- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- T-XX-79-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01878-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- Ž. B.
- Trečiasis asmuo
- J. A., S. P.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Ž. B. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A. ir S. P., dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 5 631,10 Lt žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėja nurodė, kad 2004 m. gegužės 12 d. iš S. P. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone. 2008 m. rugpjūčio 26 d. ji taip pat nuosavybėn įsigijo po minėtu namu ir priklausiniais esantį namų valdos sklypą. Su šiuo pareiškėjos sklypu ribojasi 0,29 ha žemės sklypas, į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimu M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Per pastarąjį M. G. sklypą ėjo kelias į pareiškėjos sklypą, kuriuo pastaroji visada naudojosi. Tačiau 2007 metais M. G. sklypas buvo perleistas J. Š., kuri 2008 metais užtvėrė per sklypą einantį kelią. Pareiškėjai pradėjus aiškintis susidariusią situaciją, paaiškėjo, kad, atkuriant M. G. nuosavybės teises, į Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimą nebuvo įrašytas kelio servitutas patekimui į pareiškėjos šiuo metu valdomą sklypą, nors tai turėjo būti padaryta. 2008 metais nebebuvo galimybės nustatyti kelio servitutą administracine tvarka, todėl pareiškėja buvo priversta dėl servituto nustatymo kreiptis į teismą. Toks servitutas buvo nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą. Tačiau šiais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais iš pareiškėjos J. Š. buvo priteista 5 000 Lt vienkartinė kompensacija už kelio servitutą, taip pat valstybei iš pareiškėjos buvo priteistos 631,10 Lt išlaidos. Pareiškėja nurodė, kad minėtos bendrosios kompetencijos teismų priteistos sumos yra jos patirta turtinė žala, kurią atsakovai privalo solidariai atlyginti. Jeigu, prieš priimant Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. birželio 8 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G., valstybės įmonės Valstybės žemės fondo specialistas J. A., rengęs projektinę dokumentaciją nuosavybės teisių atkūrimui, žemės sklypo plane bei apskrities viršininko sprendimo projekte būtų pažymėjęs kelio servitutą, o Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriaus atsakingi tarnautojai būtų tinkamai patikrinę parengtus dokumentus, tuomet atitinkamas servitutas neatlygintinai jau būtų buvęs nustatytas sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pareiškėjai nebūtų tekę kelti dėl servituto bylą teisme ir patirti su tuo susijusių nuostolių.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja žalą kildina ne tik iš viešojo administravimo veiklos, bet ir iš valstybės įmonės Valstybės žemės fondo veiklos rengiant atitinkamą žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuri nėra viešasis administravimas. Ginčas šiuo atveju yra mišraus pobūdžio, todėl kyla abejonių, kuris teismas (bendrosios kompetencijos ar administracinis) turėtų jį nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo sieja su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Jos manymu, atliekant šias procedūras, nebuvo įgyvendintos teisės aktų nuostatos ir nebuvo užtikrinta, jog kelio servitutas būtų nustatytas sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o tai lėmė, kad ji dėl servituto nustatymo turėjo kreiptis į teismą ir patirti išlaidas, susijusias su servituto nustatymu teismine tvarka. Tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimas yra pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir kitus specialiuosius teisės aktus vykdoma viešojo administravimo veikla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl ginčas šiuo atveju yra teismingas administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjos nurodoma valstybės įmonės Valstybės žemės fondo specialisto veikla rengiant projektinę dokumentaciją nuosavybės teisių atkūrimui buvo tiesiogiai susijusi su nuosavybės teisių atkūrimo viešojo administravimo procedūromis, nes jos tikslas – dokumentų viešojo administravimo veiksmams atlikti ar viešojo administravimo sprendimams priimti parengimas. Tai, jog pareiškėja padarytą žalą sieja ir su pastarąja veikla, bylos rūšinio teismingumo nekeičia ir nesudaro pagrindo ją perduoti bendrosios kompetencijos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos Ž. B. skundą atsakovams valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A. ir S. P., dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasJanina StripeikienėRomanas KlišauskasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys