Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. N. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-08-18, Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. Pušaloto mstl., Pušaloto sen., Pasvalio raj., teistas:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 1998-12-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999-08-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d., 271 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, pridedant pagal 1998-12-09 nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalį;Panevėžio rajono apylinkės teismo 1999-10-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pridedant pagal 1998-12-09 nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalį;Pasvalio rajono apylinkės teismo 1999-12-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 (metams) ir 6 (šešiems) mėnesiams, pridedant pagal 1999-10-04 nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalį; 2000-05-05, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str.. atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies;Pasvalio rajono apylinkės teismo 2002-03-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d., 241 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2003-06-11 nutartimi veika iš 1961 m. BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 178 str. 2 d., iš 278 str. 1 d. – neperkvalifikuota, iš 241 str. 1 d. perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 159 str. (2000 m. redakcija), paliekant galutinę bausmę nepakeistą – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; Panevėžio apygardos teismo 2004-08-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Panevėžio apygardos teismo nuosprendis pakeistas – veika iš BK 180 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 24 str. 6 d. ir 180 str. 2 d.; Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004-09-23 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d, 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-06-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2004-08-19 nuosprendžiu ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004-09-23 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. 2009-07-31 atliko bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-08-18 apie 14.00-16.00 val. Aukštakalnio k., Eišiškių sen., Šalčininkų r., gyvenamojo namo kieme ranka tyčia smogė ne mažiau dviejų smūgių A. K. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis ir nubrozdinimais veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu 78 g kraujo krešulių ir 100 ml skysto kraujo virš kairio galvos smegenų didžiojo pusrutulio sferinio paviršiaus, kraują galvos smegenų skilveliuose, lokalų kraujo patekėjimą kairiame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, virš centrinės vagos ir centrinio vingio ir galvos smegenų sumušimą kairiame galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, pagal apatinį smilkininį vingį, ko pasėkoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, iš kurių įvyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, koma, dėl ko nukentėjusysis mirė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis D. N. kaltu prisipažino iš dalies, teigė sudavęs A. K. vieną smūgį ne į smilkinį, o į veidą. Parodė, kad 2011 m. rugpjūtį atvažiavo dirbti į Šalčininkų r., su kitais vyrais dirbo miške. Viename name gyveno kartu su O. T., E. B., S. S., G. Ž. ir A. K.. 2011-08-18 buvo jo gimtadienis. Jie nusipirko alaus ir maisto produktų. Name šventė gimtadienį, buvo atėjusi kaimynė T. K., visi gėrė, kai kurie vyrai nuėjo miegoti. Iš pradžių gėrė kambaryje, vėliau buvo išėję į lauką. Buvo stipriai išgėręs, todėl visko neatsimena, bet gerai prisimena, kad T. K. buvo visą laiką ir negėrė. Būtent T. K. jam pasakė, kad jis pakėlė miegančius S. S. ir G. Ž., kad jie padėtų įnešti iš lauko į namą A. K.. Pats prisimena, kad sėdinčiam prie namo ant laiptų A. K. sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, po to, kai pastarasis paprašė jo cigarečių. Neturėjo tyčios nužudyti A. K., kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, nei anksčiau, nei tą dieną jokio konflikto tarp jų nebuvo. Dėl įvykio labai gailisi, sutinka atlyginti žalą protingumo ribose.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, D. N. parodė, kad nieko neprisimena. T. K. jam sakė, kad jis sudavė A. K. ir pastarasis pargriuvo. Kitą rytą vaikinai jam irgi pasakojo, kas įvyko vakar. Jis nutarė vaikinų nepainioti į šią situaciją, todėl pasakė jiems sakyti, jog jie atvyko tik iš ryto ir nieko nežino. Neneigė, kad galėjo suduoti A. K. keletą smūgių (t.1, b.l. 73-75).

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad A. K. – jos brolis – šeimos neturėjo, gyveno vienas, tėvai mirę 2006 ir 2007 metais. Pastovaus darbo neturėjo, dirbdavo pas žmones. 2011 m. vasarą išvyko dirbti į Šalčininkų rajoną. Įvykio aplinkybių nežino. Dėl brolio mirties patyrė 5274,98 Lt turtinės žalos (laidojimo išlaidos) ir 100000 Lt neturtinės žalos. Prašė šioje byloje pareikštą jos civilinį ieškinį patenkinti (t.2, b.l. 58-59).

Iš teisiamajame posėdyje perskaitytų T. K. parodymų (t.1, b.l. 28-30) seka, kad ji gyvena Aukštakalnio kaime, Šalčininkų rajone. Kitoje kelio pusėje nuo jos namo esantis namas yra nuomojamas miško kirtėjams. 2011-08-18 D. N. ją pakvietė į svečius. Vaikinai šventė D. N. gimtadienį, išgėrinėjo alų. Sėdint prie stalo tarp D. N. ir A. K. kilo žodinis konfliktas. Po to Arūnas atsigulė, G. Ž. nuėjo į automobilį, kiti vaikinai irgi išsivaikščiojo. Ji su D. N. išėjo ant laiptų parūkyti. Tuo pat metu iš namo išėjo ir A. K.. Pastarasis paprašė D. N. cigarečių, D. N. liepė jam eiti namo ir ten paimti. A. K. pasilenkė, kad paimti ant laiptų stovintį butelį, D. N. jam sudavė kumščiu į veidą, A. K. nukrito prie laiptų ant žolės ir pradėjo kriokti. Jam iš burnos pasirodė putos. Ji paguldė A. K. ant šono. G. Ž. atnešė vandens. Ji nuprausė Arūnui veidą ir bandė duoti atsigerti. Po to ji pažadino S. S. ir pastarasis su G. Ž. nunešė A. K. į namą bei paguldė ant grindų prie pečiaus. Ji telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jai matant, D. N. vieną kartą sudavė A. K., kuris nuo suduoto smūgio nukrito.

Liudytojas S. S. parodė, kad jis padėjo G. Ž. atnešti A. K. į kambarį. Arūnas kriokė. Jis neklausė, kas jam atsitiko, pagalvojo, kad girtas užmigo lauke. Vėliau, miegant kitame kambaryje, išgirdo T. K. šaukiant, kad A. K. nebegyvas. Pamatė, kad jam iš nosies bėga kraujas, o iš burnos – putos. T. K. skambino į greitąją medicinos pagalbą ir šaukė ant D. N., ką šaukė, nesuprato. D. N. ir jam sudavė į smilkinį, už ką nesuprato, norėdamas išvengti konflikto, išėjo į mišką, ten pasislėpė ir miegojo iki ryto. Kas vyko namuose, nematė. Ryte, grįžęs į namus, pamatė D. N., A. K. nebuvo, kiti vaikinai miegojo. D. N. jam ir kitiems vaikinams liepė sakyti, kad jie nieko nematė, atvyko tik ryte, todėl iš pradžių jis aiškino būtent taip, kaip liepė D. N..

Liudytojas E. B. parodė, kad L. P. D. N. pasakė, kad pastarasis užmušė žmogų. T. K. su D. N. nubėgo į kambarį. T. K. iškvietė greitąją pagalbą, o D. N. liepė visiems sakyti, kad jų čia nebuvo, kad atvažiavo tik iš ryto. Visiems grasino. Kiti vaikinai sakė, kad D. N. mušė A. K., iki to pastarasis sumuštas nebuvo, jokių sužalojimų jis nematė.

Liudytojas L. P. parodė, kad, švenčiant D. N. gimtadienį, pastarasis pasidarė agresyvus ir pradėjo kabinėtis. Jis su E. B. buvo užmigę kitame kambaryje ir nematė, kas vyko. Atsikėlęs pamatė A. K. gulint ant grindų prie pečiaus. E. B. patikrino jam pulsą ir pasakė, kad A. K. – nebegyvas. Jie su Edgaru puolė D. N., kadangi tik jis galėjo sumušti A. K., nes kabinėjosi prie visų. D. N. jiems liepė nesakyti tiesos, o sakyti, kad jie atvyko ryte ir nieko nežino. Iki to įvykio A. K. mėlynių neturėjo, niekuo nesiskundė.

Iš apklausto pas ikiteisminį tyrimo teisėją liudytojo G. Ž. parodymų (t. 2, b.l. 148-150) seka, kad 2011-08-18 buvo D. N. gimtadienis. Apie 11.00 val. visi susėdo švęsti. Po kurio laiko A. K. atsigulė miegoti, o D. N. pasidarė agresyvus, pradėjo kabinėtis. Kad D. N. prie jo nelįstų, jis nuėjo į stovintį lauke automobilį. Sėdėdamas automobilyje, jis per veidrodėlį matė, kad į lauką išėjo D. N., L. P. ir T. K.. D. N. pradėjo kabinėtis prie L. P., tuomet pastarasis nuėjo link miško. Jis taip pat nusprendė pasitraukti iš įvykio vietos ir nuėjo L. P. iš paskos. Tačiau juos pavijo D. N. ir sugrąžino į namus. L. P. nuėjo miegoti į namus, o jis – į automobilį. Matė, kad ant laiptų buvo D. N. ir T. K., po to iš namų išėjo A. K.. D. N. paklausė: „ko nori“, pastarasis pasakė: – vandens, – tuomet D. N. paėmė A. K. už drabužių ir patraukė nuo laiptų arčiau savęs, po to, paėmęs už smakro, du kartus sudavė A. K. į veidą – vieną smūgį į skruostą, o kitą – į smilkinį prie akies. Po smūgių A. K. susmuko ir nukrito ant žemės. T. K. pradėjo šaukti, prašyti D. N. nemušti A. K., tačiau D. N. kažką dar darė, nes buvo pasilenkęs prie A. K.. Pastarasis gulėjo ir garsiai kvėpavo.

Iš apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojo O. T. parodymų (t. 2, b.l. 151-152) seka, kad jį pažadino G. Ž. ir E. B. ir pasakė, kad D. N. užmušė A. K.. Pamatė A. K., gulintį prie pečiaus ant grindų. Pastarasis buvo be pulso. Jis išbėgo į lauką. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba. G. Ž. jam pasakė, kad, sėdėdamas automobilyje, matė, kaip D. N. sudavė du smūgius A. K. į galva. Po to, D. N. grasino visiems ir liepė sakyti, kad jie nieko nematė.

2011-08-19 specialisto išvadoje Nr. M.1147/11-01 (t.1, b.l. 16-24) nurodyta, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, 78 g kraujo krešulių ir 100 ml skysto kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų didžiojo pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujas galvos smegenų skilveliuose, lokalus kraujo patekėjimas kairiame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, virš centrinės vagos ir centrinio vingio ir galvos smegenų sumušimas kairiame galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, pagal apatinį smilkininį vingį, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, koma. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2011-08-19 d. 9.30 val., lavono radimo aplinkybės ir laikymo sąlygos (buvo laikomas šaldytuve) rodo, kad nuo A. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12-36 val. laiko. A. K. lavone nustatyta: odos nubrovimas plaukuotoje dalyje pagal mikro ir makroskopinį vaizdą padarytas kietu buku daiktu, kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu 78 g kraujo krešulių ir 100 ml skysto kraujo virš kairio galvos smegenų didžiojo pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujas galvos smegenų skilveliuose, lokalus kraujo patekėjimas kairiame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, virš centrinės vagos ir centrinio vingio ir galvos smegenų sumušimas kairiame galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, pagal apatinį smilkininį vingį. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) kartotiniais trauminiais poveikiais traumuojant veidą, tuo sukeliant galvos staigią rotaciją pasisukimą), ko pasekoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, iš kurių įvyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šie sužalojimai, pagal jų mikroskopinį vaizdą, padaryti pakartotinai traumuojant veido sritį, kai pirmas traumavimo epizodas įvyko 3-5 parų laikotarpyje iki mirties, o antrasis traumavimo epizodas vyko 4-12 val. laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos kakle ir krūtinėje, pagal mikro ir makroskopinį vaizdą, padarytos kietu buku daiktu ( daiktais), 4-8 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės krūtinės pusės VI šonkaulio lūžis pagal tikro- ir makroskopinį vaizdą padarytas kietu buku daiktu, 4-8 parų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinės krūtinės pusės VI, VII šonkaulių kailiniai rumbai susiformavo sugijus lūžiams mažiausiai 3 sav. iki mirties. A. K. lavono kraujyje rasta 2,07 % ( promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 3,18% (promilės) etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas S.Laima patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, kad A. K. mirtis įvyko nuo antrojo trauminio poveikio. Pakako vieno smūgio, kad išsivystytų mirtini sužalojimai, nuo kurių A. K. mirė.

