Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam gali būti paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, A. K., ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini), Kaune, per langą išmetė keptuvę, numesdamas ją ant M. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo jį įlenkdamas bei įskeldamas priekinio automobilio stiklą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. V. 437,97 Eur turtinę žalą.

Asmuo, kuriam gali būti paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės, A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta, jog įvykdė nurodomą veiką. Viskas vyko pernai vasarą. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs alaus. Pas draugą namuose, bute, esančiame penktame aukšte, su mergina darėsi valgyti. Prisvilo keptuvė ir ją išmetė pro langą. Galvojo, kad langas uždarytas, juokais keptuvę metė ant palangės, o kadangi langas buvo atviras, keptuvė pro jį iškrito. Keptuvė nukrito ant nukentėjusiojo automobilio. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Išmetęs keptuvę, išėjo į lauką, kalbėjo su atvykusiais pareigūnais. Pareigūnai užsirašė jo ir jo draugės, su kuria tuo metu buvo, S. duomenis. Kalbėdamas apie savo sveikatos būklę A. K. nurodė, kad jam diagnozuotas bipolinis sutrikimas, šiuo metu lankosi pas psichiatrą, geria vaistus. Bipolinį sutrikimą gydosi jau pakankamai ilgą laiką, liga paūmėja etapais.

Motyvuojamoji dalis

A. K. įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo ne tik jo paties prisipažinimas ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, bet ir teisiamojo posėdžio metu duoti nukentėjusiojo M. V. bei liudytojos M. R. parodymai, rašytiniai įrodymai, ištirti teisiamojo posėdžio metu. Aplinkybę, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas, t. y. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 23 d.-vasario 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-52/2020 ir teisiamojo posėdžio metu apklausto teismo psichiatro eksperto S. S. dėl minėto teismo psichiatrijos ekspertizės akto pateikti paaiškinimai.

Iš 2019 m. rugsėjo 3 d. M. V. civilinio ieškinio (t. 1, b. l. 61) matyti, kad dėl įvykio jo patirta ir neatlyginta turtinė žala yra 437,97 Eur. Iš 2019 m. rugpjūčio 19 d. „Saint-Gobain Glass Estonia SE“ filialo sąmatos (t. 1, b. l. 44) matyti, kad priekinio stiklo kaina 237,97 Eur, o automobilio stogui padarytą žalą M. V. įvertino 200 Eur (t. 1, b. l. 41).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 23 d.-vasario 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-52/2020 (1 t., b. l. 145-148) užfiksuota, kad šiuo metu A. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas: bipolinis afektinis sutrikimas, lengvo arba vidutinio sunkumo depresija (F31.3). Šis psichikos sutrikimas konstatuotas 2019 m. liepos 23 dieną. Nusikaltimo padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas: bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais (F31.2). Nusikalstamos veikos metu A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. K. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus, tačiau jo parodymus reikėtų vertinti, kaip įtakojamus psichikos sutrikimo. A. K. atžvilgiu reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą ir, esant reikalui, gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

BPK 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal BPK 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.). Be to, būtent turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

Asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės visišku prisipažinimu ir parodymais (pažymėtina, jog teismo psichiatras ekspertas S. S. patvirtino, kad šiuo metu kaltinamojo būklė leidžia jam duoti parodymus), nukentėjusiojo M. V., liudytojos M. R., nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir liudytojų S. L. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2019 m. rugpjūčio 13 d. protokole-pareiškime užfiksuotais pirminiais pareiškėjo M. V. apie įvykį pateiktais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie ant automobilio nukritusią keptuvę bei apie matomus automobilio apgadinimus, 2019 m. spalio 15 d. daiktų apžiūros protokolu neginčijamai nustatyta, kad A. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d. 17.45 val. būdamas (duomenys neskelbtini), Kaune, per langą išmetė keptuvę, numesdamas ją ant M. V. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo jį įlenkdamas bei įskeldamas priekinio automobilio stiklą, taip padarydamas nukentėjusiajam M. V. 437,97 Eur turtinę žalą. Turtinės žalos dydis nustatytas remiantis byloje esančia sąmata ir nukentėjusiojo parodymais. Sugadintas turtas nelaikytinas nei nedidelės vertės, nei didelės vertės, kadangi jo vertė viršija 5 MGL (250 Eur), bet neviršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti rašytine bylos medžiaga, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų objektyvumu ir teisingumu, jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro įrodymų grandinę, patvirtinančią, jog A. K. teismo nustatytomis aplinkybėmis 2019 m. rugpjūčio 13 d. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad A. K. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos uždraustos veikos objektyviuosius požymius.

Būtina asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlyga yra pakaltinamumas. Tik pakaltinamas asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam gali būti skiriama bausmė, nes tik toks asmuo suvokia savo veikos pavojingumą ir bausmės paskirtį bei prasmę. Tuo tarpu nepakaltinamiems asmenims gali būti skiriamos priverčiamosios medicinos priemonės.

BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 23 d.-vasario 21 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-52/2020 užfiksuota, kad A. K. nusikaltimo padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas: bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais (F31.2). Nusikalstamos veikos metu A. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmė ir jų valdyti. A. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas – ambulatorinis stebėjimas ir, esant reikalui, gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad dėl psichinės ligos A. K. inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. K. padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jo veiksmuose nėra kaltės.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. yra nepakaltinamas ir pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į A. K. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, teismas sprendžia, kad šiam nepakaltinamam asmeniui tikslinga taikyti teismo psichiatrų ekspertų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 1 punktas).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. V. buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš asmens, kuriam gali būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, 437,97 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 61). A. K. visiškai atlyginus nukentėjusiajam padarytą 437,97 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 69), civilinis ieškovas nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė pažymėdamas, kad jokių pretenzijų A. K. dėl įvykio neturi (t. 2, b. l. 179-180). M. V. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, o byla dalyje dėl M. V. civilinio ieškinio nutrauktina.

Daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvė, paimta 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugoma Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugykloje, įsiteisėjus teismo nutarčiai sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos S. L. apklausos įrašu (t. 1, b. l. 83) paliktinas baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 318 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 400-405 straipsniais, 440 straipsniu bei BK 98 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad A. K. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir taikyti A. K. priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę, paimtą 2019 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato daiktų saugykloje, įsiteisėjus teismo nutarčiai, sunaikinti kaip menkavertį.

Kompaktinį diską su nepilnametės liudytojos S. L. apklausos įrašu palikti baudžiamojoje byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Priimti civilinio ieškovo M. V. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dalyje dėl M. V. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Nutartį per 20 dienų Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus apeliacine ar kasacine tvarka gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.