Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-1536-573/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-09-14
Bylos Nr.: 1-1536-573/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50456-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dainius Ročys
Kaltinamasis: R. Š.
Nukentėjusysis: J. G.
Advokatai: Tomas Vildžiūnas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1536-573/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50456-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui,nukentėjusiajai J. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini,) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atliekantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė bausmė - 8 MGL dydžio (1 040 litų) bauda. Bauda sumokėta 2007 m. gruodžio 30 d.;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami 40 val. darbai, įpareigojant juos atlikti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose iki 2011 m. birželio 8 d.;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmę atlikęs;

4. Latvijos Respublikos Liepojos 2014 m. birželio 30 d. teismo nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo, įskaitant apgaulę). Skirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

5. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas trims metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.), 2 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams;

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas R. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, tai yra nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2018 m. kovo 28 d. ir laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką pagal 2016 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, tai yra nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. birželio 29 d. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 7 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o, būtent : 2019 m. lapkričio 27 d. apie 14:30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę J. G., tyčia sudavė rankomis į veido sritį ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau septynių kartų, bei apglėbė abejomis rankomis ir abiejų rankų delnais ne mažiau du kartus pastūmė į krūtinės sritį, ko pasėkoje abu šonais nukrito ant žemės. Tokiais smurtiniais veiksmais vienu ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairio riešo sumušimu.

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. su nukentėjusiąja susikivirčijo, tačiau jos nemušė. Nėra pakėlęs rankos prieš moterį. Ant nukentėjusiosios lūpos žaizdelė galėjo atsirasti nuo šuns, kadangi tuo metu laikė namuose mažą šuniuką. Kadangi praėjo po įvykio metai laiko, neatsimena nieko, tik tai, kad su sugyventine susikivirčijo, kadangi jis buvo vartojęs alkoholio. Šiuo metu su nukentėjusiąja susižadėjęs ir laukiasi judviejų kūdikio. Tuo metu, kuomet įvyko kivirčas, nemušė nukentėjusiosios, o pastaroji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog buvo sumušta matyt dėl pykčio. Galėjo būti, kad tą dieną, kuomet įvyko kivirčas jis buvo apsikabinęs nukentėjusiąją, tačiau šiuo metu to neatsimena. Jau po poros dienų, kuomet buvo kivirčas susitaikė ir toliau kartu gyvena bei laukiasi kūdikio. Iš kur atsirado sužalojimai nukentėjusiajai, negali pasakyti, nežino, gal darbo metu, kadangi nukentėjusioji prieš tai dirbo. Nukentėjusiajai kivirčo metu nelaikė už rankos, nebent buvo apsikabinęs, todėl riešas negalėjo nukentėti. Nebuvo su nukentėjusiąją nukritę, kuomet ją buvo apsikabinęs. Tuo metu, kai įvyko kivirčas buvo vartojęs alkoholio, gėrė du stikliukus, tačiau nebuvo tiek išgėręs, kad neatsimintų įvykio. Tai, kas surašyta kaltinime yra netiesa. Jis niekada nemušė nukentėjusiosios, o kad pasikivirčija būna ir šiuo metu. Atsiprašo ir juodu susitaiko. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis jos atžvilgiu vartojo smurtą matyt iš pykčio.

Nukentėjusioji J. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. vakarą tarp jos ir sugyventinio R. Š. įvyko konfliktas, kurio metu vienas kitam prikalbėjo negražių žodžių, apsižodžiavo. Įvykio metu niekas nedaužė jokių daiktų, nemušė jos kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu pasikarščiavo ir davė melagingus parodymus. Įvykus buitiniam konfliktui, kuomet su kaltinamuoju apsižodžiavo, paskambino savo dėdei ir mamai, kurie atvyko pas ją į namus. Atvykusi mama pakvietė policijos pareigūnus, nors ji nenorėjo to daryti ir sakė mamai jų nekviesti. Mama pagalvojusi, kad įvyko konfliktas ir buvo sumušta, pakvietus policijos pareigūnus, privertė ją važiuoti kartu. Įvykio metu kaltinamasis jai nesudavė ir nespyrė kojomis, jai sužalojimų nebuvo. Nebuvo ir nustūmęs, nebuvo nukritę ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nebuvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Nebuvo jokių sužalojimų, tik buvo didelis pyktis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios J. G. parodymai, duoti atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams ir jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti kad nukentėjusioji paaiškino, jog jos sugyventinis R. Š. išgėrinėjo namuose su draugu. Ji norėjo su juo išsiskirti gražiai, tačiau jis įsiuto ir pradėjo viską daužyti, laužyti namuose. Spardė ją su kojomis į įvairias kūno vietas, bei trenkė rankomis kelis kartus į veido sritį. Taip ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 8). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad su kaltinamuoju yra pora apie metus laiko, apie pusę metų kartu nuomoja dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Su sugyventiniu jau kuris laikas buvo pašliję santykiai, nuomonių nesutapimas dėl ko ir kildavo žodiniai konfliktai. Ji ruošėsi santykius nutraukti. 2019 m. lapkričio 27 d. apie 14 val. atėjo pas R. draugas su kuriuo jis vartojo alkoholį, per pusę valandos jie dviese išgėrė 0,5 l. degtinės butelį. Ji alkoholio nevartojo. R. draugas išėjo. Jam išėjus namuose buvo dviese ir apie 14:30 val. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji norėjo išeiti iš namų ir skirtis su juo, tačiau jis tam priešinosi ir prašė neišeiti. Po jos šių žodžių sugyventinis pradėjo namuose mėtyti jos daiktus, sudaužė stalą, televizorių, buvo labai agresyviai nusiteikęs, keikėsi. Mėtydamas daiktus priėjo prie jos ir pradėjo mušti kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas. Pateikė į veido sritį, pilvą, kojas, šonus ir rankas. Į įvairias kūno vietas buvo suduota ne mažiau septynių kartų. Nustojęs mušti jis apsikabino ją ir ėmė toliau atsiprašinėti. Ėmė daužyti namuose esančius daiktus, išdaužė durų stiklą ir kitus daiktus. Po kelių akimirkų jis priėjęs prie jos sugriebė už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną. Ji jam pasakė, kad kviečia policiją ir jis priėjęs prie jos mėgino atimti iš jos telefoną, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Bijojo skambinti prie jo policijai, todėl jam nurimus paskambino savo dėdei A. P.. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Su sugyventiniu R. kartu gyveno apie šešis mėnesius ir smurtavo jis prieš ją ne pirmą kartą. R. sužinojęs, kad ji paskambino savo dėdei išėjo ir namų. Po medikų apžiūros ji į butą negrįš, nes bijo savo sugyventinio. Iki šiol sugyventinis rašo jai trumpąsias žinutes su grasinančiomis žinutėmis.