Įvertinęs nuosprendyje aptartus įrodymus, teismas daro išvadą apie tai, kad D. N. yra kaltas dėl tyčinio A. K. nužudymo.

Siekdamas nustatyti įvykio eigą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno liudytojo – įrodymų šaltinio – parodymus įvertino visete su kitais įrodymais, atsižvelgdamas į tai, kiek jie objektyviai sutampa tarpusavyje arba patvirtinti kitais įrodymais.

Paties kaltinamojo D. N., liudytojų T. K., G. Ž., L. P., S. S., E. B. parodymai atskleidė visą įvykio eigą ir sutapo dalyje, turinčioje reikšmės dėl nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo D. N., tiek liudytojų T. K., G. Ž., L. P., S. S., E. B., O. T. parodymais, tiek specialisto išvada.

Vertinant kaltinamojo D. N. parodymus, kad jis dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių ir galimai sudavė A. K. vieną smūgį į veidą bei tai padarė netyčia, teismas juos vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamasis D. N. pirmas pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį A. K., nors pastarasis prieš jį neatliko jokių veiksmų, turinčių realaus ar akivaizdaus kėsinimosi požymių.

Specialistas S.Laima patvirtino, kad A. K. mirė nuo galvos sumušimo. Į tai nurodo kraujosruvos ir nubrozdinimai veide, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu 78 g kraujo krešulių ir 100 ml skysto kraujo virš kairio galvos smegenų didžiojo pusrutulio sferinio paviršiaus, kraujas galvos smegenų skilveliuose, lokalus kraujo patekėjimas kairiame galvos smegenų sferiniame paviršiuje, virš centrinės vagos ir centrinio vingio ir galvos smegenų sumušimas kairiame galvos smegenų pamatiniame paviršiuje, pagal apatinį smilkininį vingį, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, koma. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) kartotiniais trauminiais poveikiais traumuojant veidą, tuo sukeliant galvos staigią rotaciją (pasisukimą), ko pasekoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, iš kurių įvyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šie sužalojimai, pagal jų mikroskopinį vaizdą, padaryti pakartotinai traumuojant veido sritį, kai pirmas traumavimo epizodas įvyko 3-5 parų laikotarpyje iki mirties, o antrasis traumavimo epizodas vyko 4-12 val. laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir buvo A. K. mirties priežastimi. Anot specialisto, pakako vieno smūgio, kad išsivystytų mirtini sužalojimai.

