- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-209-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02409-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., J. J.
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-2826-855/2011 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys – D. J. ir J. J., kuria pareiškėjo prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi į teismą LR CPK XXXIX skyriaus tvarka, prašydamas: 1) nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statomo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2006-03-08 statybos leidimo (duomenys neskelbtini) pagrindu ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), visišką administravimą; 2) turto administratoriumi skirti UAB „Karaliaučiaus grupė“, be kita ko, suteikiant administratoriui teises organizuoti gyvenamojo namo statybos užbaigimo procedūras, įgyvendinti šio namo registracijos Nekilnojamojo turto registre procedūras ir hipotekos registravimo procedūras bei atlikti visus kitus išvardintų veiksmų įgyvendinimui ir turto išsaugojimui bei naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti būtinus veiksmus; 3) įpareigoti D. J., J. J. perduoti turto administratoriui visą jų turimą ar pas trečiuosius asmenis esančią tinkamam administratoriaus įgaliojimų vykdymui būtiną informaciją, dokumentus, statomo namo raktus ir kitą turtą. Nurodė, kad 2006-09-08 bankas ir D. J. sudarė Kredito sutartį Nr. BS1027060225, pagal kurią skolininkas įsipareigojo iki 2008-09-08 pastatyti gyvenamąjį namą ir įregistruoti namo hipoteką, užtikrinant prievolių bankui įvykdymą. Užtikrinant skolininko prievolių pagal sutartį įvykdymą taip pat buvo nustatyta žemės sklypo, kuriame pagal sutartį buvo vykdomos namo statybos, hipoteka. Hipoteka įkeisto sklypo savininkas yra skolininko tėvas J. J.. Bankas tinkamai įvykdė sutartimi nustatytą pareigą suteikti kreditą, naudojant banko suteiktas lėšas įkeistame sklype buvo pastatytas namas. Skolininkas iki 2008-09-08 turėjo įkeisti pastatytą namą užtikrinant prievolių bankui įvykdymą, tačiau iki nustatyto termino neįkeitė namo ir neįregistravo hipotekos, tokiu būdu pažeidė sutartį. Skolininkas nuo 2008-12-01 nemoka priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, o nuo 2009-01-05 nemoka kredito grąžinimo įmokų. Tokiais veiksmais skolininkas pažeidė sutartimi nustatytą pareigą tinkamai ir laiku mokėti kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas. Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo 2009-06-18 sutartis buvo nutraukta. Šiuo metu gyvenamasis namas yra pastatytas, tačiau skolininkas sąmoningai vengia Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 8 p. nustatytos pareigos organizuoti statybos užbaigimo procedūras vykdymo, nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų dėl nebaigto statyti namo registravimo Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu siekdamas išvengti pareigos įregistruoti namo hipoteką vykdymo. Nurodytais skolininko veiksmais yra pažeidžiami banko interesai, nes bankas, esant būtinybei, negali nukreipti skolos pagal sutartį išieškojimo į namo vertę, taip pat turi neigiamos įtakos galimybėms išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto sklypo vertės, nes sklype pastatytas neįregistruotas statinys vykdant išieškojimą negali būti priverstinai parduotas kartu su sklypu. Tokiu būdu yra ženkliai sumažėjusi įkeisto sklypo vertė ir bankas neturi galimybių atgauti paskolintų lėšų realizuojant įkeistą sklypą. Be to, skolininkas netinkamai rūpinasi namu, jo būklė nuolat blogėja ir rinkos vertė krenta. Skolininkas, netinkamai rūpindamasis namu, taip pat kenkia įkeisto sklypo savininko interesams, nes nurodyti skolininko veiksmai turi itin neigiamos įtakos sklypo rinkos vertei. Dėl sklypo nepatrauklumo galimam pirkėjui nėra galimybės vykdant priverstinį išieškojimą parduoti sklypą už kainą, kurios pakaktų ne tik skolai pagal sutartį grąžinti, bet ir užtikrinti įkaito davėjo (žemės sklypo savininko) intereso gauti rinkos vertės bei skolos skirtumą įgyvendinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad supaprastinto proceso tvarka prašymai nagrinėjami Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais (LR CPK 579 str.). Turto administravimo nustatymo CPK XXXIX skyriaus tvarka pagrindai, t. y. atvejai, kuomet laikantis CPK nustatytų procedūrų gali būti nustatomas turto administravimas, yra reglamentuoti materialinės teisės normose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas nenurodė skolininko turto administravimo nustatymo pagrindo, o vien jo pageidavimas, kad skolininkui ar kitam asmeniui, su kuriuo pareiškėjo net nesieja sutartiniai santykiai, priklausančiam turtui būtų teismo nustatytas administravimas ir prašyme išdėstytos aplinkybės apie tai, kad skolininkas nesilaiko sutartinių prievolių bei pažeidžia banko interesus, pats savaime nesuteikia teisės nustatyti svetimo turto administravimą, jeigu jo galimybės, esant konkrečiai situacijai ir konkrečiam teisiniam santykiui, nenumato atitinkamos teises normos. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 4.241 straipsnis, kuriuo remiasi pareiškėjas, reglamentuoja ne turto administravimo nustatymo pagrindus ir sąlygas, o jau nustatyto turto (visiško) administravimo turinį. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Be to, teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas nurodo, jog kredito sutartis tarp jo ir skolininko nuo 2009-06-18 yra nutraukta, o pagal CK 6.221 str. sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tuo tarpu pareiškėjas, manydamas, kad skolininkas pažeidė sutartines prievoles, turi teisę ginti savo pažeistas teises LR CK bei sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais, taikomas dėl netinkamo sutartinių prievolių įvykdymo, tarp kurių, be kita ko, nėra numatyta teisė reikalauti kreiptis dėl prievolę pažeidusio asmens turto administravimo nustatymo. Pareiškėjo reikalavimai yra užtikrinti žemės sklypo hipoteka, pastatyto, bet neįregistruoto namo egzistavimas, to namo savininko nesiėmimas priemonių namui įregistruoti bei įkeisti kreditoriui ir pan., neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis su ieškiniu dėl skolos priteisimo, priverstinai realizuoti įkeistą bei kitą turtą ar ginti savo teises kitais už prievolių pažeidimą įstatymo numatytais būdais, o ne spręsti skolos išieškojimo klausimus supaprastinto proceso tvarka, juo labiau, kad teismas, spręsdamas prašymą dėl turto administravimo paskyrimo, negali vertinti sutarties pažeidimo buvimo/nebuvimo, pobūdžio, subjekto, pažeidusio prievolę, sutarties nutraukimo pagrįstumo ir kitų klausimų, kurie galėtų sudaryti ieškinio, nagrinėtino ginčo teisenos tvarka, dalyką. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės apie tai, kad skolininkas netinkamai rūpinasi namu ir tuo pažeidžia žemės sklypo savininko (savo tėvo) interesus bei kitos, akivaizdžiai išeina už pareiškėjo ir skolininko sutartinių teisinių santykių ribų, paliečia teises, kuriomis kreditorius negali disponuoti ir dėl kurių spręsti nėra kompetentingas, riboja kitų subjektų teisnumą. Prašymas suteikti turto administratoriui teisę organizuoti gyvenamojo namo statybas, įregistravimo, įkeitimo procedūras, imtis priemonių namo būklės išsaugojimui ir pan., net nedetalizuojant, kaip turėtų būti tos statybos organizuojamos, kas atliktų tokius darbus, dengtų išlaidas, spręstų dėl būtinų atlikti darbų apimties, pobūdžio ir pan., t. y. pareiškėjo prašymas, paliečiantis dispozityvias kitų asmenų teises, dėl kurių gali apsispręsti tik betarpiškai jie patys, juo labiau, negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kredito sutarties nutraukimas neturi įtakos kredito sutarties sąlygų, nustatančių pareigą įkeisti gyvenamąjį namą, galiojimui. Kredito sutartimi nustatyta skolininko pareiga įkeisti namą reguliuoja prievolių įvykdymo užtikrinimą. Prievolių įvykdymo užtikrinimą nustatančios sutarties sąlygos galioja iki visiško prievolės įvykdymo, todėl pagal savo esmę skolininkui neįvykdžius prievolės lieka galioti ir po kredito sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju skolininkas nėra įvykdęs prievolės bankui, todėl kredito sutarties sąlygos, nustatančios prievolių įvykdymo užtikrinimą, t. y. skolininko įsipareigojimą įkeisti namą banko naudai, liko galioti ir po kredito sutarties nutraukimo.
2. Banko argumentai dėl skolininko veiksmais daromos žalos sklypo savininko interesams yra pagrįsti ir neišeina už banko bei skolininko teisinių santykių ribų. Bankas, siekdamas tinkamai vykdyti pareigą dėl kredito sutarties vykdymo kuo ekonomiškesniu būdu, yra įpareigotas atsižvelgti ir į įkeisto sklypo savininko interesus. Akivaizdu, kad sklypo savininkas yra suinteresuotas išieškant skolą pagal kredito sutartį sklypą parduoti už didžiausią įmanomą kainą, pardavus sklypą kartu su namu, gautos sumos galimai pakaktų ne tik skolai grąžinti, bet ir užtikrinti įkaito davėjo – sklypo savininko, intereso gauti rinkos vertės ir skolos skirtumą įgyvendinimą. Taigi bankas turi pareigą aktyviai ginti ne tik savo, bet ir sklypo savininko interesus.
3. Teismas nepagrįstai atsisakymą tenkinti banko prašymą motyvavo turto administravimo nustatymo pagrindo nenurodymu. CK 4.236 straipsnio 2 dalis numato, kad turto administravimas gali būti nustatomas teismo nutarties pagrindu.
4. Visos faktinės aplinkybės pagrindžia būtinybę nustatyti visišką turto administravimą. Banko galimybės savo teises ginti kitu būdu nei pareikštas prašymas yra ribotos.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. J. ir J. J. atsiliepimų į Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka su prašymu dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo.
CPK 579 straipsnyje yra nurodyta, kad Civiliniame kodekse numatytais atvejais prašymai dėl turto administravimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Taigi tam, kad konkrečiu atveju CPK XXXIX skyriaus tvarka būtų nustatytas turto administravimas, toks atvejis turi būti numatytas Civiliniame kodekse.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti skolininko statomo gyvenamojo namo ir pareiškėjui hipoteka įkeisto žemės sklypo visišką administravimą. Tokį savo prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad skolininkas vengia vykdyti kredito sutartyje nustatytą pareigą įregistruoti namo hipoteką pareiškėjo naudai, be to, netinkama namo priežiūra kenkia namo fizinei būklei. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo nuomone, jis turi pareigą imtis priemonių dėl tinkamos namo priežiūros įgyvendinimo.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju turto administravimo nustatymo galimybės materialiosios teisės normos nenumato. CK 4.236 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad turto administravimas gali būti nustatomas teismo nutarties pagrindu, toks atvejis taip pat nenumatytas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo negali būti tenkinamas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl turto administravimo nustatymo ir administratoriaus skyrimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.