Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui L. S., nukentėjusiajam civiliniam ieškovui E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-02-11 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d. – taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. paskiriant elgesio apribojimą 1 metams: įpareigojimą tęsti mokslą, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., , apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) bute būdamas svečiuose pas G. N. ir E. K., žodinio konflikto metu su E. K., sudavė pastarajam ne mažiau nei dešimt smūgiu kumščiu į kūną ir galvą, tuo sukėlė E. K. fizinį skausmą, o smūgiais E. K. į šoną sulaužė jo dešinės pusės aštuntą ir devintą šonkaulius ir nesunkiai sutrikdė E. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. Z. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis susitarė susitikti su G. Buvo trise pas G. bute, išgėrinėjo. Pokalbis pakrypo apie tai, kad E. yra mušęs G. G. išeidinėjo ir E. jai trenkė. Ji nukrito ant žemės. Jam labai nepatinka kai vyrai muša moteris, todėl jis trenkė E. kumščiu į šoną, galvą. Sudavė ne mažiau 4-5 smūgių. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka dalyje dėl sulaužytų akinių, visa kita pripažįsta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. paaiškino, kad jis kartu su G. N. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2014-04-17, apie 19.00 val., į svečius atvažiavo G. dukters R. M. vaikinas R. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 1.30 val. jis nutarė eiti miegoti. Jam gulint lovoje prie jo priėjo R. ir be jokios priežasties pradėjo jį mušti kumščiais į šonus ir galvą. G., kuri tuomet miegojo, atsibūdo ir ginė jį nuo R. Ji garsiai šaukė, kad R. jį paleistų, buvo įsikabinusi R. į rūbus ir laikė, kad jis jo nemuštu, atitraukinėjo R. nuo jo. Po to jam pavyko ištrukti, jis išbėgo iš namų ir nuėjo į policiją. Dėl ko jį R. sumušė, jis nežino, jokių konfliktų nebuvo, bendravo gerai. Po suduotų smūgių jam labai skaudėjo šonai, taip pat buvo sumušta nosis, galva. 2014-04-18 greitoji jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jį apžiūrėjo ir nustatė, kad jam yra lūžę du dešinės pusės šonkauliai, sumušta galva ir nosis. N. R. suduotų smūgių jam nuskilo du priekiniai dantys, kuriuos reikės taisyti ir patirti dėl to išlaidų (dantų dar netaisė, bet po gydymo galės pateikti sąskaitą). Taip pat mušdamas jį, R. Z. sudaužė jo akinius „Lastes“ 1200 Lt vertės, (šių akinių du cilindriniai lešiai kainavo 260,65 eurų (900 Lt), rėmelis kainavo 86,88 eurų (300 Lt). Šie akiniai pirkti prieš 3-4 metus, jokių jų įgijimo dokumentų jis neturi. Jis atsimena, kad įvykio metu R. Z. jį pastūmė ir jis nukrito, ir R. Z. po to sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į galvą, į veidą, į šonus, o kai R. Z. nustojo jį mušti, jis atsikėlęs suprato, kad nėra akinių, juos surado ant grindų. Akiniai buvo be abiejų lęšių, jų plonas metalinis rėmelis buvo sugadintas (sulankstytas). Jis nežino, ar R. Z. turėjo tikslą sudaužyti jo akinius, taip pat negali pasakyti, ar jis juos sudaužė smūgiuodamas, ar ant nukritusių akinių kažkas užmynė. Taip pat R. Z. išėjo apsiavęs jo batus „Crocs“ 43,44 eurų (150 Lt vertės), juos pirko už 189,99 Lt, bet jie panešioti. Jis nematė, kaip R. Z. paėmė jo batus (arba to neatsimena), jeigu būtų matęs, nebūtų jam davęs batų, todėl mano, kad dėl to, kad R. Z. paėmė jo batus, jis patyrė 43,44 eurų (150 Lt vertės) nuostolį. Taip pat patyrė finansinių nuostolių dėl sulaužytų dviejų šonkaulių gydymo – 434,43 eurų (1500 Lt), tačiau dokumentaliai jis šių nuostolių patvirtinti negali. Kadangi prieš tai jie su R. Z. bendravo normaliai, jis nesitikėjo iš jo tokio poelgio, todėl patyrė didžiulį skausmą ir pažeminimą. Dėl psichologinio streso patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 2896,20 eurų (10000 Lt). Tokių būdų jam padaryta 825,41 eurų (2849,97 Lt) turtinė žala, ir 2896,20 eurų (10000 Lt) moralinė žala. Prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu bendrai 3721,61 eurų (12849,97 Lt) sumai. (b.l. 20, 24, 26-27, 31-33, 38-39)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. N. paaiškino, kad E. K. yra jos sugyventinis. Ji turi dukrą R. N., kuri turi draugą R. Z.. 2014-04-17, apie 19 val., pas juos į jų su E. K. butą (duomenys neskelbtini), atėjo R. Z., nes E. K. su juo norėjo aptarti kažkokius reikalus. Bute tą vakarą buvo jie trise: ji, E. K. ir