sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad asmuo nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-11 fizinio skausmo sukėlimo B. P.), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamoji yra teista, tame tarpe už analogiškus nusikaltimius, administracine tvarka bausta, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-10-24 iki 2013-10-29, diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydyta 5 kartus nuo 2000-01-25 iki 2000-03-22, paskutinį kartą gydyta I (ūmus) moterų skyriuje nuo 2015-03-01 iki 2015-03-10, diagnozė: F43.2 – adaptacijos sutrikimai; F32.10 – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu; F10.2 – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; X1 – būklė po suicidinio bandymo, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuota/gydyta nuo 2013-06-27, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, specialisto išvadoje Nr. 89TPK-261/2015 nurodyta, kad A. P. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. P. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-04-12 15.20 val. iki 2015-04-13 13.45 val., nuo 2015-04-18 19.19 val. iki 2015-04-20 15.30 val.

A. P. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo mažamečio D. G. ir nukentėjusiosios B. P., įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje (b.l. 27) esančiame voke CD laikmena su D. G. apklausos teisme vaizdo ir garso įrašu paliktina saugoti byloje.

Byloje (b.l. 35) esančiame voke CD laikmena su BPC garso įrašu paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (dėl 2015-04-11 fizinio skausmo sukėlimo D. G.), ir paskirti jai 9 MGL dydžio baudą.

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-11 fizinio skausmo sukėlimo B. P.), ir paskirti jai laisvės apribojimo 6 mėnesių bausmę, įpareigojant ją tuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-18 fizinio skausmo sukėlimo B. P.), ir paskirti jai laisvės apribojimo 7 mėnesiams bausmę, įpareigojant ją tuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (dėl 2015-04-18 fizinio skausmo sukėlimo D. G.), ir paskirti jai 10 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d, 65 str. 2 d., paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir A. P. paskirti subendrintą laisvės apribojimo 9 mėnesių bausmę, įpareigojant ją tuo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei 12 MGL dydžio baudą.

A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-18 fizinio skausmo sukėlimo L. B.) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2015-04-12 15.20 val. iki 2015-04-13 13.45 val., nuo 2015-04-18 19.19 val. iki 2015-04-20 15.30 val., t.y. 3 paras, prilyginant šį laiką 6 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną baudą 6 MGL (225,96 eurų).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo mažamečio D. G. ir nukentėjusiosios B. P., įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje esančią CD laikmeną su D. G. apklausos teisme vaizdo ir garso įrašu palikti saugoti byloje.

Byloje esančią CD laikmeną su BPC garso įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė