- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-25
- Bylos Nr.
- TS-133-548/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- V. Ž.
- Advokatai
- Viktoras Preikšas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. RV-22-8350 taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, peržiūrėtu 2023 m. birželio 29 d. nutartimi, nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į Lietuvos Respulikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (3epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė - 3 metai 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. rugpjūčio 23 d., pabaiga – 2025 m. rugsėjo 23 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-8350 taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuosekliai mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika ir stebima teigiama dinamika, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis rodo pastangas koreguoti savo gyvenimo būdą ir realizuoti savo socialiai priimtinose veiklose. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis užsiima darbine veikla, mokėsi, sistemingai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, geba elgtis disciplinuotai ir išvengti rizikingų situacijų. Dalyvavo psichologų konsultacijose, yra matomos nuteistojo pastangos analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir pasekmes, geresni problemų sprendimo įgūdžiai. Yra stebimos asmens pastangos valdyti su pakartotiniu nusikalstamu elgesiu susijusius rizikos veiksnius bei konstruktyviai siekti socialiai priimtinų gyvenimo tikslų. Nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdo individualaus resocializacijos plano priemones. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Nuteistojo V. Ž. gynėjas advokatas Viktoras Preikšas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo atmesti prokurorės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nutarimo ir palikti galioti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. RV-22-8350 taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad V. Ž. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Teismui įvertinus pateiktą medžiagą bei Komisijos nurodytus argumentus, daroma išvada, kad visos nuteistąjį V. Ž. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šiuo metu, nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais - partnere, dukra, broliu, tėvais, mokėsi apželdinimo profesijos, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, nebuvo baustas drausmine tvarka. Ir nors nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tai savaime nesuformuoja išvados, jog V. Ž. padarė tokią reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kur buvo perkeltas įvertinus pažangą daromą bausmės atlikimo metu.
Iš socialinio tyrimo matyti, kad atlikus nuteistojo V. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuosekliai mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam V. Ž. atlikto vertinimo metu nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; nuosavybės naikinimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas), kurių korekcija nėra galima, bei nustatyti gausūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys rizika ateityje vėl nusikalsti (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nė karto skatintas. Nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai – tinkama motyvacija darbinei veiklai, palaikomi socialiniai ryšiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie veiksniai egzistavo ir prieš nuteistajam įvykdant nusikaltimus – iš socialinio tyrimo matyti, kad nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės išgyvendavo iš už individualią veiklą gaunamų pajamų, santykius su artimaisiais taip pat palaikė, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo todėl šie, apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. Ž. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas taip pat vertina, kad viso nuteistasis teistas 7 kartus, šiuo metu už 5 nusikalstamų veikų epizodus atlieka savo trečiąją laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo kriminalinėje istorijoje vyrauja nusikaltimai nuosavybei, dažniausiai smurtinio pobūdžio (plėšimai, turto prievartavimas, vagystės ir turto sunaikinimas ir kt.). Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, yra stebimas nusikaltimų sunkėjimas, kadangi dabartinę veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje pagrobė svetimą, didelės vertės, turtą įsibrovus į patalpą bei sugadino svetimą turtą. Praeityje buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejotų jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad norėdamas greitai užsitikrinti materialinę gerovę ir pasižymėdamas neigiamomis darbinėmis nuostatomis nuteistasis nuo 19 metų amžiaus pradėjo vykdyti nusikaltimus (plėšimai, turto prievartavimas, vagystės ir turto sunaikinimas ir kt.). Dauguma asmens nusikalstamų veikų planuotos ir pasižyminčios agresyviais veiksmais (5 iš 7 nusikaltimų smurtiniai), kai kurie naudojant ir instrumentinę agresiją. Asmens kriminalinėje istorijoje fiksuoti ir impulsyvūs veiksmai, savitvardos praradimas (2003 m. gruodžio 30 d. nuteistas už tai, kad gadino areštinės turtą), tačiau nuteistasis savęs vertinimo anketoje nuteistasis pažymi neturintis problemų. Tvirtina, kad anksčiau turėjo finansinių problemų, tačiau nesvarsto, kad jos vis dar egzistuoja ar gali atsirasti vėl, nes turtinė žala dėl dabartinių nusikalstamų veikų vis dar nėra atlyginta. Dėl praeities problemų asmuo linkęs kaltinti šalies ekonominę situaciją ir nėra linkęs svarstyti, kaip pats yra susijęs su šių problemų atsiradimu. Sistemingai vykdyti nusikaltimai rodo, kad V. Ž. negebėdavo rasti alternatyvų ir kartodavo tas pačias klaidas. Finansines problemas spręsdavo nusikalsdamas, naudodamas fizinį smurtą. Nuteistasis ne visada geba realistiškai prognozuoti savo elgesio poveikį ir yra linkęs pernelyg pasitikėti sėkmės tikimybe. Nors vykdęs dabartinį nusikaltimą pripažįsta, tačiau savo veiksmus yra linkęs pateisinti susiklosčiusia situacija, o padarinius nukentėjusiesiems minimizuoja teigdamas, kad labiausiai nukentėjo jis pats ir jo artimieji, o nukentėjusiesiems žalą atlygins draudimas. Darytina išvada, kad savo elgesį V. Ž. vertina nepakankamai kritiškai.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Teismo vertinimu, V. Ž. neatliktos bausmės dalis (1 metai 18 dienų), kai nuteistasis yra nuteistas 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas - kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Nuteistojo V. Ž. atveju, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į bausmės atlikimą bei didelę neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. tai sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Teismas mano, kad nuteistajam per skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (teisinės padėties sušvelninimas) pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Konstatuotina, jog nuteistasis V. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. Ž. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam V. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. RV-22-8350 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam V. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.