- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2A-841-357/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- O. S., V. S.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal sutuoktinių V. S. ir O. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai O. S. ir V. S. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame pareiškėjai prašė teismo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 59. Pareiškėjai nurodė, jog santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus S. S.. Teigė, kad jie jau vieneri metai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kartu su prašymu, dėl santuokos nutraukimo, sutuoktiniai pateikė sutartį, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarė dėl savo turtinių teisių ir pareigų, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo, vaiko ir tarpusavio išlaikymo, pavardžių klausimų išsprendimo. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti jiems turimas santuokines pavardes sutuoktinei „S.“, o sutuoktiniui „S.”.
Pareiškėjų kreditorius BAB bankas SNORAS 2014 m. birželio 5 d. pateikė pranešimą, jog neprieštarauja, kad teismas patvirtintų pareiškėjų 2014-05-20 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu prašymą tenkino.
Nutraukė pareiškėjų V. S. ir O. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo sutuoktinei paliko santuokinę pavardę – S., o sutuoktiniui – S.. Patvirtino pareiškėjų V. S. ir O. S. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismas sprendė, kad pagal pateiktą bendrą abiejų sutuoktinių prašymą bei pareiškėjų paaiškinimus, teismui pakanka duomenų įsitikinti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, nes jie daugiau kaip vienerius metus, nebepalaiko santuokinių ryšių ir šeimos išsaugoti nebeįmanoma. Abu sutuoktiniai taikytis nenorėjo ir prašė santuoką nutraukti, nenustatant termino sutuoktiniams susitaikyti. Teismui nustačius, jog byloje yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo sąlygos, t. y.: nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs, bei įsitikinus, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, nes jie daugiau kaip vieneri metai nebegyvena santuokinio gyvenimo, todėl negalint tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, pareiškėjų santuoką nutraukė jų bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis). Turto padalijimo bei kreditorinio įsipareigojimo klausimus pareiškėjai aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismas patvirtino, kadangi ji neprieštaravo viešajai tvarkai bei nepažeidė nė vieno iš sutuoktinių bei nepilnamečio vaiko teisių bei teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjai O. S. ir V. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2149-853/2014, priimant nutartį pareiškėjų O. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu paliekant nenagrinėtu.
1. Nurodė, kad pareiškėjas V. S. serga onkologine liga ir sprendimą nutraukti santuoką priėmė giliai susijaudinęs, nes sužinojo savo ligos ištyrimo rezultatus, tai nuslėpė nuo savo sutuoktinės O. S., kas trukdė pareiškėjui blaiviai mąstyti ir įvertinti savo veiksmus. Teismo proceso metu, kuris buvo suorganizuotas labai operatyviai ir posėdis vyko gana skubotai, teismo siekimu nevilkinti bylų nagrinėjimo, pareiškėjas dėl savo sveikatos būsenos nesugebėjo blaiviai įvertinti situacijos ir net nespėjo paprašyti termino susitaikymui, nors tam ruošėsi, kadangi su žmona jau buvo susitaikę ir sutarę santuokos nebenutraukti, tikėjosi, kad teismas pats išsamiau išsiaiškins apsisprendimo išsituokti priežastį, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga nepilnametis sūnus ir santuokoje išgyventa šitiek metų bei paprieštaraus netolygiam turto tarp sutuoktinių pasidalijimui ir dės visas pastangas (LR CK 3.54 str.), kad pareiškėjų šeima būtų išsaugota.
2. Pareiškėja O. S. pažymėjo, kad visai prieš įvykstant teismo posėdžiui sužinojo apie kritinę vyro sveikatos būklę ir suprato, kad, būtent vyro liga, kurią jis slėpė, buvo priežastis sutuoktinių pašlijusių santykių, būdama giliame susijaudinime negalėjo tinkamai įvertinti nei savo sutikimo išsituokti, nei skyrybų pasekmių, nei suvokti paties teismo proceso, nors ateinant į teismą su vyru buvo susitarę prašyti skirti terminą susitaikymui, nes jau ir buvo susitaikę. Be to, buvau įsitikinusi, kad teismas taip lengvai pareiškėjų neištuoks, nes teismo pareigą šeimas taikyti numato įstatymas.
Šiaulių apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 4 d. gautas apeliantės O. S. pranešimas, prie pranešimo pridėtas apelianto V. S. mirties liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nesant aiškios pareiškėjų valios santuoką nutraukti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis pareiškėjai O. S. ir V. S. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame pareiškėjai prašė teismo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, bei prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašė nenustatyti termino susitaikymui (1-5 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Nusprendė nutraukti pareiškėjų V. S. ir O. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 59, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
LR CK 3.1 straipsnis numato, kad LR CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises ir kt. LR CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti santuoką. Bylos duomenimis aplinkybės, kurios nurodytos pareiškėjos apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos. Teismas vertina, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad po to, kai pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, pasikeitė situacija, ji apsisprendė santuokos nenutraukti. Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) mirė apeliantas V. S..
Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 302 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK taisyklėms, nustatytoms XVI skyriuje. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia jeigu nustatomos šio Kodekso 293 straipsniuose nurodytos aplinkybės. CPK 293 straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, šio straipsnio 7 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Kadangi byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta pareiškėjų santuoka, panaikinimo klausimas, atsižvelgiant į bylos specifiką, į aplinkybę, kad santuokos bylose nėra galimas teisių perėmimas, kad apeliantas V. S. mirė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teismas vertina, kad yra įstatyminis pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punktu, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjų O. S. ir V. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotam asmeniui.