Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-84-658/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-28
Bylos Nr.
AN2-84-658/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01933-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Nerijus Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
L. Ž.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-84-658/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01933-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutarties L. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. Ž. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės L. Š. 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 1 025 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu vieniems metams, už tai, kad jis nuo 2019 m. liepos 4 d. 20.00 val. iki 2019 m. liepos 4 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, medžiojo su graižtviniu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie šį medžiotoją medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lape. Tuo L. Ž. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), 58.2.1 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, L. Ž. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi L. Ž. skundo netenkino. Patikslino Institucijos vyriausiosios specialistės L. Š. 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. AM-AAD-ANR_N-3004-2019 nustatytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, nurodant, kad L. Ž. nuo 2019 m. liepos 4 d. 20.00 val. iki 2019 m. liepos 4 d. 23.30 val. (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. Teismas nurodė, jog Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir pagrįstai priėmė nutarimą dėl L. Ž. padaryto ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ką pagrindžia byloje surinkti duomenys. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog L. Ž. ne medžiojo teritorijoje, kurioje neturi teisės medžioti, bet buvo medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape. Dėl to L. Ž. administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės patikslintos, kas nekeitė nei nusižengimo kvalifikacijos, nei Taisyklių punkto, kurio reikalavimai pažeisti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis su A. B. tik apžiūrinėjo avilius, nemedžiojo ir ginklą nešėsi dėkle, kadangi automobilyje jį palikti buvo nesaugu, nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir laikytini L. Ž. pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą. Vien aplinkybė, kad ginklo tikrinimo metu lijo, nepaneigia pareigūno nustatyto fakto, kad ginklas, įdėtas į dėklą, buvo šlapias, o tai reiškia, kad L. Ž. ginklą lauke buvo išėmęs iš dėklo. Be to, L. Ž. priklausančiame dėkle buvo įdėtas ir termovizorius, skirtas aplinkos stebėjimui tamsiuoju paros metu, kuriam skirtas specialus dėklas buvo automobilyje. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas D. J. yra suinteresuotas L. Ž. nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad L. Ž. iš medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo pašalintas 2014 m. balandžio 14 d. visuotinio klubo narių susirinkimo nutarimu, nuo to laiko neturėjo teisės medžioti šiam medžioklės klubui priklausiančiam medžioklės plote. 2019 m. liepos 4 d. medžioklė klubui priklausančiame medžioklės plote vyko, tačiau medžioklės lape L. Ž. užsiregistravęs nebuvo, todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad ginklą vežėsi todėl, kad planavo medžioti, tačiau medžioklė nevyko, yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde L. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, jog tiek 2019 m. liepos 10 d. paaiškinime, tiek apklaustas teismo posėdžio metu apeliantas parodė, jog jie atvyko pas A. B. į sodybą, tikėjos, jog įvyks medžioklė, tačiau medžioklė neįvyko, todėl nemedžiojo. Jei medžioklė būtų įvykusi, butų medžiojęs kaip svečias. Sodyboje su A. B. taip pat apžiūrėjo esančius avilius, kartu iš automobilio pasiėmė ginklus, kadangi automobilis neužsirakina, tačiau ginklai buvo įdėti į dėklus. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytoju apklaustas A. B.. Taip pat visas šias aplinkybes patvirtina ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, jog jo ir A. B. ginklai patikrinimo metu buvo dėkluose ant galinės automobilio sėdynės. Visa tai patvirtina, jog nurodytu laiku ir vietoje apeliantas nebuvo medžioklės ploto vienete su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu.

4.2. Skunde nesutinkama, jog L. Ž. kaltę įrodo Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko D. J. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinis pranešimas ir jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, vaizdo įrašai. Apelianto nuomone, vaizdo įrašai kaip tik patvirtina, jog nebuvo pažeistas Taisyklių 58.2.1 punktas, kadangi jame užfiksuota, jog apelianto ir A. B. ginklai patikrinimo metu buvo dėkluose ant galinės automobilio sėdynės. Dėl to apelianto kaltė grindžiama tik subjektyvia Institucijos atstovo D. J. pozicija, kadangi pareigūnas tiesiogiai neužfiksavo nusižengimo padarymo fakto.

