- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-619-253/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Statega“, uždaroji akcinė bendrovė „Krolada“, uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.1.1Fizinio asmens nemokumo samprata
- 3.4.2.6.1Nustačius, kad fizinio asmens būklė neatitinka nemokumo kriterijų
- 3.4.2.6.8Kiti su atsisakymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys I. G. (bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“), R. G. (bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“), uždaroji akcinė bendrovė „Statega“, uždaroji akcinė bendrovė „Krolada“, uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“, antstolis Jonas Petrikas, M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. G. pareiškimu prašė teismo iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Tamtamas“, patvirtinti 200 Eur su PVM sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį patvirtinti 800 Eur sumą.Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu negauna pajamų. Minimaliems poreikiams tenkinti per mėnesį pareiškėjui reikalinga 800 Eur suma. Pareiškėjo pradelstų mokėjimų suma siekia 213 181 Eur. Susidarius tokiai situacijai pareiškėjas nebegali įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjo vardu yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu transporto priemonės neįregistruotos. Pareiškėjui priklauso 5 000 vnt. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Pareiškėjo skolininkai yra I. G. ir R. G.. Pareiškėjas turi išlaikyti savo nepilnametę dukrą, kas mėnesį jai skirdamas po 400 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-11 nutartimi pareiškimas netenkintas ir atsisakyta pareiškėjui V. G. iškelti bankroto bylą.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skola, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, kreditoriams R. G. ir I. G. viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 144 810 Eur skolos UAB „Statega“ pagal 2016-02-19 pasirašytą paprastąjį vekselį mokėjimo terminas nesuėjęs, todėl šio skolinio įsipareigojimo nevertintino.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta turimo žemės sklypo dalies vertė yra nepakankamai įrodyta, o Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalies vertė (206 455,81 Eur) kur kas artimesnė iš viešųjų registrų ir šaltinių nustatytai turto rinkos vertei, todėl teismas, nustatydamas pareiškėjo turimo turto vertę, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Kadangi pareiškėjui priklauso 5 000 vnt. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, atsižvelgta į bylos duomenis, jog bankroto byloje patenkinus kreditorių reikalavimus, bendrovės akcininkams preliminariais duomenimis gali būti paskirstytas turtas. Pripažinta, kad bankroto administratorės įvardintos sumos paskirstymas bankrutavusios įmonės akcininkams yra pakankamai realus ir turėtų esminę reikšmę pareiškėjo galimybėms atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo turimos žemės sklypo dalies rinkos vertė yra 206 455,81 Eur, pareiškėjas per protingą laikotarpį tikėtinai galės įgyvendinti reikalavimo teisę į 50 000 – 60 000 Eur BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, todėl šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi galimybės padengti turimų skolinių įsipareigojimų, kurių suma 213 181 Eur.Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, turi didelę vadovavimo įmonėms ir verslo patirtį ir konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai išnaudoja savo darbinį potencialą. Pareiškėjo nesąžiningumu prieš kreditorius pripažinta ir tai, kad pareiškėjas, neturėdamas pajamų, prašo jam nustatyti 800 Eur sumą minimaliesiems poreikiams tenkinti, į šią sumą patenka pareiškėjo turtinės padėties neatitinkantis išlaikymas nepilnametei dukrai, jo dydžiui sumažinti pareiškėjas nesiėmė veiksmų. Įvertinęs duomenis apie pareiškėjo pomėgius, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas atskleidžia ne visus savo pajamų šaltinius. Pripažinta, kad situacija, kai pareiškėjas savo pastangomis (reguliariomis pajamomis) bankroto proceso metu neprisidės prie kreditorių reikalavimų tenkinimo, neatitinka fizinio asmens bankroto proceso tikslų. Teismas aplinkybę, kad iš pareiškėjo skolininkų per trejus metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto priėmimo išieškotos lėšos nebuvo ir nebegali būti bent iš dalies panaudotos atsiskaityti su kreditoriais taip pat vertintino kaip pareiškėjo itin nerūpestingą finansinį elgesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-11 nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis dėl pareiškėjo turto (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies) vertės. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi tik viešajame registre 2007-05-28 nustatyta žemės sklypo verte, kadangi sklypo vidutinė rinkos kaina 1 841 657 Eur nustatyta labai seniai ir nėra aktuali. Teismas turėjo įvertinti į bylą pateiktą įrodymą – pareiškėjo 2017-06-30 pateiktą turto vertintojo išvadą, kurioje išsamiai išdėstyti minimo sklypo žemos kainos nustatymo kriterijai. Be to, minėto sklypo dalies ((duomenys neskelbtini), pradinė vertė 138 834 Eur) ilgą laiką nepavyksta parduoti iš viešųjų varžytynių. Pareiškėjas nurodo, kad yra nemokus.Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai įvertino pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu. Pareiškėjo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padengti turimų įsiskolinimų per protingą terminą, todėl atsisakymas iškelti jam bankroto bylą neatitiktų pareiškėjo ir kreditorių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikos ir yra nepakankamos užkirsti pareiškėjui kelią bankrutuoti. Pareiškėjas deda pastangas įsidarbinti.Atsiliepimu suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Mano, kad teismas teisingai įvertino, kad turto – žemės sklypo vertė yra didelė. Būdamas akcininku V. G. iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi gauti pajamas. Pareiškėjas niekur nesidarbina. Teigia, kad perrašytas, dovanotas vertingas nekilnojamasis turtas valdomas V. G.. Nurodytos pajamos gali padengti V. G. kreditines skolas. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo nesąžiningumo keliantis bankroto bylą.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „Statega“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad neįžvelgia skolininko veiksmuose nesąžiningumo keliant fizinio asmens bankroto bylą. Mano, kad turto rinkos vertė gerokai skiriasi nuo 2007 m. deklaruotos vertės. Mano, kad teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningų veiksmų nulėmusių pareiškėjo nemokumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui V. G. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų.
Atskirajame skunde pareiškėjas V. G. nurodė, kad atlieka turto ekspertizę ir į bylą pateiks naujus įrodymus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, taip pat su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro internetinio puslapio su duomenimis apie vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį. Apeliantas 2018-02-27 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus – 2018-02-15 turto vertinimo ataskaitą ir 2018-01-23 I. G. ir R. G. mokumo atkūrimo planą, kadangi jame užfiksuoti duomenys apie minimo žemės sklypo dalies vertę.Nagrinėjamoje byloje viena iš reikšmingų aplinkybių yra pareiškėjo turtinės padėties įvertinimas, vertinant pareiškėjo mokumą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi viešajame registre užfiksuota nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – verte, kuri, pareiškėjo teigimu, nustatyta seniai ir nebėra aktuali, bei netinkamai įvertino pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktus rašytinius duomenis dėl mažesnės turto vertės. Apelianto teikiami rašytiniai įrodymai sudaryti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir reikšmingomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo mokumo būklės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pateiktus rašytinius įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juose užfiksuotus duomenis (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos esmės.
Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Taigi tam, kad asmeniui būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla, turi būti nustatyta būtinų sąlygų visuma.Fizinio asmens bankroto bylai iškelti pareiškėjo turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų per protingą terminą ir yra nemokus. Atskirajame skunde pareiškėjas V. G. teigia, kad jis objektyviai neturi galimybės padengti skolas kreditoriams ir tokia galimybė neatsiras per protingą terminą.Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai viršija įstatyme numatytą 25 MMA ribą. Bylos duomenimis, pareiškėjas turi įsiskolinimą kreditoriams R. G. ir I. G. pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-08-12 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2544-275/2016; vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00247 vykdomas priverstinis 212 765,63 Eur skolos išieškojimas, vykdymo išlaidos antstoliui Jonui Petrikui vykdomojoje byloje sudaro 415,37 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2017-03-20 vykdomąjį įrašą turi 1 115,18 Eur skolą, susijusią su vaiko išlaikymu. Byloje taip pat pateikti duomenys apie pareiškėjo 144 810 Eur (500 000 Lt) įsiskolinimą UAB „Statega“.Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 144 810 Eur pareiškėjo skolos terminas UAB „Statega“ pagal 2016-02-19 pasirašytą paprastąjį vekselį nėra suėjęs, dėl to, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo mokumo, šio skolinio įsipareigojimo nevertino. Nustatyta, kad byloje esančiame pareiškėjo V. G. išduotame 2016‑02-19 vekselyje dėl 144 810 Eur sumos sumokėjimo UAB „Statega“ nurodyta, kad mokėjimo terminas yra 2036-02-19. Taip pat rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad UAB „Statega“ 2017-06-05 išduotas vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-30 sprendimą, įsiteisėjusį Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2017-05-11 nutartį, dėl analogiškos 144 810 Eur (500 000 Lt) skolos sumos išieškojimo išieškotojos UAB „Statega“ naudai iš skolininko V. G.. Nustatyta, kad šią bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino, kad minėtas vekselis ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra dėl to paties skolinio įsipareigojimo (civilinės bylos Nr. e2FB-9163-889/2017, 2017-06-23 teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. iki 37 min.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad 2017‑06‑22 UAB „Statega“ pateikė antstolei Brigitai Tamkevičienei prašymą priimti vykdyti minėtą teismo vykdomąjį raštą. Šie duomenys reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydžio ir pareiškėjo mokumo. Šie duomenys priimant skundžiamą teismo nutartį neįvertinti.Pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar pareiškėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos faktiškai (objektyviai) nesudaro pareiškėjui galimybės padengti skolas kreditoriams. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. G. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-05‑25 nustatyta 28 201 Eur. Pareiškėjui taip pat priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2007‑05‑28 nustatyta 1 841 657 Eur. Pareiškėjui taip pat priklauso 5 000 vnt. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų sumą ir pareiškėjo turimos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies vertę bei tikėtiną galimybę pareiškėjui per protingą laikotarpį įgyvendinti reikalavimo teisę į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nenustatė pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas neturi galimybės padengti turimus skolinius įsipareigojimus. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo turimos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu faktinių bylos duomenų apie šios žemės sklypo dalies vertę vertinimu ir teigia, kad dėl žemės sklypo specifinio pobūdžio jo vertė yra gerokai mažesnė. Pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktame 2018‑01‑18 VĮ Registrų centro internetinio puslapio išraše su duomenimis apie vidutinės rinkos vertės paiešką pagal unikalų numerį užfiksuota 1 184 000 Eur žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu. Ši vertė yra mažesnė už Nekilnojamojo turto registre 2007-05-28 užfiksuotą šio turto vertę.Byloje esančioje konsultacijoje dėl (duomenys neskelbtini) dalies iš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos statybai pardavimo kainos nurodyta, kad žemės sklypas yra uždarame gyvenamajame kvartale, pagal turto charakteristikas tikėtinas objekto pardavimas galėtų būti tik šio kvartalo gyventojams ar jų įsteigtai bendrijai, o tikėtina viso sklypo ((duomenys neskelbtini) ha) pardavimo kaina galėtų būti iki 10 000 Eur. Apeliantas į bylą taip pat pateikė UAB „Newsec valuations“, įrašytos į išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, 2018-02-15 turto vertinimo ataskaitą. Ataskaitoje vertintas turtas – (duomenys neskelbtini) dalys iš (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinamo nekilnojamojo turto vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą. Ataskaitoje nustatyta, kad viso žemės sklypo vertė yra 18 000 Eur ir pateikta išvada, kad vertinamo turto rinkos vertė 2018-02-14 dieną yra 2 000 Eur. Taigi 2018-02-15 turto vertinimo ataskaitoje pateikti duomenys dėl pareiškėjui priklausančios žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertės iš esmės artimi į bylą 2017-06-30 pateiktoje konsultacijoje pažymimai turto vertei. 2018-02-15 turto vertinimo ataskaitoje nurodyta minėto pareiškėjo turto vertė taip pat ženkliai skiriasi nuo viešojo registro duomenų. Pareiškėjas byloje laikėsi pozicijos, kad minėto žemės sklypo vertė, jį vertinant 2007 m., bendraturčių buvo dirbtinai padidinta. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad į bylą pateiktame 2018-01-23 bankrutuojančių sutuoktinių I. G. ir R. G., kuriems priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalys minėto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokumo atkūrimo plane taip pat nurodoma, kad nors viešame registre nurodoma gerokai didesnė šio jų turto vertė, jų nuomone, šio turto reali vertė yra apie 75 000 Eur, kadangi sklypas yra infrastruktūrinis ir dėl jo ribotų panaudojimo galimybių nėra paklausus rinkoje. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad dalis minėto žemės sklypo nebuvo parduota iš varžytynių.Įvertinus anksčiau nurodytus duomenis, yra pagrindas pripažinti, kad byloje yra ir kitų duomenų, jog pareiškėjo žemės sklypo dalies vertė gali būti mažesnė, nei nurodyta viešajame registre.Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus duomenis, darytina išvada, kad priimant skundžiamą teismo nutartį įvertinti ne visi byloje esantys duomenys apie pareiškėjo skolinius įsipareigojimus bei turimo turto vertę, reikšmingi vertinant pareiškėjo realias (objektyvias) galimybes padengti skolas kreditoriams ir klausimui dėl pareiškėjo mokumo būklės išspręsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo elgesys neatitinka pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte keliamų sąžiningumo reikalavimų. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningus veiksmus per aktualų trejų metų laikotarpį.Skundžiamoje teismo nutartyje įvertinti duomenys, kad pareiškėjas ilgą laiką neturėjo darbo, nuo 2016-04-11 buvo registruotas darbo biržoje. Iš byloje pateiktos Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyriaus 2017-06-15 pažymos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2017-03-28 pareiškėjui darbas buvo siūlomas net kelis kartus, tačiau siūlomo darbo buvo atsisakyta su pateisinama priežastimi. Šie duomenys byloje neįvertinti. Pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad siekė įsidarbinti užsienio įmonėje ir atskirajame skunde nurodė, kad jam buvo pasiūlyta 2018 m. sausio mėnesį dalyvauti pakartotiniame pokalbyje dėl darbo.Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-516/2014; 2015-07-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; kt.). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, pareiškėjo elgesys turi būti vertinamas kartu su pareiškėjo nemokumo priežastimis, tiriant, ar pareiškėjo elgesio įtaka pareiškėjo nemokumui buvo reikšminga.Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, nustačius, jog asmuo atitinka fizinio asmens nemokumą apibrėžiančias sąlygas, turi būti vertinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų, ar asmuo netapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo). Šiuo aspektu akcentuotina, kad teismui nenustačius asmens nemokumo, atsisakoma iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį. Taigi tik teismui nustačius, kad tenkinama įstatyme keliama sąlyga dėl fizinio asmens nemokumo kriterijaus, teisinę reikšmę įgyja bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies prasme tyrimas.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teisme neištirtos ir neįvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl pareiškėjo V. G. nemokumo, kaip būtinos sąlygos bankroto bylai iškelti, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl pareikėjo elgesio sąžiningumo vertinimo ir daro išvadą, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-01-11 nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.