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad konflikto svetainėje metu, mėtydami daiktus su sugyventiniu apsistumdė. Sugyventinis ją viena ranka į krūtinę nustūmė pasakydamas, kad ji nelystų. Pastūmimas jai nesukėlė skausmo. Norėdama su sugyventiniu kalbėti ir toliau ėmė pati įkyriai prie jo lysti. Dar kelis kartus sugyventinis pastūmė, tačiau jai neskaudėjo. Pati taip pat sugyventinį pastūmė. Sugyventinis jai nesudavė jokių tiesioginių smūgių kojomis ar rankomis į įvairias kūno vietas. Tik apsistumdymo metu abu nukrito ant žemės, todėl ant jos lūpos buvo paraudimas, jokio kraujo ar įrukimo nebuvo, galimai krisdama kažkur atsitrenkė. Šiai dieniai jokio paraudimo ant lūpos nebėra. Į kurią vietą ir kuriuo konflikto metu tai buvo negali pasakyti, viskas vyko labai greitai. Ant rankos yra nudegimai nuo pečiaus, nes ilgą laiką dirbo picerijoje „Ekspres pica“, o ne dėl šio konflikto. Konflikto metu nejautė skausmo, nepatyrė jokių sužalojimų. Kiek nurimus šiam konfliktui R. išėjo iš namų. Buvo susijaudinus, įpykusi, verkė, dėl visų emocijų svaigo galva. Nenorėjo būti namuose, nes matė, kad aplinkui išmėtyti daiktai, namuose „bardakas“, taip pat nenorėjo daugiau konfliktuoti su R., todėl paskambino mama J. G., tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Žinojo, kad mama bus su dėde A. P., todėl skambino jam. Skambindama verkė ir sakė dėdei, kad ją pasiimtu ir nori važiuoti namo (duomenys neskelbtini), ten kur gyvena mama. Telefonu nieko neaiškino. Po 15-20 min. atvažiavo jis su mama į namus kur įvyko konfliktas. Jiems paaiškino, kad tai paprastas konfliktas, dėl to, kad norėjo išeiti, o R. prašė neiti. Mama ir dėdė pamatė, kad namuose yra išmėtyti daiktai, didelė betvarkė pasakė, kad reikia skambinti policijai. Dėdė skambino bendruoju pagalbos numeriu. Ji pasakė, kad jai medikų nereikia, nes jai nieko neskauda, nieko nebuvo, tik buvo labai supykusi ir susijaudinusi ir sakė, kad reikia raminamųjų. Pati policijos kviesti nenorėjo, nes tai buvo tiesiog buitinis konfliktas tarp dviejų žmonių. Atvykusiems policijos pareigūnams apie konfliktą daugiau pasakojo mama nei, kad ji pati. Policijos pareigūnams pati pasakė, kad buvo pykčio protrūkis, abu išmėtė daiktus, apsistumdė. Policijos pareigūnams nesakė, kad ją mušė, jie patys susidarė tokį įspūdį, mano iš aplinkos vaizdo ir mamos pasakojimo. Ji nieko komentuoti nenorėjo, tik paklausė ar gali nekalbėti. Mama pati sakė rašyk, rašyk pareiškimą, jautė jos spaudimą. Ji pati žino, kaip buvo. Medikai apžiūrėjo ir kadangi ji jiems pasakė, kad jai svaigsta galva, sakė važiuoti į klinikas apžiūrėti. Klinikose medikai apžiūrėjo ir jokių sužalojimų jai nenustatė, jokio gydimo nepaskyrė, medikamentų neišrašė. Patvirtina, kad šio konflikto metu nepatyrė jokio skausmo, jokių sužalojimų. Pretenzijų R. neturi, civilinio ieškinio dėl sugadintų daiktų, t.y. visų išmėtytų daiktų, suskilusio stalo, sugadinto televizoriaus neteiks. Su R. buvo susitikę, pasikalbėjo apie konfliktą, apie asmenines savybes, susitaikė, kartu gyvena, vienas kito atsiprašė ir prašo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Jai yra įteikta užduotis nuvykti pas ekspertus, bet ji pas juos nebuvo ir nežada vykti, nes neturi ką medikams parodyti, nėra jokių sužalojimų (1 t., b. l. 10-15, 28–31). Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nuketėjusioji parodė, jog jai nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tuo metu kai įvyko kivirčas ji jautė didelį pykti. Namuose vyko remontai, buvo išmėtyti daiktai. Su kaltinamuoju negyventų po vienu stogu, jei jo iš tiesų bijotų. Kaltinamasis įvykio metu daiktų nemėtė. Jai įvykio metu būtų buvę padaryti sužalojimai, gydymo įstaigoje jie būtų nustatyti. Ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad byla būtų nutraukta, kadangi jokio smurto nebuvo, o nugriuvo su kaltinamuoju, kai šis ją apsikabino, kadangi norėjo susitaikyti.

Liudytoja J. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d., su broliu A. P. lankė savo vyrą slaugos ligoninėje. Būnant ligoninėje sulaukė iš dukters J. G. telefoninio skambučio. Dukra verkė. Su broliu A. P. nuvyko pas dukrą į nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Bute matėsi išmėtyti daiktai, o dukra verkė. R. Š. tuo metu namuose nebuvo. Dukra verkė, buvo šoko būsenoje, o jos paklausus kas nutiko ji nieko neaiškino. Sužalojimų ant dukters kūno nematė. J. tik pasakė, kad susipyko su R. Š.. Buvo baisu būti bute, todėl pakvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, dukra jiems kažką pasakojo, tačiau ką ji pasakojo, negirdėjo. Po to duktė vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas ir tuomet grįžo pas ją į namus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d. dienos metu, apie pietus, būnat kartu su broliu A. P., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos dukra J. G.. Ji būdama šalia girdėjo tik jos verkimą. A. pasakė, kad skambino J. ir prašė, kad pas ją nuvažiuotų. Skambino jos broliui A., nes jos telefonas buvo išjungtas, išsikrovęs. Iš karto po skambučio nuvažiavo pas ją, į nuomojama butą (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyvena kartu su draugu R. Š.. Nuvažiavus namuose buvo tik J., ji pasakė, kad R. išėjo. J. paklausus ar ją mušė ji pasakė, kad trenkė į lūpą ir kad apspardė, bet konkrečiai nei kur, kaip, kiek smūgių nepasakė. J. verkė, drebėjo, buvo pasimetusi, paklausus kur skauda ji negalėjo pasakyti nei kurią vietą, nei ar jai išvis skauda. Ant J. viršutinės lūpos matėsi patinimas. Ant kitų kūno vietų nepastebėjo jokių sužalojimų, mėlynių, įdrėskimų, kraujo ar panašiai. Namuose buvo labai didelė netvarka, buvo išmėtyti daiktai, stiklinės durys sudaužytos, nes šalia jų buvo daug šukių, televizorius gulėjo ant lovos, ant žemės tašė iš kurios galimai buvo išmesti daiktai. Mano, kad J. norėjo išvažiuoti, o R. išmėtė jos daiktus. J. pasakė tik kad susikonfliktavo su R., tačiau kas nutiko, dėl ko konfliktas nepasakojo, nebuvo kada, viskas įvyko labai greitai. Ji iš karto pasakė, kad reikia kviesti policija, nes manė, kad reikia jog policija užfiksuotu šį įvykį. J. pasakė, kad gal nereikia kviesti policijos, tačiau ji manė, kad reikia. Kadangi jos telefonas buvo išjungtas policijai paskambino A.. J. medikų neprašė, tačiau atvykę pareigūnai pasakė, kad reikia jog medikai ją apžiūrėtu. Su atvykusiais pareigūnais bendravo bendrai visi, negali atsakyti, kad viena ji ar tik A., J. atsakinėjo į pareigūnų klausimus. Į pareigūnų klausimus atsakinėjo visi. Ji negirdėjo ką J. kalbėjo su pareigūnais, ką būtent jiems sakė, bet kiek girdėjo ji pasakė, kad įvyko konfliktas su R., kad jie „apsidaužė“. Atvykę medikai apžiūrėjo J. ir sakė, kad reikia važiuoti į klinikas nes „maža ką“. Kartu su ja nuvažiavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Į gydymo įstaigą atvyko tyrėjas, ką J. tyrėjui papasakojo ji negirdėjo. Po klinikų grįžom pas ją į namus, (duomenys neskelbtini). Apie konfliktą tarp jos ir R. J. nieko nepasakojo, jai paklausus ji neatsakydavo. Kiek matė ji vis susirašinėdavo žinutėmis su R., tačiau apie ką nepasakojo. 2019 m. lapkričio 29 d. jai išėjus į darbą ir grįžus iš jo dukros namuose nebuvo. Ji J. paskambino paklausė kodėl ji išėjo, ji pasakė, kad jie susitaikė, išsisprendė, išsiaiškino kas buvo negerai, R. jos atsiprašė ir namo nebegrįš, gyvens su juo toliau. Jos žiniomis tai buvo pirmas konfliktas tarp jų, J. niekada nėra pasakojusi, kad būtu susipykę. Kiek yra mačiusi juos kartu atrodė tarp judviejų didelė meilė, vienas prie kito prisiglaudę, net gi sakytų per daug. Iki šio konflikto ji nemanė, kad jiedu gali susipykti. Dėl ko šis konfliktas galėjo kilti negali pasakyti, tačiau pastebėjo, kad R. J. vienos niekur neišleisdavo, visada norėdavo būti kartu, jis tarsi ją laikydavo (1 t., b. l. 114–117).

Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja juos patvirtino ir papildomai parodė, jog ji negali atsakyti ar buvo patinusi dukros lūpa, kadangi neatsimena. Atsimena, kad duktė buvo šoke. Policijos pareigūnams teisingai pasakojo tai ką ir matė. Ar duktė su sugyventiniu apsistumdė, nežino, nebuvo kartu ir nematė. Mano, kad dėl vykusio konflikto tuo metu kaltas kaltinamojo išgertas alkoholis. Duktė nėra minėjusi, kad sugyventinis smurtauja jos atžvilgiu. Tą kartą, kuomet duktė jai paskambino, viską metusi vyko pas ją.

Liudytojas A. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. atvyko pas seserį J. G. ir abu važiavo pas sesers vyrą į slaugos ligoninę. Būnant slaugos ligoninėje paskambino sesers duktė J.. J. buvo sunerimusi, todėl juodu nuvyko pas sesers dukterį į jos nuomojamą butą. Nuvykus pas J., pastaroji nieko negalėjo paaiškinti kas nutiko, o R. tuo metu namuose nebuvo. Nematė, kad J. būtų sužalota, tačiau ji buvo sunerimusi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d., apie 15.01 val., jam į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukterėčia J. G.. Skambindama ji verkė, ir prašė atvažiuoti į jos nuomojamą butą (duomenys neskelbtini). Prašė, kad ją pasiimti, nes įvyko konfliktas su jos draugu R.. Šalia jo skambučio metu buvo J. mama J. G.. Su ja kartu iš karto po skambučio nuvažiavo pas J.. Atvykus pas J. ji buvo namuose viena. J. atrodė, kiek nurimusi, bet matėsi, kad ji prieš tai buvo verkusi. J. viršutinė lūpa buvo kiek patinusi, paraudusi, tačiau nekraujavo. Daugiau mėlynių, paraudimų ar kitų sužalojimų nesimatė. Kiek atsimena ji nesiskundė skausmu, tik buvo kiek sutrikusi ir išsigandusi. Butas buvo labai netvarkingas, aplinkui mėtėsi daiktai, ant lauko durų buvęs veidrodis sudaužytas, televizorius gulėjo ant lovos. Virtuvė buvo ganėtinai tvarkinga, vienas kambarys remontuojamas, užtvertas. Kambarys, kuriama J. su sugyventiniu gyveno atrodė labai netvarkingai, mano dėl konflikto metu išmėtytu daiktų. J. konkrečiai nenurodė dėl kokios priežasties tarp jos ir R. įvyko konfliktas. Jo žiniomis R. J. riboja, jos vienos niekur neišleidžia. Jeigu neklysta J. minėjo, kad R. buvo neblaivus. Jeigu gerai prisimina J. minėjo, kad jie apsistumdė ir R. jai galėjo trenkti, tačiau į kurią vietą ir kaip nenurodė. Jis pasitaręs su J. mama J. nusprendė, kad reikia kviesti policiją. J. nei sakė kviesti, nei nekviesti, ji buvo sutrikusi, ne sava, jos klausytis nebuvo prasmės. Jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, tiksliai neatsimena ką sakė, bet lyg ir jo paklausė ar reikia mediku, ar J. buvo mušama, o jis lyg ir atsakė, kad buvo ir medikų reikia. Atvykus policijos pareigūnams su jais bendravo jis ir J., jiems paaiškino kodėl kvietė policijos pareigūnus. Gerai negirdėjo ir neatsimena tiksliai ką ji pareigūnams pasakojo, buvo kiek nuošaliau. Atvykę medikai išsivežė J. į klinikas apžiūrai. Jo žiniomis J. su R. toliau kartu gyvena kaip niekur nieko, susitaikė. Jam nėra žinoma ar ankščiau yra buvę konfliktu tarp J. ir R., mano, kad nebuvo. Kiek kartu juos yra matęs jie bendrauja draugiškai, gražūs jų santykiai. J. apie savo asmeninį gyvenimą su juo nesikalba, mažai apie jį domėjosi. Kiek žino ji ir su mama nėra atvira (1 t., b. l. 108–111).

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu A. P. juos patvirtino ir papildomai parodė, jog neatsimena ar J. lūpa buvo pakraujavusi. Nežino ar buvo kažkas su lūpa, kadangi neatsimena. Iškvietė policijos pareigūnus ir tiek. Paklausė J. kas nutiko, ji atsakė, kad susipyko. Dėl ko susipyko, jis nežino. Gal ir galėjo būti, kad J. R. galėjo trenkti.

Kaip liudytojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis D. Č. parodė, jog negali prisiminti įvykio aplinkybių, kadangi praėjo daug laiko.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad 2019 m. lapkričio 27 d., tarnybos metu, dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrule A. P. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavus pranešime nurodytu adresu, koks jis šiai dienai neatsimena, buvo vyras, moteris ir nukentėjusioji mergina. Su nukentėjusiąją buvę asmenys buvo artimieji, smurtautojo namuose nebuvo. Asmenų vardų ir pavardžių neatsimena. Namuose buvo labai didelė netvarka, apyvokos daiktai ir drabužiai išmėtyti, mėtėsi stiklo šukės, matėsi alkoholio vartojimo požymių, nes mėtėsi buteliai. Tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena kadangi įvykis buvo senai, bei nebuvo įsimintinas. Kaip atrodė nukentėjusioji tiksliai neatsimena. Neatsimena ar pas merginą buvo vizualiai matomų sužalojimų. Ką nukentėjusioji pasakojo apie įvykio aplinkybes tiksliai neatsimena, bet kiek pamena ji su sugyventiniu susikonfliktavo, kad ši nori išeiti iš namų. Sugyventiniui supykus jis pradėjo mėtyti daiktus ir naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą, tačiau kiek ir į kurias kūno vietas nukentėjusiajai buvo suduota neatsimena. Jeigu gerai pamena nukentėjusioji sakė, kad jai medikų nereikia. Kartu buvę artimieji jai sakė vykti kartu su jais, šiame bute nelikti. Visos aplinkybės nurodytos įvykio dienos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 135–138).

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino ir papildomai parodė, jog įvykio aplinkybių daugiau neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš kurių matyti, kad kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulė A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d., tarnybos metu, dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patruliu D. Č. gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavus pranešime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) namuose buvo vyras, pranešėjas A. P. - nukentėjusios dėdė. Namuose taip pat buvo mergina - nukentėjusioji J. G. ir moteris, kaip vėlė paaiškėjo nukentėjusios mama. Namuose buvo labai didelė netvarka, visi namų apyvokos daiktai išmėtyti, sudaužyti, durų stiklas sudaužytas, aplinkui daug šukių, televizorius nuverstas ant šono, ant žemės tašė. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, akivaizdžiai bijojo, drebėjo. Jos viršutinė lūpa buvo kiek patinusi, kraujo ar kraujosruvos nebuvo, taip pat patinęs riešas. Mergina nurodė, kad jis jai trenkė į veidą. Spyrė iš kojos ir trenkė dar ranka į įvairias kūno vietas, galvą į kokias konkrečiai nenurodė. Mergina matėsi, kad prieš tai verkė, buvo apsiašarojusi, išsigandusi, bet sugebėjo papasakoti aplinkybes. Mergina taip pat papasakojo, kad ji susikonfliktavo su savo sugyventiniu R. Š.. Jis tą pačią dieną vartojo alkoholį su draugu, jam išėjus prasidėjo konfliktas. Mergina pasakė, kad ji norėjo su juo skirtis ir išeiti iš namų ir dėl to jie susikonfliktavo. Vyras nenorėjo skirtis ir pasiuto, kad ji nori išeiti, dėl to pradėjo daužyti ir mėtyti įvairius namuose buvusius daiktus. Kartu buvusi jos mama ir dėdė, kurie sakė merginai pasakoti taip kaip buvo, bet nesikišo į merginos pasakojimą. Medikai atvyko, pažiūrėjo mergina ir nusivežė į kliniką tolimesnei apžiūrai. Mergina pasakė, kad paspaudus riešą jai jį skaudėjo, bei, kad skaudėjo lūpą (1 t., b. l. 120–123).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešęs asmuo A. P., smurtą patyrusi J. G.. Smurtu įtariamas R. Š.. Smurtą patyrusi J. G. paaiškino, kad jos sugyventinis R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus su draugu. Norėjo su R. Š. išsiskirti gražiai, tačiau pastarasis įsiuto, pradėjo viską daužyti ir laužyti namuose. Taip pat spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, bei trenkė rankomis kelis kartus į veido sritį. Taip ji patyrė fizinį skausmą. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietoje schematiškai pažymėti sužalojimai ant J. G. kūno (1 t., b. l. 6–9).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja, pageidaujanti pranešti apie įvykį J. G. parodė, kad 2019 m. lapkričio 27 d. apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, pasakius sugyventiniui R. Š., kad nori nutraukti santykius su juo šis ėmė namuose daužyti įvairius namų apyvokos daiktus. Taip pat priėjęs prie jos, ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Buvo suduota ne mažiau septynių smūgių į įvairias kūno vietas. Toliau R. Š. mėtė daiktus, atsiprašinėjo ir priėjęs prie jos, sugriebęs už plaukų, trenkė galvą vieną kartą į sieną. Įžeidinėjo ją įvairiais žodžiais, grasino. Sugyventinis, su kuriuo gyvena apie šešis mėnesius, prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Po medikų apžiūros į butą, kur gyveno su sugyventiniu negrįš, kadangi bijo sugyventinio. Iki šiol jis rašo trumpąsias, grasinančias žinutes (1 t., b. l. 10–14).

Iš 2020 m. kovo 9 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P30“. Mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas ir 2020 m. kovo 9 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atrakinus mobiliojo ryšio telefoną matomas pagrindinis laukas su įvairiomis programomis. Paslinkus į dešinį šoną matomas žalios spalvos programa „Telefonas“. Paspaudus matomi paskutiniai skambučiai 2020 m. kovo 23 d. Pagrindiniame ekrane matomas apatinėje eilėje matoma mėlynos spalvos programa, paspaudus matomos sms žinutė: 5 adresatai, vienas iš jų „R.“. Paspaudus ant „R.“ matomos dvi R. sms žinutės 2020 m. vasario 23 d., 18:53 val. „Grysi snd?“, ketvirtadienio 14:31 val. „o buckio nereikia?“. Atsakymų į žinutes nėra. Pagrindiniame ekrane paslinkus į dešinį šoną matomas žalios spalvos programa „Messenger“. Paspaudus matomas trečias iš viršaus pranešėjas „R. F. Srk“. Rodomas paskutinis susirašinėjimas „FEB 21 AT 2:14 PM“. (paaiškinimas: vasario 21 d. 14:14). Reikšmingos ikiteisminiam tyrimui medžiagos negauta. Apžiūroje dalyvavusių asmenų pareiškimai: J. G. paaiškina, kad paskutinis skambutis 2020 m. vasario 23 d., kadangi pats telefonas ištrina skambučius, rodomi tik kelių savaičių skambučiai. J. G. paaiškina, kad „R. F. Srk“ yra R. Š.. Mobilaus ryšio telefonas „Huawei P30“ grąžintas J. G. (1 t., b. l. 38, 41–53, 54).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3359/2019(02), nurodyta, kad J. G. konstatuota kairio riešo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.(1 t. b. l. 78–79).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG906/2020(02) nurodyta, kad J. G. konstatuotas kairio riešo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad sužalojimas išsisvystė J. G. pastumiant rankomis kitą asmenį ar atstumiant jį nuo savęs. Sužalojimas galėjo išsivystyti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek besiginant, tiek ir griuvimo metu (1 t., b. l. 93).

Iš 2020 m. kovo 6 d., VĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties informacijos matyti, kas 2019 m. lapkričio 27 d., 15 val., 11 min., vyko pas pacientę J. G. (1 t., b. l. 141).

Iš 2019 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš PRĮR (ROIK 0119000639289). Protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą „VID_20191127_152026[1].mp4“, kurio trukmė 0:11 min., matomas kambarys, tamsu, kuriame išmėtyti ant žemės įvairūs buitiniai daiktai, tačiau kokie konkrečiai nėra galimybės išžiūrėti. Matomas koridorius, šviesu, išmėtyti įvairūs buitiniai daiktai, tačiau kokie konkrečiai nėra galimybės išžiūrėti. Koridoriuje išdaužtas duryse esantis stiklas, šalia durų, ant žemės, matomos stiklo šukės (1 t., b. l. 146–150).

2020 m. sausio 17 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir išklausytas garso įrašas iš Bendro pagalbos centro, užfiksuotas J. G. pranešimas apie smurtą. Protokole nurodyta, kad atidarius garso įrašą „2019_11_27_15-04-12_25.02 867295294.mp3“, kurio trukmė 2.21 min. girdimi du garso signalai po kurių pasigirsta vyro balsas: -tylėk; -112, klausau; -laba diena ; -laba diena; -mums reikia policijos pagalbos; -miestas? -Kaunas; -gatvė? -(duomenys neskelbtini) (šalia vyro, moters balsas) - 47-38 (atsako vyras) -kas nutiko? -čia mano dukterėčia, aš atvažiavau su seserim, kaip sakant, ją sumušė, nu jie gyvena vadinasi ir dabar čia tas žmogus išdaužė, sudaužė viską. -tai dukterėčios sugyventinis sumušė dukterėčią, išdaužė buto apyvokos daiktus? -taip, čia tokį veidrodį išdaužė, čia daug ką, bardakas; -namų apyvokos daiktus išdaužė, taip? -taip, čia jo, čia baisu; -ir ją primušė (moters basas iš tolumos) -ir ją primušė; -dabar sakykit medikai reikalingi? -ne, nereikia (merginos balsas tolumoje) -nu aš nežinau, lūpa biški patinus, bet gal nereiks, bet reikės vis tiek kažkokį tai išsiimti popierius kažkur tai; -mm, dukterėčios vardas? -J. G. (moters balsas tolumoje) -J. G. (atsako vyras) -baik (tarsi verkiančios merginos balsas tolumoje) -kiek metų jai? -Kiek tau metų? (vyras klausimas užduoda šalia jo esantiems) -22 (atsako moteris) -22 (atsako vyras) -kur smurtautojas? -smurtautojas pabėgęs; -smurtautojas pabėgo. Blaivus, neblaivus? -ar jis buvo blaivus ar ne? (vyras klausimas užduoda šalia jo esantiems) -neblaivus (atsako mergina) -neblaivus buvo (atsako vyras) -nepilnamečių yra? -ne, nėra; -laukinių durų kodas? -3650 (merginos balsas tolumoje) -3650 (atsako vyras) -kelintas aukštas? -pirmas -pirmas aukštas, supratau. Laiptinė nuo įvažiavimo kuri? -trečia bus jo -supratau. Mušė rankom, kojom? ginklų yra gal? -spardė (moters šūksnis tolumoje) -aš nenoriu nieko duot (tarsi verkiančios merginos balsas tolumoje) -ir rankom ir kojom (vyras atsako) -rankom ir kojom, supratau -sako dėdė jos? -taip -jūsų vardas ir pavardė? -A. P. -supratau, siunčiu ir policiją ir greitąją. Laukite -Gerai, ačiū. įrašo pabaiga (1 t., b. l. 154–157).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį.

Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir nurodė, kad, 2019 m. lapkričio 27 d. konfliktavo su sugyventine, tačiau jos nemušė. Konflikto metu bandė apsikabinti, kad susitaikytų, tačiau rankos prieš nukentėjusiąją nekėlė. Tokia kaltinamojo keliama versijos laikytina gynybine, kadangi ją paneigia byloje surinkti duomenys.

Pati nukentėjusioji iš karto po įvykio nurodė, jog R. Š. smurtavo jos atžvilgiu, tačiau vykstant ikiteisminiam tyrimui įvykio aplinkybes nurodė kiek kitaip – kad konflikto metu sugyventinis jos nemušė, o melagingus parodymus iš karto po konflikto ji davė būdama susinervinusi.

Vis dėlto, tikėti nukentėjusiosios pakeistais parodymais nėra pagrindo, kadangi ją paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Iš garso įrašo iš Bendro pagalbos centro, matyti, jog kviečiant policijos pareigūnus pranešėjas – A. P. nurodė, jog nukentėjusiosios lūpa patinusi, tačiau medikų gal ir nereiks. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis D. Č. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas parodė jog nukentėjusioji tik atvykus jam į įvykio vietą nurodė jog kaltinamasis naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą, o visos aplinkybės nurodytos įvykio dienos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams į įvykio vietą smurtą patyrusi J. G. paaiškino, kad jos sugyventinis R. Š. spardė ją kojomis į įvairias kūno vietas, bei trenkė rankomis kelis kartus į veido sritį. Taip ji patyrė fizinį skausmą. Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietoje schematiškai pažymėti sužalojimai ant J. G. kūno. Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta patrulė A. P. parodė jog tik atvykus į įvykio vietą matė, jog nukentėjusioji buvo apsiverkusi, akivaizdžiai bijojo, drebėjo. Jos viršutinė lūpa buvo kiek patinusi, kraujo ar kraujosruvos nebuvo, taip pat patinęs riešas. Mergina nurodė, kad jis jai trenkė į veidą. Spyrė iš kojos ir trenkė dar ranka į įvairias kūno vietas, galvą į kokias konkrečiai nenurodė. Mergina matėsi, kad prieš tai verkė, buvo apsiašarojusi, išsigandusi, bet sugebėjo papasakoti aplinkybes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3359/2019(02), nurodyta, kad J. G. konstatuota kairio riešo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG906/2020(02) nurodyta, kad J. G. konstatuotas kairio riešo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Mažai tikėtina, kad sužalojimas išsivystė J. G. pastumiant rankomis kitą asmenį ar atstumiant jį nuo savęs. Sužalojimas galėjo išsivystyti tiek pašalinės jėgos poveikyje, tiek besiginant, tiek ir griuvimo metu, todėl paneigtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodyta versija, kad riešą nukentėjusioji susižalojo darbo metu, kaip nukentėjusioji teigė nusidegindama į pečių. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 m. lapkričio 27 d. medicininių dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog atvykus į gydymo įstaigą nukentėjusioji teigė, jog buvo sumušta draugo. Mušė rankomis, kojomis. Skundėsi abiejų šonų, nugaros, kairės rankos skausmais.

Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl smurtavimo prieš sugyventinę J. G. yra įrodyta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir siekė sukelti jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdyti sveikatą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis anksčiau teistas šešis kartus. Vertinant R. Š. asmenybę, pažymėtina, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Administracine tvarka kaltinamasis baustas aštuonis kartus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2018 m. gegužės 11 d. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas (F19.1). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo vykdė individualią veiklą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-18/2020 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad R. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus R. Š. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant kiek švelnesnį, nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

Pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra, kadangi kaltinamasis tiek šią, tiek nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu, padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl civilinio ieškinio ir teisinės pagalbos išlaidų

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 133,93 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro apmokėjimas už vidaus ligų gydytojo, radiologo konsultacijas dėl kitų galvos sričių paviršių sužalojimo, sumušimo. Už atliktą galūnės kompiuterinę tomografiją.

Iš medicininių dokumentų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai J. G. 2019 m. lapkričio 27 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo, radiologo konsultacijos, atlikta galūnės kompiuterinė tomografija. Taigi priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais tiesiogiai susiję išlaidos sudaro 133,93 Eur, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 133,93 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtoms privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti

Kiti klausimai

2020 m. sausio 6 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai – paliktini byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (du) metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus – palikti byloje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Š. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 133,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 93 centus) žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėjas Dainius Ročys