Tarp kaltinamojo D. N. suduotų smūgių nukentėjusiajam A. K. ir padarytų jam sužalojimų, nuo kurių nukentėjusysis A. K. mirė, yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad D. N. sudavė A. K. ne mažiau dviejų smūgių į gyvybei svarbią vietą – galvą, – o tai rodo, kad kaltinamasis D. N. suprato, jog savo pavojinga veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo tokių sunkių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, kaltinamasis D. N. veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamojo D. N. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – jis tyčia nužudė žmogų.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, jog bausmės paskirtis: yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors jis apgailestavo dėl padaryto nusikaltimo, tačiau jo gailėjimasis buvo nenuoširdus, o formalus, tokiu būdu siekiant sušvelninti jam skiriamą bausmę. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi nors iš dalies sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, šiuo atveju atlyginti padarytą žalą. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. D. N. savo kaltę ir smūgių sudavimo faktą pripažino tik iš dalies, smūgių sudavimo faktas buvo atskleistas kitų proceso dalyvių parodymais. Taigi, sąlygų, kurių pagrindu D. N. būtų galima švelninti atsakomybę, nėra.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d . 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. N., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2004-09-23 nuosprendyje (t.2, b.l. 154-160) nurodyta, kad D. N. buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą ir vėl padarė tyčinius nusikaltimus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p., D. N. pripažintinas pavojingu recidyvistu, kadangi, būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą.

Kadangi D. N. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atėmė kitam žmogui gyvybę, todėl jam skiriama pakankamai griežta reali laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant, atsižvelgus į sekančias aplinkybes: jis praeityje 8 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumai neišnykę, charakterizuojamas neigiamai, jo naujai padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis – tai jo ankstesnio elgesio loginė pasekmė. Todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė dėl šio nusikaltimo padarymo nustatytina didesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: A. K. kelnės, džinsiniai marškiniai, marškiniai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėliai, marškinėliai, kojinės, priduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. pagal 2011-10-12 kvitą BBC Nr. 016715, sunaikintini (t.2, b.l.47-48).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str., į bausmės laiką D. N. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė – suėmimas, – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. pareiškė 105274,98 Lt civilinį ieškinį: 5274,98 Lt turtinei žalai, susijusiai su brolio A. K. laidojimo išlaidomis, ir 100000 neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas dokumentais: sąskaita faktūra, laidojimo išlaidas patvirtinančiais kvitais, kelionės išlaidas patvirtinančiais kvitais bei pinigų priėmimo kvitais (t.2, b.l. 57-66). Kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei visiškai pripažintas kaltinamojo D. N., todėl tenkintinas, priteisiant iš D. N. 5274,98 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų (BPK 106 str. 2 d.), turėtų advokato paslaugoms apmokėti (t.1, b.l. 64, t.2, b.l. 64).

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas via apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti tiksliai pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji L. J. teismui paaiškino, kad brolis A. K. jai buvo artimas žmogus, santykiai su juo buvo geri, dažnai pasikalbėdavo telefonu. Brolis buvo nužudytas tyčia, pasekmės neatstatomos. Dėl brolio mirties laidojimo metu ir po to išgyveno dvasinį sukrėtimą. Teismas neabejoja, kad dėl brolio A. K., gim. 1974 m., mirties jo sesuo – nukentėjusioji L. J. patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, kad nukentėjusiosios ir žuvusiojo A. K. nesaistė itin artimi dvasiniai ryšiai: jie gyveno atskirai, susitikdavo retkarčiais, daugiausia bendravo telefonu. Be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo D. N. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra bedarbis, jokio nekilnojamojo turto bei santaupų neturi (t.1, b.l. 121-129). Todėl, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tai yra ne tik į padarytos nusikalstamos veikos padarinius, D. N. kaltę, bet ir į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas nusprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. reikalaujama 100000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, jį mažinant ir priteisiant iš D. N. nukentėjusiosios L. J. naudai 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas mano, kad tokio dydžio priteisiama neturtinė žala atitinka teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai baudžiamosiose bylose, nustatant neturtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305 str.str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 d. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012-10-19.

Į bausmės laiką įskaityti D. N. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-08-24 iki 2011-08-26 ir nuo 2011-08-26 iki 2012-10-19.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d., 2 p., pripažinti D. N. pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš D. N. L. J. naudai: 5274,98 Lt turtinei žalai bei 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1400 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti: A. K. kelnes, džinsinius marškinius, marškinius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos marškinėlius, marškinėlius, kojines, priduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. pagal 2011-10-12 kvitą BBC Nr. 016715, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuorašo jam įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.