4.3. Apeliantas pažymi, jog aplinkybė, kad ginklas ir dėklas buvo šlapi yra nepagrista jokiais objektyviais duomenimis. Be to, net ir sutinkant, kad dėklas ir ginklas buvo šlapi, pažymėtina, jog jie galėjo sušlapti nebūtinai medžiojant ar būnant medžioklės ploto vienete, o kitomis aplinkybėmis, kadangi prieš tai ir tuo metu, kai buvo tikrinami ginklai, lijo. Ginklų dėklai taip pat galėjo sušlapti einant apžiūrėti avilių, nes ginklus buvo pasiėmę su savimi. Be to, A. B. parodė, kad būnant sodyboje (tačiau ne medžioklės ploto vienete) jie apžiūrėjo termovizorių, apeliantas jam parodė kaip jis veikia, o tai nėra pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistos Taisyklės. Be to, nepagrįsta tarnybiniame pranešime Institucijos atstovo D. J. nurodyta aplinkybė, kad pamiškėje girdėjo šūvį, nes apeliantas ir A. B. į nieką nešovė, duomenų, jog iš apelianto ginklo būtu atliktas šūvis, nėra.

4.4. Skunde taip pat pažymima, jog aplinkybė, kad apeliantas buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „Pašušvys“, nereiškia, jog jis negali medžioti svečio teisėmis. Būtent dėl šios aplinkybės ir buvo paimti ginklai, t. y., jei su A. B. būtų matę, kad vyksta medžioklė, būtų užsirašę į medžioklės lapą ir jis butų medžiojęs svečio teisėmis. Be to, nors ir teigiama, kad tą dieną medžioklės klubui priklausančiame plote medžioklė vyko, tačiau jie to nematė, medžiotojų nesutiko, todėl patys nemedžiojo ir medžioklės plote su į dėklą neįdėtu ginklu nebuvo.

4.5. Skunde teigiama, kad neaišku, kaip teismas, nustatęs, jog apeliantas nemedžiojo, nustatė, kad jis buvo medžioklės plote su į dėklą neįdėtu ginklu. Taip pat nėra aišku kuo remiantis buvo nustatytas administracinio nusižengimo padarymo laikas, t. y. nuo 2019 m. liepos 4 d. 20.00 val. iki 2019 m. liepos 4 d. 23.30 val.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepime į L. Ž. apeliacinį skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis su A. B. tik apžiūrinėjo avilius, nemedžiojo ir ginklą nešėsi dėkle, kadangi jį automobilyje buvo palikti nesaugu, nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir laikytini L. Ž. pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą. Pažymima, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, nėra teisinga, nes pažeidėjas, žinodamas apie gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti su jos taikymu susijusių pasekmių, gali nenurodyti tikrųjų teisės pažeidimo aplinkybių.

5.2. Institucijos nuomone, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta prielaidomis, o ne objektyviais nustatytais duomenimis, nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais ar kitais įrodymais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, įrodymų šaltinių patikimumą. Procesinio sprendimo, netenkinančio asmens lūkesčių, priėmimas neduoda pagrindo jį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Vien tai, kad L. Ž. nesutinka su skundžiamajame nutarime paskirtomis nuobaudomis, kitaip interpretuodamas faktines aplinkybes ir savaip jas vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

L. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, dėl ko jis buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį.

7. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Todėl, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas.

8. Šiuo atveju L. Ž. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 4 dalį už tai, kad turėdamas teisę medžioti buvo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plote su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės ploto vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie jį ir gyvūnas nesumedžiotas. Tokiu būdu apeliantas pažeidė Taisyklių 58.2.1 punktą, kuriame nurodyta, jog draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės.

9. Apeliaciniame skunde iš esmės L. Ž. ginčija tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaizdo įrašą, kuriame apžiūrimi ginklai, neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių ir netinkamai vertino liudytojų A. B. ir D. J. parodymus. Skunde taip pat teigiama, kad nors L. Ž. buvo pašalintas iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis vis tiek gali medžioti šiam klubui priklausančiame medžioklės plote svečio teisėmis.

10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad L. Ž. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. Šioje byloje L. Ž. kaltė padarius teisės pažeidimą, numatytą ANK 290 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta. Tuo tarpu, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Dar kartą pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu, o juo labiau ir neteisėtu.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Ž. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete medžiojo su graižtviniu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie jį medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės lape. Šiais savo veiksmais L. Ž. pažeidė Taisyklių 58.2.1 punkto reikalavimus. Nors viso proceso metu L. Ž. su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu nesutiko, teigdamas, kad jis jam inkriminuotų veiksmų nepadarė, o tik su A. B. atvyko į pastarojo sodybą, kur apžiūrėjo avilius ir tikėjosi dalyvauti medžioklėje kaip svečias, kuri neįvyko, todėl nemedžiojo. Kartu su savimi iš automobilio pasiėmė ginklus, kadangi automobilis neužsirakina, tačiau ginklai buvo įdėti į dėklus. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ir išsamiai ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodomas įvykio aplinkybes paneigia liudytojo D. J., kuris yra Institucijos Kauno valdybos Kauno gyvosios apsaugos inspekcijos viršininkas, parodymai. Šiuo atveju liudytojas tiek 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarnybiniame pranešime, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes apie L. Ž. padarytą nusižengimą. Liudytojas paaiškino, kad 2019 m. liepos mėnesį buvo gautas pranešimas, jog medžiotojų klubo „Pašušvys“ medžioklės ploto vienete galimai bus vykdoma neteisėta medžioklė. Jis kartu su T. G. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo pradėtas aplinkos stebėjimas. Pastebėjo du asmenis, atvykusius į teritoriją žalios spalvos Subaru automobiliu. Po valandos ar pusantros išgirdo šūvį. Vykdami šūvio kryptimi, privažiavo sodybą, kurios kieme pastebėjo tą patį žalios spalvos automobilį Subaru, tačiau nei kieme, nei automobilyje asmenų nebuvo. Pažiūrėjus pro automobilio langus, jokių medžioklei skirtų įrankių, priemonių nei dėklų ginklams nesimatė. Išvažiavus iš sodybos, pagrindiniame kelyje pradėjo stebėti ar automobilis nesišalins iš tos vietos. Apie 23.30 val. per laukus iš pamiškės pusės išvažiavo tas pat automobilis. Jį sustabdžius, paaiškėjo, jog automobilyje buvo L. Ž. ir A. B.. Ant galinės automobilio sėdynės buvo padėti dėklai, kuriuos pravėrus rasti ginklai. Dėklai ir ginklai buvo šlapi. L. Ž. priklausančiame dėkle buvo įdėtas ir termovizorius, skirtas aplinkos stebėjimui tamsiuoju paros metu, nors automobilyje buvo jam skirtas specialus dėklas. Paklausus asmenų, ką jie veikė, atsakė, jog važiavo žiūrėti bičių. Teigė, kad planavo medžioti, tačiau negalėjo atsakyti, ar turi medžioklės lapą ir kas medžioklės vadovas. Įtarus, kad gali būti paslėptas sumedžiotas žvėris, grįžo į sodybą, buvo apžiūrėta visa teritorija, tačiau kraujo pėdsakų ar kažko paslėpto nerado. Asmenys buvo apsirengę medžiokliniais drabužiais, drabužiai buvo šlapi. A. B. telefone buvo rastas 22.30 val. skambutis tarp L. Ž. ir A. B., pokalbis truko 1:30 min., tačiau asmenys teigė, kad jie buvo kartu sodybos teritorijoje. A. B. buvo surašytas protokolas, jis pažeidimą pripažino, administracinę nuobaudą sumokėjo. Kitą dieną paaiškėjo, jog legali medžioklė vyko. Iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta informacija, kad L. Ž. iš jo išmestas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 19104570999, b. l. 14). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo D. J. paaiškinimais, kadangi jo duoti parodymai ir paaiškinimai buvo aiškūs, detalūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Šis liudytojas ir L. Ž. iki nagrinėjamo incidento nebuvo pažįstami, todėl liudytojas neturėjo jokio suinteresuotumo melagingai apkalbėti L. Ž. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojas D. J. gali būti šališkas ir duoda neobjektyvius parodymus.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojo D. J. nurodytas aplinkybes, jog L. Ž. ginklas buvo šlapias, patvirtino ir vaizdo įrašas, darytas ginklų apžiūros metu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ginklai apžiūrimi automobilyje, ant kurio galinės sėdynės ir buvo rasti. Pirmiausia apžiūrimi dėklai, kurie yra šlapi, po to jie atsegami ir matoma, kad ir patys ginklai yra šlapi, o L. Ž. ginklo dėkle taip pat yra įdėtas ir termovizorius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad tuo metu, kai ginklus apžiūrinėjo pareigūnai lijo, todėl būtent tada ginklai ir sušlapo. Kaip minėta ginklai pirmiausia buvo apžiūrinėjami automobilyje, o ne lauke, ir tik po to jie buvo ištraukti ir lauke patikrinta ar neužtaisyti. Dėl to pirminės apžiūros metu ginklai sušlapti negalėjo. Nors apeliantas visą laiką teigė, kad jo ginklas buvo dėkle, tačiau pareigūnams nustačius, kad jie buvo šlapi, pasitvirtina aplinkybė, jog L. Ž. lauke ginklą buvo išėmęs iš dėklo.

14. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į kartu su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu buvusio liudytojo A. B. parodymus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas A. B.. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis liudytojo A. B. parodymais. Liudytojas A. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nemedžiojo, o tik apžiūrėjo bites, pažiūrėjo termovizorių ir važiavo namo. Kadangi L. Ž. automobilis neužsirakino, dėl to nepaliko ginklų jame. Buvo nuėję netoli automobilio, apie 150 metrų. Kadangi lijo, dėklai buvo šlapi, bet ne ginklai, nes jų nebuvo išėmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie liudytojo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19104570999 (b. l. 6), kur A. B. 2019 m. liepos 5 d. paaiškinime pripažino, jog padarė nusižengimą. Be to, liudytojas D. J. nurodė, kad su kolega buvo nuvažiavę prie sodybos ir jos teritorijoje jokių asmenų nematė. Taigi, liudytojo A. B. parodymai nenuoseklūs ir neatitinka surinktos bylos medžiagos. Pažymėtina, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota A. B. apklausa, nenustatyta, kad pareigūnas būtų daręs kokią nors įtaką liudytojui, kad šis prisipažintų padaręs pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas liudytojo A. B. nurodytas aplinkybes laiko tik siekimu padėti L. Ž. išvengti atsakomybės už jo padarytą administracinį nusižengimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis nors ir pašalintas iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau galėjo šio klubo medžioklės plote medžioti svečio teisėmis. Iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1944-717/2015 (b. l. 18–26) matyti, kad L. Ž. iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pašalintas už nevienkartinius klubo įstatų, vidaus tvarkos taisyklių ir etikos taisyklių reikalavimų pažeidimus. Sprendime nustatyta, kad L. Ž. elgėsi neadekvačiai kitų klubo narių atžvilgiu, kurių dauguma balsavo dėl apelianto pašalinimo iš klubo (nei vienas klubo narys nebuvo prieš). Atsižvelgiant į tai, kad dauguma medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių nenorėjo, kad L. Ž. būtų leista medžioti klubo ploto vienete, todėl nėra pagrindo teigti, kad L. Ž. būtų galėjęs medžioklėje dalyvauti svečio teisėmis. Papildomai pažymėtina, kad paprastai medžioklės vyksta iš anksto sutartu laiku, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad L. Ž. ir A. B. būtų su kuo nors taręsi ir būtų kviesti prisijungti dėl dalyvavimo medžioklėje, o be to net nesugebėjo nurodyti iš ko apskritai sužinojo apie tuo metu rengiamą medžioklę. Be to, nors apeliantas teigė, kad nemedžiojo nes neįvyko medžioklė, tačiau iš bylos duomenų nustatyta priešingai, t. y., kad medžioklė vyko.

16. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neabejoja, jog apeliantas L. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete buvo su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės ploto vienetui išduotame medžioklės lape. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog pareigūnai tiesiogiai nesulaikė apelianto darant administracinį nusižengimą. Šiuo atveju L. Ž. iškeltą versiją iš esmės paneigė nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

17. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad L. Ž. yra kaltas dėl ANK 290 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis