- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-17
- Bylos Nr.
- A-756-1911-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- N. Č., E. Č.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
- 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. Č. ir E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. Č. ir E. Č. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant akcinei bendrovei „Kasyba“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai N. Č. ir E. Č. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius) 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. N875 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3)-I-5553; 2) pripažinti 2004 m. birželio 28 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. Č. , draudiminiu įvykiu ir įpareigoti VSDFV Vilniaus miesto skyrių išmokėti pareiškėjams po 45 050 Lt vienkartinės laidojimo pašalpos. Pareiškėjai skunde nurodė, kad VSDFV Vilniaus miesto skyrius 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. N875 pripažino A. Č. 2004 m. birželio 28 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe nedraudiminiu įvykiu, nes įvykio metu apdraustasis buvo neblaivus. Pagal Teismo medicinos instituto specialisto išvadą Nr. T-A 3889/04(01), A. Č. kraujyje rasta 0,55, o šlapime 0,94 promilės etilo alkoholio. VSDFV 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (11.3)-I-5553 pripažino VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimą pagrįstu ir nurodė, kad pagal 2003 m. lapkričio 11 d. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 papunktį draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuo ištyrus nustatoma, kad jie atitiko minimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas (įvyko asmeniui dirbant darbo laiku, darbo sutartyje sulygtą darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis), tačiau jie yra įvykę, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam darbdavio pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Pareiškėjų nuomone, tokie atsakovų sprendimai yra nepagrįsti. Pareiškėjai nurodė, kad A. Č. darbo sutarties pagrindu dirbo betonuotoju akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Kasyba” ir buvo apdraustas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka. A. Č. 2004 m. birželio 28 d., apie 10 val. 50 min. buvo mirtinai sužalotas ardant klojinius darbo vietoje statybos objekte daugiabučiame gyvenamajame name J. Basanavičiaus g. 25, Vilniuje. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 6 straipsnio ir 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktų nuostatomis, priežastinio ryšio buvimas tarp darbuotojo traumos ir ją darbe sukėlusio pavojingo veiksnio yra viena iš sąlygų priskirti įvykį prie draudiminių, susijusių su darbu, kategorijos. Priešingu atveju, pareiškėjų nuomone, tai prieštarautų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirčiai bei bendriems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, 2004 m. liepos 12 d. atlikęs įvykio tyrimą, pripažino įvykį nelaimingu atsitikimu darbe ir surašė aktą Nr. 5-04, kurio 11 punkte, konstatuojant nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis, nurodoma, kad nelaimingas atsitikimas kilo dėl to, jog AB „Kasyba“ netinkamai organizavo darbą. Tai sąlygojo ir nelaimingo atsitikimo kilimą. Akte A. Č. neblaivumas, kaip viena nelaimingo atsitikimo priežasčių, neminimas. Akto 8 punkte nurodyta, kad A. Č. neblaivumas jokios įtakos nelaimingam atsitikimui, jo priežastims bei aplinkybėms neturėjo. Todėl, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 24 straipsnio, 27 straipsnio 2 dalies ir Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 235 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos didinimo ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis, pareiškėjams priklauso po 45 050 Lt (iš viso 90 100 Lt) vienkartinės laidojimo pašalpos.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1819 (galiojančio nuo 2004 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta asmeniui esant neblaiviam, toks įvykis laikomas nedraudiminiu ir nereikia įrodinėti priežastinio ryšio tarp darbuotojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas ir VSDFV 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (11.3)-I-5553, atsakovo nuomone, yra pagrįsti.
Atsakovas VSDFV Vilniaus miesto skyrius prašė atmesti pareiškėjų skundą, nurodydamas iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir VSDFV. VSDFV Vilniaus miesto skyrius akcentavo, kad, nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo redakcijai, nebereikalaujama nustatyti priežastinio ryšio tarp nelaimingo įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo, užtenka nustatyti tik asmens neblaivumo faktą.
Tretysis suinteresuotas asmuo AB ,,Kasyba“ palaikė atsakovų poziciją ir nurodė, kad įvykio dieną A. Č. buvo instruktuotas saugos darbe klausimais, supažindintas su darbų saugos instrukcijomis, kurios buvo būtinos saugiai atlikti jam pavestus darbus. Nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo paties A. Č. neblaivumas darbe ir neatsargus elgesys, nesilaikant darbų saugos instrukcijų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, įsigaliojusius nuo 2004 m. kovo 26 d., 13.1 punkte nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...>, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitiko įstatymo 6 straipsnio nustatytas sąlygas (įvyko darbe), tačiau jie įvyko, kai apdraustasis buvo neblaivus <...> ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam draudėjo (darbdavio) pavesto darbo technologijos ypatybėmis. Šios nuostatos nereikalauja priežastinio ryšio tarp įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo nustatymo. Tam, kad toks įvykis būtų pripažintas nedraudiminiu, pakanka tik paties asmens neblaivumo fakto konstatavimo. Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjų teiginius, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, suformavo praktiką, jog įvykį galima pripažinti draudiminiu, kai yra priežastinis ryšys tarp darbuotojo traumos ir pavojingo veiksnio, susijusio su darbu, net jei asmuo ir buvo neblaivus, pažymėjęs, kad kitose teismo nagrinėtose administracinėse bylose buvo nagrinėti draudiminiai įvykiai, įvykę iki 2004 m. sausio 1 d., kai Nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2004 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalavo nustatyti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo. Teismas pripažino A. Č. girtumo darbe faktą įrodytu, girtumo nustatymo tvarkos pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiami VSDFV ir VSDFV Vilniaus miesto skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu N. Č. ir E. Č. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos. Pareiškėjai nurodė, kad iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose išvardintų juridinių faktų, šalinančių galimybę nelaimingą atsitikimą darbe priskirti prie draudiminių įvykių, matyti, kad jų buvimas yra siejamas su paties nukentėjusiojo elgesiu arba kitų asmenų elgesiu prieš nukentėjusį, nesiejant pavojingų veiksmų prieš nukentėjusį su jo darbiniais santykiais, t. y. nesant priežastinio ryšio tarp darbuotojo traumos ir pavojingo veiksnio, susijusio su darbu. Priežastinio ryšio buvimas tarp darbuotojo traumos ir ją darbe sukėlusio pavojingo veiksnio, priešingai nei sprendime konstatavo teismas, yra viena iš sąlygų priskirti įvykį prie draudiminių įvykių, susijusių su darbu, kategorijos. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, taip pat išmokų nukentėjusiesiems skyrimą ir mokėjimą VSDFV skyriai atlieka remdamiesi ne medicinos įstaigų pažymomis apie nukentėjusiojo blaivumą/neblaivumą, o nelaimingu atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais (Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis). Vienu iš svarbiausių dokumentų laikytinas Valstybinės darbo inspekcijos parengtas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktas (forma Nr. 1). Pareiškėjų nuomone, lyginant senojo ir naujojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galima teigti, kad šiuo metu galiojančio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta nelaimingo atsitikimo nepriskyrimo draudiminiams įvykiams sąlyga identiška formuluotei, buvusiai galiojant 1999 m. gruodžio 23 d. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymui (7 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu.). Todėl, pareiškėjų nuomone, nustatyti priežastinį ryšį yra svarbu visuomet. Priešingu atveju, tai prieštarautų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo paskirčiai, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, bylojančią, jog nepripažinti įvykio draudiminiu, nustačius, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su technologiniu procesu, galima tik nustačius nelaimingo atsitikimo priežastinį ryšį su teisės aktų pažeidimais, kuriuos įtakojo nukentėjusiojo veiksmai jo neblaivumo ar apsvaigimo būsenoje (administracinės bylos Nr. A2-30-03, Nr. A3-501-04). Įvertinus Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nustatytą nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių visumą, galima teigti, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. Č. neblaivumo ir kilusių pasekmių, kadangi pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis – nesaugios darbo sąlygos. Todėl, pareiškėjų nuomone, tai, kad A. Č. kraujyje buvo rasta alkoholio, neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už saugos darbe norminių aktų pažeidimus, o atsakovo – nuo socialinio draudimo išmokos išmokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovai VSDFV ir VSDFV Vilniaus miesto skyrius prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo AB ,,Kasyba“ palaikė atsakovų poziciją ir prašė palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-1819, įsigaliojusio nuo 2004 m. sausio 1 d., redakcija) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos normos turinio akivaizdu, jog nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimui nedraudiminiu įvykiu neturi reikšmės neblaivumo fakto ir nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys, t. y. įstatymas tokio ryšio nustatymo nereikalauja. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad A. Č. nelaimingo atsitikimo metu buvo neblaivus, iš ši faktinė aplinkybė nebuvo susijusi su darbo technologinėmis ypatybėmis, todėl sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai, nepripažinę A. Č. nelaimingo atsitikimo draudiminiu, veikė teisėtai ir pagrįstai.
V.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi atnaujino procesą šioje administracinėje byloje ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Teismas nutartyje nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiami VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas Nr. N875 ir VSDFV 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. (11.3)-I-5553 buvo priimti vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) bei Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punkto normomis. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami bylą pagal pareiškėjų skundą, vadovavosi minėtų teisės aktų nuostatomis ir konstatavo, kad jos buvo taikytos pagrįstai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tuo pačiu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, jog Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto (2004 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 44-1448) nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 13.1. apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatos buvo taikytos šioje byloje, todėl, jas pripažinus prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas ir procesas byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. N875 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (11.3)-I-5553, kuriais A. Č. 2004 m. birželio 28 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudiminiu įvykiu, ir dėlto nebuvo išmokėta socialinio draudimo išmoka pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2004 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. IX-2262 redakcija) buvo nustatyta, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis; <...>. Analogiška teisės norma buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 papunktyje. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog A. Č. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus (Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos 2004 m. liepos 1 d. specialisto išvada Nr. T-A-3889/04(01) A. Č. kraujyje rasta 0,55 promilės, o šlapime – 0,94 promilės etilo alkoholio), ir jo neblaivumas nebuvo susijęs su jam draudėjo (darbdavio) pavesto darbo technologijos ypatybėmis, pirmosios instancijos teismas ginčijamus sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais, neanalizuodamas ir nevertindamas priežastinio ryšio tarp nelaimingo įvykio darbe ir nukentėjusio asmens neblaivumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažino, kad šioje byloje ginčo sprendimui taikytina Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata bei Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13 punkto nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį kartu su 48 straipsnio 1 dalimi ir 53 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog valstybė yra konstituciškai įpareigota asmeniui, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), užtikrinti atitinkamos socialinės paramos teikimą; įstatymų leidėjas gali pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti minėtos paramos teikimo modelį, inter alia įvairias jo formas (valstybinę, privačią ir kt.), tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas atsirasti tokiai situacijai, kad asmuo, kurio sveikatai pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), negautų atitinkamos socialinės paramos. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmens, kurio sveikatai buvo pakenkta dėl netinkamų, nesaugių ar nesveikų darbo sąlygų, nepriklausančių (ir negalėjusių priklausyti) nuo šio asmens veiksmų ir būsenos (įskaitant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas), teisės į socialinę paramą atsiradimas būtų susietas su šio asmens būsena (inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų), kai tokia asmens būsena apskritai nelėmė ir negalėjo lemti pakenkimo jo sveikatai. Priešingu atveju būtų nepaisoma iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių imperatyvų.
Taigi, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, akivaizdu, jog kiekvienu atveju turi būti išaiškinamos ir nustatomos konkrečios aplinkybės (asmens neblaivumas (apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų) ar netinkamos, nesaugios darbo sąlygos), lėmusios nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes. Kitaip tariant, yra būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nelaimingo atsitikimo ir jį lėmusių konkrečių aplinkybių, ir tik jas įvertinus pripažinti įvykį draudiminiu ar nedraudiminiu. Kaip jau buvo minėta, šiuo aspektu nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas A. Č. , atsakovai netyrė ir 2004 m. liepos 12 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 5-04 bei kitų faktinių aplinkybių nevertino. Dėl šios priežasties ginčijami atsakovų sprendimai negali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, jie naikinami, įpareigojant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių klausimą dėl A. Č. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei socialinio draudimo išmokos išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.). Tuo pačiu naikinami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas bei Vyriausiojo administracinio teismo nutartis (ABTĮ 162 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Atsakovų atstovių nuomone Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimas negali būti taikomas nagrinėjamam ginčui spręsti, kadangi jis buvo paskelbtas kur kas vėliau nei byloje priimtas galutinis sprendimas, ir sprendimas yra įvykdytas.
Šiuo klausimu nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aiškindamas įstatymo nuostatą dėl sprendimo įvykdymo iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: ,,Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-2004). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbi yra ta aplinkybė, kad pareiškėjos atstovas apeliacinės instancijos teismui buvo pateikęs prašymą raštu sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ar Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies bei Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 papunkčio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui ir asmenų lygybės principui (t. 1, b. l. 178-179). Tačiau šį prašymą teismas atmetė vieninteliu argumentu: nustatytas teisinis reglamentavimas nepanaikina asmenų teisės reikalauti žalos atlyginimo Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl asmenų lygybės principo nepažeidžia. Konstituciniam Teismui pripažinus antikonstitucinėmis tas teisės aktų nuostatas, dėl kurių ir buvo prašyta kreiptis į Konstitucinį Teismą nagrinėjamoje byloje, ir pareiškėjams pasinaudojus Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio ir 156 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šioje byloje pareiškėjai turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimo nuostatas. Nagrinėjamu atveju galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti nėra išnykusi.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai, turi būti saugomi ir ginami.
Atsakovo VSDFV atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreiškė nuomonę dėl tikslingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos prieštaringumo konstituciniam teisinės valstybės principui. Kadangi motyvuoto prašymo atsakovo atstovė teismui nepateikė, o teismui pagrįstų abejonių dėl minėtos įstatymo nuostatos neatitikimo konstituciniams principams nekyla, šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 162 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti.
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriaus 2004 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. N875 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (11.3)-I-5553, ir klausimą dėl A. Č. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu bei socialinio draudimo išmokos perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyriui išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.