Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-402/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-402/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
  • 121.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-402/2013
2-55-3-00566-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija: 121.3; 121.4; 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl procesinio termino paduoti atskirąjį skundą atnaujinimo ir skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Domus Rex“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Domus Rex“ bankroto bylą. BUAB „Domus Rex“ kreditorių finansiniai reikalavimai patvirtinti 2010 m. vasario 8 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir į kreditorių sąrašą įtrauktas A. D. su 40 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. , buvęs atsakovo statybos direktorius, kuris UAB „Domus Rex“ vardu pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį su A. D. , pateikė prašymą dėl procesinio termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties paduoti atnaujinimo. Nurodė, kad BUAB „Domus Rex“ administratorius, remdamasis minėta nutartimi, kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu jam, kaip asmeniui, UAB „Domus Rex“ vardu pasirašiusiam preliminarią sutartį, reikalaudamas padengti UAB „Domus Rex“ padarytą 40 000 Lt žalą, t. y. sumą, gautą pagal preliminarią sutartį, bet neįneštą į įmonės kasą. Teigė, jog terminą atskirajam skundui paduoti praleido nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, nes tik ruošdamasis bylos Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme nagrinėjimui sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi BUAB „Domus Rex“ bankroto byloje yra nuspręsta dėl jo materialinių teisių ir pareigų, susijusių su minėtos preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymu, jo neįtraukus į bylos nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. prašymą dėl procesinio termino paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties atnaujinimo ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties.

Teismas, įvertinęs CPK 305 straipsnio ir Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog bankroto byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditoriumi ar kitu byloje dalyvaujančiu asmeniu, bei į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi buvo spręstas atsakovo kreditorių finansinių reikalavimų klausimas, padarė išvadą, jog pareiškėjas atsakovo bankroto byloje neturi teisės paduoti atskirojo skundo bei prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą bei atskirąjį skundą kaip paduotus neturinčio tokios teisės asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ir tenkinti prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Remiantis CPK 37, 47, 266 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė apelianto byloje dalyvaujančiu asmeniu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi konstatuoti faktai dėl preliminariosios sutarties sudarymo bei pinigų pagal šią sutartį gavimo, sukuria apeliantui tam tikras teises ir pareigas, kadangi šios nutarties pagrindu atsakovo bankroto administratorius pareiškė apeliantui ieškinį dėl atsakovui padarytos žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neišsiaiškinęs visas nagrinėjamas klausimui svarbias aplinkybes, 2011 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino A. D. finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Domus Rex“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos eismo nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti apelianto atskirąjį skundą bei prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, nes apeliantas nėra bankrutuojančios įmonės kreditorius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo bei atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria yra patikslinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Kiekviena subjektinė teisė, įskaitant ir teisę kreiptis teisminės gynybos, asmeniui sukelia teisinius padarinius tik tuomet, kai jis šia teise naudojasi tinkamai. Remiantis ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius, kreditoriai, kuriems jos priimtos, kiti kreditoriai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą minimalią reikalavimo sumą. Apeliantas nėra atsakovo kreditoriumi, jis taip pat nėra atsakovo bankroto byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas nepatenka į ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje išvardintų subjektų, turinčių teisę skųsti nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti bankroto byloje, ratą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog jis nėra BUAB „Domus Rex“ kreditorius, turintis teisę kvestionuoti 2011 m. kovo 17 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto procesinius dokumentus, teisėtumas ir pagrįstumas, o ne 2011 m. kovo 17 d. nutarties dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apelianto motyvai dėl absoliutaus 2011 m. kovo 17 d. nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir nepagrįsto A. D. finansinio reikalavimo patvirtinimo nėra susiję su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija dėl aukščiau nurodytų apelianto argumentų plačiau nepasisako ir jų nevertina. Jie neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisėtumo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė