- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- Ik-2141-629/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- I. Š., V. Š.
- Atsakovas
- Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., M. Ž.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Raimondo Blauzdžiaus,
dalyvaujant atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Juditai Jablonskytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. Š. ir V. Š. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. Ž. ir A. Ž. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. Š. ir V. Š. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3R-341(2.13.1) (toliau – ir sprendimas Nr. 3R-341(2.13.1)) ir įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį pareiškėjų 2011 m. gruodžio 15 d. skundo nagrinėjimą.
Pareiškėjai nurodė nesutinkantys su Inspekcijos sprendimu Nr. 3R-341(2.13.1), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2011 m. gruodžio 15 d. prašymą. Pareiškėjų nuomone, atsakovė ir toliau neatlieka savo funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 40 str. 3 p., todėl tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip vilkinimas. Pareiškėjų teigimu, Inspekcija neištyrė aplinkybių, kodėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pastogėje buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, jeigu kameras įrengė ne M. ir A. Ž., nepateikta informacija, kas ir kada įrengė šias vaizdo stebėjimo kameras. Pažymėjo, kad atsakovė M. ir A. Ž. neatsakė, ar vaizdo stebėjimo tikslams pasiekti buvo naudojami kiti būdai ir priemonės, nevykdant vaizdo stebėjimo, taip pat nepagrindė nei sandėlio nei dviejų automobilių stovėjimo vietos stebėjimo būtinumo. Pareiškėjų teigimu, M. ir A. Ž. atsakymas, kad jie nestebi asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės, kadangi minėtas žemės sklypas Kaune yra bendras, todėl visi asmenys, gyvenantys šioje valdoje gali atsitiktinai patekti į turtą saugančių kamerų vaizdus. Be to, M. ir A. Ž. nenurodė jokio ADTAĮ 5 str. pagrindo, kuriuo remiantis jie vykdo vaizdo stebėjimą, nepateikė dokumentų, reglamentuojančių vaizdo stebėjimo teisėtumą pagal ADTAĮ 18 str. nuostatas. Anot pareiškėjų, M. ir A. Ž. stebi ne tik automobilius, bet ir įėjimą į pareiškėjų namą (duomenys neskelbtini), Kaune, o jokio įėjimo į savo sandėliuką tretieji suinteresuotieji asmenys esama vaizdo stebėjimo kamera negali stebėti ir matyti. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad tretieji suinteresuotieji asmenys tai pat nepateikė jokių duomenų, kokie asmenys turi teisę susipažinti (prieiti) su vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotais duomenimis, neaišku ar šie asmenys buvo supažindinti su atitinkamais teisės aktais, nenurodė, kokio laikotarpio duomenys yra saugomi, ar jie pateikė pranešimą apie asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu. Pareiškėjų įsitikinimu, Inspekcijos tyrimas nebuvo tinkamai atliktas, nes M. Ž. ir A. Ž. pateikti duomenys ir teiginiai, pažeidus atsakovės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156 (2001-09-25), 11.1. p., net nebuvo patikrinti ir tinkamai išnagrinėti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija atsiliepime (b. l. 20–21) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ADTAĮ 1 str. 4 d. nustato, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. N-2622-10 pasisakė, kad vadovaujantis ADTAĮ 1 str. 4 d. ADTAĮ netaikomas fiziniam asmeniui, įrengusiam kameras ant savo gyvenamojo namo ir vykdančiam vaizdo stebėjimą, nepriklausomai nuo to, kad į kamerų stebėjimo lauką patenka ir bendro naudojimo teritorija. Paaiškino, kad atsižvelgiant į minėtas nuostatas, pareiškėjų 2011 m. balandžio 1 d. skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas kaip nepriklausantis Inspekcijos kompetencijai, o pareiškėjams vėl kreipusis į Inspekciją dėl pakartotinio 2011 m. balandžio 1 d. skundo nagrinėjimo, sprendime Nr. 3R-341(2.13.1) atsisakyta nagrinėti šį pareiškėjų prašymą, kadangi prašymas tuo pačiu klausimu jau buvo išnagrinėtas Inspekcijoje, o prašyme nurodytų naujų aplinkybių tyrimas nepriklauso Inspekcijos kompetencijai. Pažymėjo, kad pareiškėjų skunde teismui nurodytiems M. ir A. Ž. veiksmams / neveikimui atskiros ADTAĮ nuostatos taip pat nėra taikomos.
Tretieji suinteresuotieji asmenys M. ir A. Ž. atsiliepime (b. l. 56–57) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad stebėjimo kameras (duomenys neskelbtini), Kaune įrengė, siekdami apsaugoti savo turtą – pastatus ir juose esančius asmeninius daiktus, kieme laikomus automobilius, todėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų nuomone, atsakovė pagrįstai nustatė, kad jie vaizdo stebėjimą bendrai su bendraturte I. Š. priklausančiame žemės sklype ir asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, nors į vaizdo kameras gali atsitiktinai patekti ir pareiškėjai, nes patekimas į valdą (duomenys neskelbtini), Kaune yra bendras iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Taip pat nurodė, jog išnagrinėjusi pirmąjį pareiškėjų skundą, Inspekcija 2011 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-108(2.13.1), kuris nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra laikytinas teisingu, teisėtu bei pagrįstu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Egidijus Milašius prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais motyvais (b. l. 69–72).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Inspekcijos atstovė Judita Jablonskytė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 69–72).
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo A. Ž. prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais (b. l. 69–72).
