- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-08
- Bylos Nr.
- 1-154-847/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentina Paliulionienė
- Nukentėjusysis
- J. O. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui, gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, nukentėjusiajai J. O. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka perduotą nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų r., LR pilietis, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis ir nuo 1995-06-06 deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-12-13 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir taikant BK 63 str. 1, 4 d. nubaustas subendrinta 30 parų arešto bausme; 2) 2008-12-03 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) bauda; 3) 2009-12-07 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn. Taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 4) 2010-10-18 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo. LR BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2009-12-07 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą 1 m. 7 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoka 2010-12-16 sumokėta), bei įpareigoti R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti gydymąsi nuo alkoholio ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. B. 2012 metų rugsėjo 9 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), J. O. B. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia 5 kartus kumščiu smogdamas savo motinai J. O. B. į veido sritį, ją pargriaudamas bei tyčia 4 kartus spirdamas nukentėjusiajai į galvą ir dešinę koją, tuo padarė nukentėjusiajai J. O. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad 2012-09-09 d. kaimynas pakvietė į talką kasti bulvių, išvykęs su drauge. Po bulviakasio grįžus tėvai miegojo, mama atsikėlusi ėmė draugei priekaištauti, jog draugė nepamelžė karvės, nesusivaldęs ir mamą sumušęs. Tai buvo 2012-09-09 d., apie 14 val. Draugė nematė įvykio, nes buvo kitame kambaryje, o kai ji atėjo - kaltinamąjį patraukė nuo mamos. Nuėjęs į antrą aukštą atsigulė, ji padėjo mamai susitvarkyti. Mama išsikvietė policiją ir jį išsivežė. Suprantąs, jog blogai pasielgė, nesusivaldė, buvo neblaivus, tad negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Mamai sudavęs apie penkis smūgius. Pirmą smūgį sudavęs su batu, kurį turėjęs rankoje. Gal ir daugiau smūgių su batu sudavęs, dar spyręs į koją. Tą dieną buvo išgėręs alkoholio, tris „bambalius“ 8 laipsnių stiprumo alaus. Su mama susitaikęs, kai tik jį (R. B.) paleido iš policijos. Mama sakė, jog gailisi, kad iškvietė policiją, jis taip pat gailisi dėl savo tokio poelgio. Realiai dirbąs, turįs kvitus, jog jam moka pinigus žmogus, pas kurį dirbąs. Gydosi priklausomybių centre, pilnai niekas jam neuždraudė vartoti alkoholio. Naudojąs tik medikamentus, kurie slopina potraukį alkoholiui. Tą dieną tik paragavęs alkoholio, bet suprantąs, jog negali net paragauti, reiks jam užsikoduoti. Namie tėvai dažnai išgėrinėja, jie taip pat buvo neblaivūs, todėl ir įvyko konfliktas. Užeina agresijos priepuoliai. Iki šiol gyvenąs pas kaimyną, kai reikia rūbų, grįžtąs juos pasiimti, tad draugė juos paduoda. Nenorėjęs išvykti gyventi kitur, nes čia turįs darbą, o vėliau gal ir išeisiąs į kitą rajoną. Konfliktus visada išprovokuoja tėvai, kurie geria diena dienoje. Kai mama būna blaivi, tuomet nebūna konfliktų. Jį išprovokuoja konfliktams girta mama. Paskutiniu žodžiu kaltinamasis gailisi, kad taip atsitiko, atsiprašė nukentėjusiosios motinos, bandys užsikoduoti, teks palikti namus.