R. Z.. Jie visi bendravo, vartojo alkoholį, visi buvo stipriai išgėrę. Jiems taip sėdint, apie 01.00 val., kalba užėjo apie moteris, ir R. Z. pasakė E. K., kad girdėjo iš R., jog E. K. ją (G. N.) muša. Į tai E. K. atsakė, kad jei boba neklauso, reikia jai įkrėsti. Tai R. Z. labai nepatiko, jis pasakė, kad jeigu dar kartą sužinos, kad E. K. ją muša, tai jis gaus nuo jo. Ji pritarė R. Z., ir dėl to E. K. supyko ir norėjo jai trenkti. Ji atsistojo ir norėjo išeiti iš virtuvės, kur jie sėdėjo, bet E. K. ją pasivijo ir sudavė vieną smūgį jai kumščiu į krūtinę ir norėjo dar suduoti, bet tada prie jo pribėgo R. Z., atitempė jį nuo jos ir tikriausiai trenkė jam, bet kur būtent, ji nematė, nes dar nebuvo atsikėlusi nuo grindų, tik matė, kad E. K. pargriuvo ant grindų tarpe tarp sofos ir sienos. Kadangi ji pati gulėjo ant grindų, tai nematė kas tarp jų vyksta, o tik girdėjo, kad jie barasi ir girdėjo lyg smūgių garsus. Kai ji atsikėlė, pamatė tik kad R. Z. stovi virš susmukusio ant grindų E. K. užsimojęs kumščiu. Tada ji pagavo R. Z. ranką ir ramino juos. R. Z. nustojo mušti E. K. ir nuėjo į virtuvę. E. K. atsikėlė ir ji matė, kad jis neturi akinių, kuriuos jis visą laiką nešioja, ir ji matė jį su akiniais dar kai jis jai trenkė. Atsistojęs E. K. pakėlė nuo grindų savo akinius, kurie buvo nukritę ant grindų kai R. Z. jį mušė, kuriuose nebuvo nei vieno stiklo ir viena kojelė buvo atlinkusi. Ji žino iš E. K., kad akiniai kainavo virš 1000 Lt. Vėliau, po kelių dienų, E. K. įsidėjo stikliuką, sutaisė kojelę už 20 Lt taisykloje, bet greit ta kojelė vėl atlinko, todėl E. K. akinių po to jau nenešiojo. O iškart po muštynių E. K. akinius padėjo ir buvo be akinių. Po to supykęs E. K. pasakė, kad eis į policijos komisariatą rašyti pareiškimą dėl R. Z. ir išėjo, o ji su R. Z. toliau sėdėjo, išgėrinėjo. R. Z. apsiramino ir nuėjo į virtuvę. Kitą dieną ryte, R. Z. išvažiavo, o kai grįžo, jo marškinėliai buvo purvinį ir suplyšę, džinsai purvini, medžiaginiai sportiniai bateliai buvo suplyšę. Kai jis grižo purvinas, ji ir E. K. pasiūlė jam persirengti. R. Z. nuėmė savo rūbus, marškinėlius išmetė, o jo džinsus ji išskalbė ir išdžiovino. O vietoj jo rūbų ji davė jam savo marškinėlius, E. K. sportines kelnes, taip pat jis apsiavė E. K. guminius batus „Crocs“. E. K. matė, kaip R. Z. persirenginėjo jų rūbais ir neprieštaravo. Po to jie visi trise dar kurį laiką (apie 2-3 val.) sėdėjo, normaliai bendravo, valgė, išgėrinėjo. Tarp E. K. ir R. Z. tuomet buvo kilęs žodinis konfliktas, jie buvo išėję į koridorių, o ji liko virtuvėje. Po to E. K. pasijuto blogai ir paprašė iškviesti jam greitąją med. pagalbą. Medikai išvežė E. K. į ligoninę. R. Z. neužilgo išėjo. R. Z. nusiėmė E. K. sportines kelnes ir persirengė į savo džinsus, kurie jau buvo išdžiūvę. Savo marškinėlius ji jam leido pasilikti, taip pat jis liko su E. K. batais „Crocs‘ais“. R. Z. mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs ir nebuvo įkroviklio, o jam reikėjo paskambinti. Ji tada davė jam savo turėtą atsarginį mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, į kurį jis įdėjo savo SIM kortelę, o savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ jis paliko pas juos. Taip pat R. Z. paliko pas juos savo sportinį megztinį. Dėl jam paskolintų daiktų susitarė, kad R. Z. prie progos juos grąžins. (b.l. 40-41, 42-43)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausytas liudytojas S. S. paaiškino, kad 2014 m. balandžio 18 d., apie 01.45 val., patruliuodami kartu su vyresniuoju patruliu F. F. iš VPK OVS gavo paranešimą, kad į Vilniaus m. 4 policijos komisariatą kreipėsi sumuštas pilietis. Atvykus į juos kreipėsi E. K., kuris buvo akivaizdžiai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, negalėjo aiškiai suformuluoti minčių bei kreipimosi esmės. Nuvykus pas jį į namus, juos pasitiko G. N.. Ji paaiškino, kad E. K. vartojo alkoholį su ja ir jos dukros draugu R. Z. ir tarp E. K. bei R. Z. kilo konfliktas, ir jie apsistumdė. E. K. taip ir nepaaiškino, kas jam atsitiko, ar jį sumušė ir kas, bei ar jis turi sužalojimų. E. K. veide jokių sumušimų žymių nebuvo, medikų pagalbos jis neprašė. G. N. irgi nepasakė, kad E. K. kažkas mušė. Ar tuomet E. K. buvo su akiniais ar be, jis neatsimena. Dėl sudaužytų akinių ir daiktų vagystės nei E. K., nei jo sugyventinė nieko nesakė. Ar E. K. prieš kreipdamasis į policiją buvo ligoninėje, jis nežino, tokios informacijos niekas nesuteikė. (b.l. 44)

2014-06-10 Ikiteisminio tyrimo metu atlikus nukentėjusiojo E. K. medicininių dokumentų apžiūrą, valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Čobot pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nukentėjusiajam E. K. nustatyta dešinės pusės aštunto ir devinto šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kaip pačiam griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus/paviršius ir suduodant smūgius. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 50, 51)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-03-16 specialisto išvadoje Nr. G 876/15 (01) nurodyta, kad E. K. nustatyta dešinės pusės VIII ir IX šonkaulių lūžiai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas galvos sumušimas, tačiau nepatvirtintas objektyviais išoriniais traumavimo požymiais bei klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kaip suduodant smūgį kietu buku daiktu, taip ir pačiam E. K. griūnant bei atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kurio individualios savybės neužsifiksavę. (b.l. 54-56

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. Z. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad būnant pas G. bute, konflikto metu jis sudavė E. K. smūgius į šoną ir galvą. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis bei liudytojai G. N.. Be to, specialisto nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai irgi rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo būtent tokie, kokius jis ir nurodė, t.y. smūgiuojant į šoną, ko pasekoje buvo sulaužyti šonkauliai bei suduodant smūgius į galvą. R. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

K. R. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę R. Z. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis yra jauno amžiaus, 2013-02-11 Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. Z. laisvės apribojimo bausmę, paskiriant jam įpareigojimus.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad R. Z. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka R. Z. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pratęstina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė 82,30 eurų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareikštas civilinis ieškinys byloje atlygintas. (b.l. 59-62, 64, 66)

Byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 825,41 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2896,20 eurų neturtinės žalos atlyginimo. E. K. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis patyrė stiprų psichologinį sukrėtimą, kadangi nesitikėjo, kad R. Z. jį taip sumuš. Jis nesitikėjo tokio poelgio iš Regimanto, dėl to partyrė didžiulį skausmą ir pažeminimą. (b.l. 21, 37)

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Šie įstatymai nurodo tik kriterijus, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau pateikdamas ieškinį civilinis ieškovas turi pagrįsti jo civiliniame ieškinyje nurodytus kriterijus, kurie, jo nuomone, sudaro neturtinės žalos sumą. Šie kriterijai grindžiami BPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

R. Z. savo veiksmai sukėlė E. K. fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasekoje, jis patyrė skausmą, jam teko gydytis. Nusikaltimo padarymo metu, kaip nurodė nukentėjusysis, buvo nepataisomai sulaužyti jo akiniai 347,54 eurų vertės, bei R. Z. paėmė jo batus „Crocs“, 43,44 eurų vertės. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė 434,43 eurų turtinę žalą gydydamas šonkaulius. Kaip nurodė nukentėjusysis, akinius jis pirko seniai, todėl jokių dokumentų pateikti negali. Pagrįsti nukentėjusiojo paaiškinimai, apie tai, kad jis akinių pirkimą patvirtinančių dokumentų pateikti negali dėl to, kad akiniai pirkti seniai ir jis jų neišsaugojo. Teismui nekyla abejonių dėl padarytos turtinės žalos, t.y. sulaužytų akinių (347,54 eurų vertės), ir batų „crocs“ (43,44 eurų vertės), todėl šioje dalyje civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, objektyviai patvirtinančių jo turėtas gydymosi išlaidas. Vertinant tai, kad pats nukentėjusysis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl patirtų sužalojimų, be to įvykis yra įvykęs neseniai ir pats nukentėjusysis nėra išsaugojęs jokių dokumentų, vaistų pirkimo čekių, todėl teismas laiko neįrodyta aplinkybę, jog E. K. dėl patirtų sužalojimų patyrė 434,43 eurų turtinį nuostolį. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos, kuri atsirado gydymosi metu yra atmestinas

Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam padaryto sužalojimų pobūdį, t.y. E. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl padarytų sužalojimų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju iki įvykio draugiškai gėrė alkoholinius gėrimus ir būnant girtiems tarp jų kilo konfliktas. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgiama ir į kaltinamojo materialinę padėtį, t.y. į tai, kad R. Z. šiuo metu nedirba ir jokių nuolatinių pajamų negauna. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 100 eurų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nėra susiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti E. K. civilinį ieškinį ir iš R. Z. E. K. naudai priteisti 390,98 eurų turtinės žalos atlyginimui ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.