Teismo posėdžio metu pareiškėjai I. Š. ir V. Š. bei trečiasis suinteresuotas asmuo M. Ž. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai (b. l. 65, 66, 67).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Inspekcijos 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3R-341(2.13.1), kuriuo Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2011 m. gruodžio 15 d. prašymą, teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra Vyriausybės įstaiga, atliekanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 12 str. 5 d., kitais įstatymais ir teisės aktais jai pavestas duomenų apsaugos priežiūros funkcijas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovės priimto individualaus administracinio akto, priimto vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis.
Pagal ADTAĮ 2 str. 4 d. duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
Vadovaujantis ADTAĮ 1 str. 4 d., šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti.
Remiantis ADTAĮ 45 str. 1 d. 1 p. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodama pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompetencijai, o vadovaujantis to paties straipsnio 2 p., – jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2011 m. balandžio 1 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, nurodydami, jog M. ir A. Ž. savo namo pastogėje yra įsirengę vaizdo stebėjimo kameras ir jomis be pareiškėjų sutikimo nuolat stebi bendrasavininkės I. Š. žemės sklypą ir pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą taip pažeisdami ADTAĮ nuostatas (b. l. 3 abi lapo pusės, 22–23).
Inspekcija, nagrinėdama minėtą pareiškėjų skundą, kreipėsi į M. Ž. ir A. Ž., nurodydami pateikti informaciją pareiškėjų skunde nurodytais klausimais (b. l. 36 abi lapo pusės). M. ir A. Ž., Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad po keleto incidentų (automobilio langų išdaužymas ir garso aparatūros vagystė iš automobilio salono, bandymai apvogti ir apgadinti automobilius ir namų apyvokos daiktų dingimas) saugumo tikslais buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Stebėjimo kameromis fiksuojamas jiems priklausantis turtas, o asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), nėra stebimi, tačiau, kadangi sklypas yra bendras ir nepadalintas, visi asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini) Kaune, gali atsitiktinai patekti į turtą saugančių kamerų vaizdus (b. l. 38).
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjų 2011 m. balandžio 1 d. skundą, 2011 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-108(2.13.1) (b. l. 4, 41), kuriuo nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai. Minėtame sprendime Inspekcija nurodė, kad remiantis ADTAĮ 1 str. 4 d. šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, o M. ir A. Ž. asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.
Pareiškėjai 2011 m. gruodžio 15 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydami atlikti pakartotinį jų 2011 m. balandžio 1 d. skundo nagrinėjimą (b. l. 42–43). Prašyme nurodė, kad Inspekcijai netinkamai atliko jų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą. Skunde pažymėjo, kad tretieji suinteresuotieji asmenys vaizdo įrašus teikia tretiesiems suinteresuotiems asmenims, be to, asmens duomenis tvarko ne savo asmeniniams poreikiams, o UAB „Oksetos servisas“ transporto priemonių apsaugai.
Inspekcija 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3R-341(2.13.1), remdamasi ADTAĮ 1 str. 4 d., 2 str. 4 d., 45 str. 1 d. 1, 2 p., atsisakė nagrinėti pareiškėjų 2011 m. gruodžio 15 d. prašymą (b. l. 5 abi lapo pusės, 51–52). Sprendime Nr. 3R-341(2.13.1) nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nustatė, jog M. Ž. ir A. Ž. vaizdo stebėjimą bendrasavininkės I. Š. žemės sklype ir pareiškėjų gyvenamojo namo dalyje vykdo saugumo sumetimais, tai yra asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, bei į tai, kad teikimas yra vienas iš duomenų tvarkymo veiksmų, padarė išvadą, kad pareiškėjų prašyme nurodytas faktas, kad M. ir A. Ž. fiksuoja vaizdo įrašus ir teikia juos tretiesiems asmenims, nepatenka į ADTAĮ reguliuojamą sritį. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str. 4 d. nustatyta, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, taip pat asmeninio susirašinėjimo paskelbimas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 3 d. nustatytą tvarką, taip pat įėjimas į asmens gyvenamąjį būstą be jo sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje taip pat nustatyta, kad M. Ž. ir I. Š. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bei gyvenamojo namo, esančio nurodytu adresu, bendrasavininkės (b. l. 31–4), jos yra seserys (b. l. 69–72), taip pat, jog tarp pastarųjų nuolat kyla įvairaus pobūdžio nesutarimų, tačiau iki šiol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (b. l. 25–30, 48, 49).
Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad tretieji suinteresuoti asmenys M. Ž. ir A. Ž. vaizdo stebėjimą bendrasavininkės I. Š. žemės sklype ir pareiškėjų gyvenamojo namo dalyje vykdo saugumo sumetimais, tai yra asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, todėl tokių duomenų tvarkymas nepatenka į ADTAĮ reguliavimo sferą. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartyje byloje Nr. N-62-2622/2010. Taip pat pastebėtina, jog analogiško prašymo pagrindu atsakovė 2011 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-108(2.13.1) (b. l. 4, 41), kuriuo taip pat nutraukė pareiškėjų skundo nagrinėjimą, kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai.
Taigi, byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovė laikėsi ADTAĮ bei VAĮ nuostatų, sprendimas Nr. 3R-341(2.13.1) yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, pastarajame nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai, taigi pastarasis yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymėtina, jog be kita ko, sprendime Nr. 3R-341(2.13.1) taip pat išaiškinta pareiškėjams jų teisė ginti savo galimai pažeistas teises Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str. 4 d. pagrindu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.