Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. Ž., R. Ž., antstolė A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

2020 m. liepos 16 d. teisme gautas antstolės A. L. atsiliepimas į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, jog su pareiškime išdėstytais reikalavimais sutinka ir mano, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. L. kontoroje skolininko R. Ž. atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) d. Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 366,32 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo.

Vykdant išieškojimą, nepavykus išieškoti skolos iš skolininko, vykdymo eigoje gauta informacija, jog skolininkas yra sudaręs santuoką su R. Ž.. Duomenų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybines ar povedybines sutartis bei santuokos nutraukimą nėra. Antstolė nustatė, jog skolininkas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių, taip pat neturi nei asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, nei kito asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas šiuo metu nedirba ir pajamų negauna, tuo tarpu skolininko sutuoktinė R. Ž. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki šios dienos (numatytas terminas, iki kada bus mokamos išmokos – (duomenys neskelbtini) d.) gauna netekto darbingumo pensiją, kas mėnesį mokamas po (duomenys neskelbtini) Eur.

(duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nustatė skolininkui ir jo sutuoktinei 20-ies dienų terminą pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat areštavo skolininko sutuoktinės gaunamą išmokos dalį, viršijančią vieną minimalią algą, bet ne daugiau kaip (duomenys neskelbtini) Eur bendroje sumoje. Patvarkymo egzemplioriai, adresuoti skolininkui ir jo sutuoktinei, išsiųsti jų gyvenamosios vietos adresu (v. b. l. 44-45). Skolininkas iki šios dienos nėra pateikęs sutikimo dėl jo sutuoktinei priklausančios Valstybinio socialinio draudimo išmokos dalies nustatymo, tuo tarpu duomenų, jog patvarkymas skolininkui būtų neįteiktas, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas ir jo sutuoktinė per antstolės (duomenys neskelbtini) d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje nustatytą terminą nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išieškotoja, remdamasi antstolės (duomenys neskelbtini) d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) per trisdešimt dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nustatymo, nepraleisdama antstolės nustatyto termino, prašo nustatyti skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas yra tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinei yra mokama netekto darbingumo pensija. Sprendžiant dėl netekto darbingumo pensijos atsižvelgtina į tai, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalies nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, netekto darbingumo pensija, kaip viena iš pensijų rūšių, laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. CPK 739 straipsnyje nustatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negali būti vykdomas

Teismas pažymi, kad pensija yra išmoka, prilyginama darbo užmokesčiui, todėl nurodytu antstolės patvarkymu šios skolininko sutuoktinės gaunamos išmokos buvo areštuotos. CPK 736 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos numato, kad iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: visų kitų rūšių išieškoms, išskyrus CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas, išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, o viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų.

Pažymėtina, kad antstolė, išieškodama skolą tiek iš skolininko, tiek ir iš jo sutuoktinės, turi vadovautis CPK 739 straipsniu, tai yra spręsti dėl galimumo išieškoti iš atitinkamų sumų, nustatydamas, ar šios sumos nepatenka į sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas, sąrašą. Vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, negalima išieškoti iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinių socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai

Teismas nurodo, kad netekto darbingumo pensija nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. Teismas pažymi, kad skolininko sutuoktinės gaunama pensija jai yra mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos kaip netekto darbingumo pensija, todėl savaime nėra priskiriama prie sumų, numatytų CPK 739 straipsnyje. Taigi, šios paskirties lėšos galėjo būti areštuotos laikantis CPK 667 straipsnyje, 736 straipsnyje bei 737 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, jog kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus, nėra, o netekto darbingumo pensija laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas sprendžia, jog prašymas dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėje, priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus