Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Laima Dumskienė Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.

2015 m. rugpjūčio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. T. ir V. M. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d, 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK pagal 260 str. 1 d. (2014-04-22 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams‘

- pagal BK 260 str. 1 d. (2014-04-28 nusikalstama veika) laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir V. M. paskirtas laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausme ir V. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2014-04-28 iki 2014-10-27 bei bausmė, atlikta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendį.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. buvo nuteistas ir A. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra gauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. pagal BK 24 str. 5 d, 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 22 dieną, 13.55 val., būdamas prie parduotuvės „V.“, esančios (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), V. M., buvusiam savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), užmaskuotai nurodė, kad atvažiuos jam pažįstamas jaunuolis, paduos pinigus už norimas įsigyti psichotropines medžiagas, o šiam sutikus, tokiu būdu sukurstė V. M. parduoti A. Š. psichotropines medžiagas, po to V. M. tą pačią dieną, apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės už 80 litų A. Š. neteisėtai pardavė ne mažiau kaip 0,2827 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po to jis kartu su A. Š. šias psichotropines medžiagas iš įgijimo vietos gabeno automobiliu „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) m., kur kelio (duomenys neskelbtini) 120 km buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir tą pačią dieną 22.50 val. automobilio kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

V. M. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 22 dieną, 13.55 val., jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinus M. T. telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini) į jo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), ir užmaskuotai nurodžius, kad pas jį atvažiuos jam pažįstamas jaunuolis, paduos pinigus už norimas įsigyti psichotropines medžiagas, ir jam sutikus, tokiu būdu sukurstytas M. T. parduoti psichotropines medžiagas, tą pačią dieną, apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, už 80 litų neteisėtai pardavė ne mažiau kaip 0,2827 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino A. Š..

Be to, jis pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. balandžio 28 dieną, apie 21 val. (duomenys neskelbtini)m., iš tyrimo nenustatyto šaltinio įgytus 0,3760 g. psichotropinės medžiagos - metamfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, (duomenys neskelbtini) m. gyventojams, automobiliu „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) miestą, kur (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), 22.20 val. pamatęs automobilį stabdančius policijos pareigūnus, siekdamas išvengti sulaikymo su neteisėtai gabenamomis psichotropinėmis medžiagomis, dalį jų išpylė automobilyje, o kitą dalį ant asfalto, po to šias neteisėtai gabentas medžiagas įvykio vietos apžiūros metu bei automobilio „VW Passat“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu surado ir paėmė Utenos apskrities VPK policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo V. M. – atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad byloje esančių įrodymų visiškai pakanka V. M. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti. Tiesa, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ir dėl M. T. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje inkriminavo psichotropinių medžiagų gabenimą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra pakeičiama bei nuteistajam, įvertinant sumažėjusią nusikalstamų veiksmų apimtį, švelninama skirta bausmė (BPK 328 str. 2 p., 3 p.)

Dėl 2014-04-22 nusikalstamos veikos

Nuteistasis M. T. nesutinka, jog jis sukurstė V. M. 2014-04-22 parduoti psichotropines medžiagas A. Š., mano, jog nepadarė jokios nusikalstamos veikos, savo ruožtu V. M. taip pat kategoriškai neigia pardavęs psichotropines medžiagas A. Š.. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie nuteistųjų teiginiai yra niekuo neparemti, kadangi baudžiamojoje byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina nuteistuosius įvykdžius šias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, jog apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Nuteistasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmosios apklausos tvirtino, kad su M. T. ir V. E. važiavo į (duomenys neskelbtini) nusipirkti metamfetamino ir kad jis pažįsta žmogų, iš kurio pirko psichotropines medžiagas, tik nenorėjo jo įvardinti (1 t., 187, 189-190 b.l.). Vėlesnėse apklausose A. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) metamfetaminą pirko iš V. M.. Nurodė, kad anksčiau to nesakęs, nes bijojo, kad V. M. gali su juo susidoroti (1 t., 193, 196 b.l.). Nors A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo parodymus iš dalies pakeitė – vėlgi tai tvirtino, jog M. T. su kažkuo susisiekė, kad įsigyti psichotropinių medžiagų, tačiau jas pirko ne iš V. M., o iš kito asmens, tai, jog M. T. nežinojo kur įsigyti psichotropinių medžiagų (3 t. 144-145 b.l.), o vėliau pripažino, jog medžiagas pirko iš V. M. (4 t., 35 b.l.) tačiau konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jo parodymais, tai yra, kad jis su M. T. ir V. E. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jis iš V. M., prieš tai M. T. su juo susisiekus, nupirko metamfetamino, kuriam įsigyti su M. T. buvo susidėję po 40 Lt (1 t., 193 b.l.), kadangi šie parodymai atitinka byloje užfiksuotų įrodymų visumą.

O būtent iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole (1 t., 32-35 b.l.) užfiksuotų SMS žinučių ir pokalbių turinio akivaizdžiai matyti, jog tiek 2014-04-21 V. E., tiek 2014-04-22 (veikos padarymo dieną) M. T., 12.23 val. (4926), 13.41 val. (4936), 13.55 val. (4937), skambindamas iš V. E. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užmaskuotai tarėsi su V. M. dėl galimybės įsigyti pas jį psichotropinių medžiagų, taip pat bene paskutinio pokalbio metu M. T. nurodęs V. M., jog pas jį atvažiuos vienas asmuo ir kainą, už kurią bus parduotos psichotropinės medžiagos A. Š. ir už kurią M. T.. Kaip parodė A. Š., M. T. jam padavė pinigus ir jis vienas nuėjo pas V. M. pirkti metamfetamino, už kurio 2 g sumokėjo aštuoniasdešimt litų. Teisiamojo posėdžio metu M. T. neneigė nurodytu metu bendravęs su V. M., tačiau tvirtino kalbėjęs apie alkoholio įsigijimą. Visgi ši nuteistųjų iki šiol vykusio baudžiamojo proceso metu deklaruota versija apie tai, kad telefonu buvo tariamasi apie alkoholio, o ne psichotropinių medžiagų pardavimą motyvuotai buvo paneigta skundžiamame nuosprendyje, todėl skundus nagrinėjanti kolegija nebesikartoja. Kaip parodė liudytojas R. K., policijos pareigūnas fiksavęs elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenis, kad pagal savo darbo patirtį iš pokalbių metu naudoto žargono suprato, kad 2014-04-21 telefoninio pokalbio Nr. 4845 metu V. E. tarėsi su V. M. dėl 10 dozių psichotropinių medžiagų įsigijimo. Susitarimą dėl važiavimo baigė M. T., kurį jis atpažino pagal specifinį balsą bei vardą M.. M. T. žinojo, nes jis buvo teistas už narkotines medžiagas. M. T. 2014-04-22, 12.23 val. V. E. telefonu skambino V. M. ir tarėsi dėl susitikimo. Iš pokalbio suprato, kad V. M. neturi psichotropinių medžiagų tiek, kiek reikia, ar iš viso neturi, kad jam reikės važiuoti jų atsivežti 30 kilometrų į (duomenys neskelbtini) arba 60 kilometrų į (duomenys neskelbtini). Pareigūnai, turėdami 12.23 val. informaciją, ruošėsi sulaikymui. Sulaikius A. Š., M. T. ir V. E., automobilyje rastos į gumuliuką suvyniotos psichotropinės medžiagos. A. Š. sakė, kad medžiagos jo (3 t., 166-167 b.l.). Atlikus automobilio, kuriuo vyko A. Š., M. T. bei V. E., kratą, automobilio salone, šalia priekinės keleivio sėdynės ant kilimėlio buvo rasta polietileninėje skiautėje įvyniota baltos spalvos medžiaga (1 t., 169-170 b.l.), kurią ištyrus paaiškėjo, kad tai metamfetamino milteliai, kuriuose rasta 0,2827 g gryno metamfetamino (1 t., 173-174 b.l.).

Nuteistasis M. T. bei liudytoja V. E. tvirtina nagrinėjamų įvykių metu net nebuvę (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuos teiginius visiškai paneigia ne tik A. Š. parodymai, tačiau ir M. T. telefoninių pokalbių išklotinė bei tarnybinis pranešimas dėl gautos informacijos apie buvusius telekomunikacijos įvykius analizės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 89-1-00044-14 (4 t., 6 b.l., 2 t., 99-104 b.l.), iš kurių nustatyta, jog M. T. mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-22 18.58.13 val., 18.59.26 val. veikė celėje 7626 ((duomenys neskelbtini) m.). Beje, užfiksuotas ir A. Š. bei V. E. mobiliojo ryšio telefonų veikimas (duomenys neskelbtini) miesto bazinėse stotyse – užfiksuota, jog V. E. telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-04-22, nuo 16.53 val. iki 17.58 val. veikė celėje Nr. 7626, esančioje (duomenys neskelbtini), o A. Š. – 16.28 val. (duomenys neskelbtini), 20.52 val. (duomenys neskelbtini).

Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog M. T. užmaskuotai susitardamas su V. M. dėl psichotropinių medžiagų pardavimo, bei nurodydamas, jog jų įsigyti atvyks kitas asmuo palenkė V. M. parduoti A. Š. metamfetaminą, tai yra veikė kaip kurstytojas, o V. M., sukurstytas M. T., pardavė A. Š. kaltinime nurodytą metamfetamino kiekį. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad psichotropines medžiagas įgijo A. Š. (M. T. dėl šių veiksmų kaltinamas nebuvo) bei savo automobiliu, laikydamas automobilio peleninėje, gabeno į (duomenys neskelbtini) miestą, nors M. T. ir vyko tuo pačiu automobiliu, beje, kaip ir liudytoja V. E., kuriai taip pat buvo žinoma apie įsigytas psichotropines medžiagas, tačiau šie nuteistojo M. T. veiksmai negali būti pripažįstami kaip gabenimas baudžiamųjų įstatymų prasme. Taigi šios aplinkybės yra pašalinamos iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies.

M. T. taip pat nesutinka su jam skirta bausme bei tvirtina, jog ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas – iš aprašomosios nuosprendžio dalies galima suprasti, jog jam skiriama minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau rezoliucinėje dalyje jau nurodoma, kad jam skiriamas laisvės atėmimas 3 metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. T. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., bei tiek bausmės rūšies tiek jos dydžio parinkimą motyvavo. Nagrinėjamu atveju M. T. yra pripažintas kaltu padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą įstatymų leidėjas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. M. T. skundžiamas nuosprendis yra antras, ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tyčines nusikalstamas veikas, taip pat susijusias ir su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. T. įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, yra baustas administracine tvarka. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. T. paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Visgi, įvertinant sumažėjusią M. T. nusikalstamų veiksmų apimtį, tai yra, jog iš nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo pašalinta dalis jam inkriminuotų veiksmų, o būtent psichotropinių medžiagų gabenimas, yra švelninama nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog atsižvelgiant į teigiamus M. T. gyvenimo būdo pokyčius, bausmės tikslai šiam bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 75 str.).

Dėl 2014-04-28 nusikalstamos veikos

V. M. šioje dalyje iš esmės nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių – teigia, jog skundžiamas nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir spėliojimais bei bylos baigtimi suinteresuotų asmenų nuomone, o dalis duomenų net negalėjo būti pripažinti įrodymais, o būtent liudytojai M. M. ir R. A. teisme pakeitė savo parodymus, tačiau teismas vis tiek vadovavosi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taigi, kaip matyti, apeliantas skunde ginčija savo kaltę, bandydamas sumenkinti dalies įrodymų įrodomąją vertę, bei analizuoja kiekvieną įrodymą atskirai ir daro išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nebuvimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius minimą veiką yra padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Šioje dalyje pažymėtina, jog svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Kaip jau ir minėta, V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė (duomenys neskelbtini) mieste iš asmens, kurio neįvardijo, įgijęs metamfetamino bei R. S. vairuojamu automobiliu iš Kauno vežęsis (parodė metamfetamino vežęs apie 10 gramų) į (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Visgi tvirtino, jog medžiagos, kurias vežėsi, buvo skirtos sau suvartoti, o ne platinti (2 t., 74, 76, 79 b.l., 3 t., 144 b.l.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiuo nuteistojo paaiškinimu apie psichotropinių medžiagų paskirtį saviems poreikiams bei padarė išvadą, kad nuteistasis gabeno metamfetaminą turėdamas tikslą jį platinti. Su šia išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti kolegija, kadangi ją patvirtina liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga, kartu sudaranti vieną visumą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos įrodymų turinio analizės matyti, kad V. M. kaltė įrodyta liudytojų D. N., R. K. – policijos pareigūnų dalyvavusių V. M. sulaikyme parodymais (3 t., 166-168 b.l.), įvykio vietos apžiūros protokolais – užfiksuota plastikinio maišelio skiautė su baltos spalvos miltelių likučiais, o šalia maišelio 30 cm² plote matėsi baltos spalvos milteliai, baltos spalvos milteliai rasti taip pat ir automobilyje ant priekinio dešinės pusės (keleivio) slenksčio, kilimėlio, sėdynės, kaip ir polietileninio maišelio skiautė, plastikinis užspaudžiamas maišelis bei peilis (2 t., 12-13, 14-15 b.l.), specialisto išvada – automobilyje ir šalia jo surinktoje medžiagoje (grunto, augalinių dalelių ir baltos spalvos miltelių mišinyje) yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio bendras kiekis 0,376 g (2 t., 25-28 b.l.), liudytojų M. M. (1 t., 92-93, 98 b.l., 3 t. 169 b.l.), R. A. (1 t., 152-153 b.l.) parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais (1 t., 17-35 b.l.).

O būtent liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis pas V. M. (duomenys neskelbtini) m. buvo kelis kartus ir iš jo pirko amfetaminą. Jis pas V. M. yra važiavęs su R. S. ir jie kiekvienas sau pirkosi psichotropines medžiagas. Pas V. M. amfetamino gramas kainavo 40 Lt. Jis, norėdamas nusipirkti narkotikų, V. M. parašydavo žinutę „ar galima į svečius“ ir šis, jei turėdavo, atrašydavo „galima“, jei neturėdavo nerašydavo arba parašydavo „nėra namuose“. Jis V. M. rašydavo į numerį, kuris jo telefone įvardintas „M.“ (1 t., 92-93, b.l.). Taip pat jis V. M., norėdamas įsigyti amfetamino, skambindavo į numerį, kuris jo telefone įvardintas Ž.. Šiuo numeriu atsiliepdavo V. M. (1 t., 98 b.l.). Liudytojas atpažino V. M., kaip asmenį pravarde „M.“, ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (1 t., 94-97 b.l.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas M. M., priešingai nuteistojo teiginiams, patvirtino pirmiau nurodytus parodymus (3 t., 169 b.l.), taigi teismas pagrįstai jais vadovavosi. Nors liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, jog „V. M. jai pasiūlė prekiauti amfetaminu, užsidirbant po 10 Lt nuo gramo. <...> Didžiausias imamas kiekis buvo 10 gramų. Kartais amfetaminą jai V. M. atveždavo į namus, kartais ji ateidavo pas juos pasiimti. Ji, kai parduodavo amfetaminą, atiduodavo V. M. 30 litų už gramą, o pati parduodavo po 40 litų. Dėl narkotikų ir pinigų perdavimo ji su V. M. buvo sutarę, kad kai jai reikia amfetamino, ar kai ji turi pinigus, ji jam paskambina ir pasako. Taip pat ir V. M. jai paskambindavo, paklausdavo ar ji dar turi. <...> Pas ją namuose per kratą rado elektronines svarstykles, piniginę, kurioje buvo vienas maišelis, lapą, kur ji rašė kiek paėmė amfetamino, kiek pardavė, kiek atidavė pinigų ir kiek liko skolinga. Svarstykles ji gavo iš V. M. tam, kad galėtų pati sverti amfetaminą. Ji amfetaminą gaudavau viename maišelyje, po to ji pasverdavo svarstyklėmis, suskirstydavo po gramą į polietileninę skiautę.“, teismo posėdžio metu savo parodymus pakeitė bei nurodė, jog buvo verčiama duoti tokius parodymus (4 t., 12-13 b.l.), tačiau, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, V. M. telefoninių pokalbių ir SMS žinučių su R. A. turinys (1 t., 27 b.l.) patvirtina šios liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. O ir liudytoja A. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaususi R. A., parodė, kad pastaroji papasakojo aplinkybes, kurias ji užrašė į protokolą. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad V. M. platino psichotropines medžiagas kitiems asmenims patvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose, apžiūros protokoluose užfiksuotas pokalbių bei SMS žinučių turinys (1 t., 17-18, 23, 27, 77-87 b.l.), kuris sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei yra išsamiai yra išanalizuotas skundžiamame nuosprendyje. Ištyręs bei įvertinęs surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog V. M. gabentas psichotropinės medžiagos kiekis (apie 10 g jo teigimu, iš jų pareigūnai surinko 0,376 g.), jo pakuotė (tokia pati kokias jis tiekdavo R. A.), 2014-04-22 psichotropinės medžiagos pardavimas A. Š., nuolatinis bendravimas su psichotropines medžiagas vartojančiais asmenimis ir iš pokalbių turinio akivaizdus jų aprūpinimas šiomis medžiagomis, leidžia daryti išvadą, kad jis gabeno metamfetaminą turėdamas tikslą jį platinti. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pagrindo nesutikti su šia išvada neturi.

Nuteistasis V. M. skunde nemažai dėmesio skiria policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumui bei jų parodymų patikimumui, taip pat kitų asmenų galimai padarytoms nusikalstamoms veikos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai, atlikę ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų veikę neteisėtai, taip pat, jog jie būtų nusiteikę prieš V. M. ir turėtų asmeninį suinteresuotumą jam pakenkti. O skunde dėstomi teiginiai apie kitų, byloje dalyvaujančių, asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas (už kurias šiems nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė) nėra skundo nagrinėjimo dalykas bei niekaip neįtakoja V. M. kaltės dėl jam inkriminuotų veikų padarymo klausimo. Be viso to pažymėtina, jog apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. 2K-554/2006 pagrindu, tvirtindamas, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, tokie duomenys negali būti pagrindu paneigti teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, savaip interpretuoja minėtos nutarties turinį, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo posėdžio metu nepaskelbtų duomenų pripažinimo įrodymais.

Be viso to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė tiek į V. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek į apelianto asmenybę (skundžiamas nuosprendis V. M. yra vienuoliktas, naujas veikas – du tyčinius sunkius didelę žalą visuomenei darančius nusikaltimus, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinių nusikaltimų padarymą bei būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu, baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskutinę laisvės atėmimo bausmę atliko 2013-07-12 bei nuo to laiko niekur nedirbo, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, be to ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, padarė tyčinį nusikaltimą už kurį nuteistas Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu) bei, atsižvelgiant į BK 56 str. nuostatas, paskyrė tinkamas, atitinkančias savo tikslus, bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas tiek galutinę subendrintą bausmę. Paskirtos galutinės subendrintos bausmės už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą (beje, bausmė dar subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-07-10 nuosprendžiu skirta bausme) laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti.

Pašalinti iš Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžio aprašomosios dalies dėl M. T. nuteisimo pagal BK 24 str. 5 d., 260 str. 1 d. konstatavimą, kad „M. T. kartu su A. Š. psichotropines medžiagas iš įgijimo vietos gabeno automobiliu „VW Golf“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) m., kur kelio (duomenys neskelbtini)120 km buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir tą pačią dieną 22.50 val. automobilio kratos metu psichotropinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų“.

M. T. pagal BK 24 str. 5 d, 260 str. 1 d. pakirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų 6 mėnesių.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.