Nukentėjusioji J. O. B. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Tąkart iš ryto, ją pažadinusi sūnaus draugė sakė, jog reikia eiti pas karvę. Maniusi, jog karvę padės pagirdyti. Sūnaus draugė nepadėjo nueiti pas karvę. Nukentėjusioji įsižeidusi. Per pietus, jie grįžo apie 14 val. ėjusi karvės melžti, sūnus su drauge buvo virtuvėje, jie ėmė sūrį. Papriekaištavusi, kad: “pakelti pakelia, o karvę turiu viena melžti“. Išeinant jai (J. O. B.), išgirdusi sūnui rėkiant: “kas yr, kas negerai“, atsisukusi ir pajutusi smūgį į galvą, įkritusi į vonią ir su kojomis gynėsi, o sūnaus draugė sakė: “neliesk mamos“, ji stengėsi sūnų nuo nukentėjusiosios atskirti. Nukentėjusiajai sūnus spyrė koja, jai buvo prakirsta galva. Spardžiusis, taip gynusis, sūnus pasakė: „Ak tu K..., man įspyrei“ ir vėl buvo smūgiai. Nukentėjusiajai buvo kraujo pribėgę į ausį, kraujas lašėjo ant grindų, buvo išgėrusi. Sūnus mušė, kai jai jau bėgo kraujas. Sūnus nuo jos taip pat buvo susikruvinęs, vėliau krauju ištepė patalynę, kurią vėliau išplovė sūnaus draugė. Kai sūnus negeria, būna geras, jis remontavo namus. Smurtą nuo sūnaus patirianti jau ne pirmą kartą. Jis susierzina nežinia iš ko. Kai sūnus visai girtas, būna ramesnis, o kai būna nedagėręs, jam užeina smurto pliūpsniai. Tėvas yra vaikščiojęs su mėlynėmis paaky nuo sūnaus. Sūnui yra dovanojusi ne kartą. Sūnus su drauge ėmė kartu gyventi prieš metus, jiems leidusi įsikurti antrame aukšte. Augina daržoves, gauna pensijas, gyvena neblogai. Sūnus padirbėja pas žmones, kartais jis nedirba. Visados taikos sūnus į galvą, sukruvina nosį, akys visad būna mėlynos. Su tėvu kartais išgeria, bet nekolioja ir nemuša sūnaus, gyvena ramiai. Jei sūnui bandanti paprieštarauti, jis puola muštis. Sūnui leidžianti gyventi namuose, nes jam priklauso namuose būti. Nežinanti, kur dabar ir kaip gyvena sūnus po apsaugos priemonių taikymo. Sūnaus draugė gyvena pas juos. Sūnus naktimis grįžta pas draugę. Su nukentėjusiąja sūnus nekalba, jis pasakė draugei „mamos nenoriu matyti“, galėtų su drauge išeiti gyventi kitur, draugė kvietė važiuoti sūnų gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ji turi butą, bet sūnus nesutiko.
Liudytoja A. R. parodė, kad yra R. B. sugyventinė. Buvę talkoje, grįžę, mama miegojo, ji pabudo, pastebėjusi, jog buvo girta. Ryte buvo paslėgusi sūrį, tad norėjusi pasiimti sūrį iš sūrmaišio. Motina ėmė burbėti, bet liudytoja nekreipusi dėmesio. Viskas įvyko akimirksniu, ne virtuvėje. Būdama virtuvėje išgirdusi klyksmus, nubėgusi į koridorių ir pamačiusi, kad mama vonioje, ji gulėjo aukštielninka, o R. prieš mamą stovėjo. J. O. B. pamačiusi paskui, ji buvo kruvina, jai per kaktą bėgo kraujas. Konfliktų būna. Viską daro girtumas. Ramiai gyveno pas R. B. tėvus. R. B. šiuo metu gyvena pas kaimynus, jų pavardės nebepamenanti. R. B. namuose neapsilanko, pas ją neateina. Liudytoja jam nunešanti, kai ko nors jam reikia. Su R. B. gyvena apie dvejus metus, jis vartoja tabletes nuo alkoholio. Turi galimybę apsigyventi atskirai nuo R. B. tėvų, turi butą (duomenys neskelbtini), galį ir butą nuomotis.
Kaltinamojo R. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodo paties R. B., nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2012-09-09 d. (duomenys neskelbtini), neblaivus R. B. savo neblaiviai motinai J. O. B. sudavė ranka į galvos sritį ir spyrė koja į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą, buvo matyti jos sumušimo žymės, todėl R. B. pristatytas į Biržų rajono PK (b.l. 1); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2012-09-09 d. 16⁰⁹ val. J. B. nustatytas 2,61 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 4); policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad nustatyta, jog R. B. sumušė savo motiną J. O. B., kuriai buvo kraujosruva ir žaizda galvos srityje (b.l. 5-6); 2012-09-09 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos nieko nepaimta, fotografuota (b.l. 7-10); 2012-09-11 specialisto išvada, iš kurios matyti, jog J. O. B. padaryta muštinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimas kaktoje ir nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairiame antakyje, paveikus kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, dėl šių sužalojimų asmens sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 12); asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2012-09-09 d. 16²⁹ val. R. B. nustatytas 1,93 promilių alkoholinis girtumas (b.l. 16).
Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl šio nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 140 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis R. B. tyčia kumščiu smogdamas savo motinai J. O. B. į veido sritį, ją pargriaudamas bei tyčia spirdamas nukentėjusiajai į galvą ir dešinę koją, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tuo būdu visi virš išdėstyti ir aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams remiantis LR BK 75 str., skirti įpareigojimus gydytis ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. R. B. pripažįsta, jog tokie nusikalstami atvejai atsitinka dėl girtumo, jis nori užsikoduoti, dirba, turi verslo liudijimą, nevengia darbo, remontavo namus.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo apimtį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą - padarytas tyčinis nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad suduodamas smūgius gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, numatė, kad kils neigiamų padarinių nukentėjusiajai ir to norėjo, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į kaltininko asmenybę – iki šios nusikalstamos veikos padarymo teistas net keturis kartus (b.l. 67-73), administracine tvarka už grubius kelių eismo taisyklių ir kitus pažeidimus šešis kartus baustas praeityje, per metus nebaustas, paskirtos baudos sumokėtos (b.l. 34-36, 75). Kaltinamasis VSDFV duomenimis nedirba (b.l. 39-40), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 41), nevedęs (b.l. 31), vykdo individualią veiklą 2012 m. rugsėjo 21-30 d. (b.l. 76), atsiprašė nukentėjusiosios, Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 65). Nukentėjusioji prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio. Kaltinamajam nusikaltimo padarymo metu buvo daugiau nei 35 metai. Teismo vertinimu, tai yra pakankamas amžius tam, kad kiekvienos asmenybės moralinės vertybės jau būtų visiškai susiformavusios ir nekintančios. Tokio amžiaus asmenys jau yra visiškai savarankiški, galintys prisiimti atsakomybę už savo poelgius, atskirti gėrį nuo blogio. Dėl išdėstytų motyvų, teismo nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam neprieštaraus teisingumo principui ir leis pasiekti bausmės tikslus. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgtina į baudžiamosios atsakomybės numatytus ypatumus ir aukščiau minėtas aplinkybes. Nusikaltimą kaltinamasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam bausmės vykdymas jau buvo atidėtas du kartus, tačiau R. B. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – naują nusikaltimą įvykdė prieš savo motiną, jos namuose, byloje yra duomenų, kad jis nesilaikė paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ją yra mušęs ir anksčiau. Todėl teismas, apsvarstęs gynėjo prašymą, nerado galimybės jo patenkinti. R. B. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį.
Kadangi R. B. padarė naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, paskyrus bausmę už naują nusikaltimą, bausmės subendrintinos. Skiriant subendrintą bausmę, bausmės iš dalies sudėtinos, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d.).
R. B. vadovaujantis LR BPK 140 str. buvo sulaikytas 2012-09-09 17⁰⁰ val., paleistas 2012-09-11 12⁰⁰ val. (b.l. 17, 28). Šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (LR BK 66 str.).
Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 29-30), įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. O. B., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji (b.l. 26), nekeistinos, naikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-305 str., teismas
Nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2010-10-18 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimą.
Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės atėmimo dienas.
R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. O. B., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti tose vietose, kuriose būna nukentėjusioji, palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.