- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- eI2-566-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02803-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Kukalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 22-IL-20-04072-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo" (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą svarstyti S. Ž. 2022-09-26 prašymą dėl ginklų grąžinimo.
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad 2007-11-15 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Kauno AVPK) S. Ž. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo tęsiamas ir galiojo iki 2022-11-06. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba 2022 m. spalio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu Sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepilnai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus. Sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą nešiotis (laikyti) ginklą priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (kai policija turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui). Šis sprendimas grindžiamas išimtinai praeityje pareiškėjo padarytais administraciniais nusižengimais (nuo 2000 m.), iš jų darant išvadą, kad pareiškėjas yra linkęs nusižengti ir nesilaikyti nustatytų teisinių reikalavimų, kas Kauno AVPK vertinimu, yra nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.
Skundžiamame Sprendime nurodoma, jog atlikus policijos registruose surinktų duomenų patikrinimą nustatyta, kad nuo 2000 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas 69 kartus baustas už administracinius nusižengimus (dėl 7 administracinių nusižengimų fiksuotų nuo 2022-08-23 iki 2022-09-21 sprendimai nepriimti), iš jų 35 kartus už nustatyto greičio viršijimą, 7 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, 4 kartus už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, 6 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 5 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 3 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, 3 kartus už tai, kad vairavo automobilį nesusimokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, 2 kartus už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 2 kartus už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, 1 kartą už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 kartą už važiavimą per pasėlius ar želdinius traktoriumi.
Šalies argumentai
Pareiškėjo vertinimu, Kauno AVPK skundžiamame Sprendime nurodyti praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai pagal savo pobūdį nėra sietini su grėsme kitų asmenų ar savo sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui arba jie yra praradę aktualumą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme (didžiosios daugumos administracinių nusižengimų galiojimas šiuo metu yra pasibaigęs), ir necharakterizuoja pareiškėjo kaip asmens, galinčio kelti arba keliančio grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl Kauno AVPK nepagrįstai jais vadovavosi, priimdamas skundžiamą Sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Kauno AVPK, 2007-11-15 išduodamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir jį periodiškai tęsdamas, darė išvadą, jog pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra pavojingi ir necharakterizuoja pareiškėjo, kaip asmens keliančio grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Dėl kokių priežasčių atsakovas Sprendimu pakartotinai, prieštaringai savo ankstesniems veiksmams, ėmė vertinti pareiškėjo per 22 metų laikotarpį padarytus administracinius pažeidimus, lieka neaišku.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime išvardinti praeityje padaryti administraciniai nusižengimai nepatenka nei į ANK VIII skyrių (su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga susiję administraciniai nusižengimai), nei į XIII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), nei į XVII skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis ar sprogmenimis), nei į XXIV skyrių (administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka). Tai lemia, jog pareiškėjo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai pagal savo pobūdį nėra priskiriami prie administracinių nusižengimų, susijusių su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Pareiškėjas teigė, kad jis nėra teistas, įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą, taip pat nėra šiurkščiai pažeidęs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu ar su ginklo naudojimo, laikymo, gabenimo pažeidimais. Tai reiškia, jog pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, todėl praeityje padaryti mažareikšmiai administracinės teisės pažeidimai 22 metų laikotarpyje niekaip nepaneigė pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos charakteristikos. Taigi, Kauno AVPK Sprendime padaryta išvada, kad 22 metų laikotarpyje praeityje padaryti administraciniai pažeidimai yra aktualūs laiko aspektu, vertinant pareiškėjo asmenybę, yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi S. Ž. yra laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Vertinant S. Ž. galimą elgesį ateityje, pareiškėjas nurodė, jog nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (t. y. nuo 2007 m.) bei tęsiant periodiškai jo galiojimą, pareiškėjas vykdė visus privalomus patikrinimus dėl leidimo pratęsimo, atliko medicinines apžiūras, teikdavo teigiamą jį charakterizuojančią medžiagą. Skundžiamame Sprendime šių aplinkybių Kauno AVPK visiškai nevertino. Pažymėjo, kad pareiškėjas Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai. Seniūnijos 2022-11-09 rašte Nr. RAV10-28 nurodoma, jog pareiškėjas yra našlys, augina nepilnametę dukrą, yra stambus ūkininkas, savo iniciatyva prisidedantis prie seniūnijos gerbūvio kūrimo. Seniūnija nusiskundimų dėl pareiškėjo elgesio nėra gavusi, daugiau informacijos neturi. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo charakteristika ir asmenybe nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tinkamai neatliko „kokybinių" nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. nenurodė, kaip konkrečiai faktai apie pareiškėjo padarytus administracinės teisės pažeidimus 22 metų laikotarpiu, jų pobūdį ir padarymo laiką, lemia neigiamą S. Ž. asmenybės vertinimą, kas būtent sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia Kauno AVPK Sprendime nurodytus teiginius, jog pareiškėjui yra pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, kadangi S. Ž. kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime nurodė, kad Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui. Pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidžia kelių eismo taisykles, taip keldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Visi Sprendime nurodyti duomenys, susiję su pareiškėjo keliama grėsme asmenų gyvybei ir sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, yra akivaizdūs ir informatyvūs bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės jam yra neveiksmingos, o pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, jog pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, yra stambus ūkininkas, prisideda prie seniūnijos gerbūvio kūrimo ir savo asmenybe nekelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, nurodė, jog pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Todėl, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis neteistas, baustas tik už mažareikšmius nusižengimus, nėra padaręs jokių pažeidimų, susijusių su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu ar su ginklo naudojimo, laikymo, gabenimo pažeidimais, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję dešimt metų, todėl visi sprendime nurodyti faktai yra aktualūs, dėl ko Sprendimas laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2022-10-11 Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui), priėmė sprendimą Nr. 22-IL-20-04072-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nusprendė panaikinti 2007-11-15 Kauno AVPK pareiškėjui S. Ž. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kuris buvo tęsiamas ir galiojo iki 2022-11-06.
Faktiniu Sprendimo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad nuo 2000 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. S. Ž. 69 kartus baustas už administracinius nusižengimus (dėl 7 administracinių nusižengimų, fiksuotų nuo 2022-08-23 iki 2022-09-21 sprendimai nepriimti), iš jų, 35 kartus už nustatyto greičio viršijimą, 7 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, 4 kartus už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, 6 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 5 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 3 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, 3 kartus už tai, kad vairavo automobilį nesusimokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, 2 kartus už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 2 kartus už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, 1 kartą už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 kartą už važiavimą per pasėlius ar želdinius traktoriumi.
Atsakovas, Sprendime įvertinęs pažeidimus kaip visumą, padarė išvadą, jog S. Ž. yra linkęs nusižengti ir nesilaikyti nustatytų teisinių reikalavimų, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu, S. Ž. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys, apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų, iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2000 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. 69 kartus baustas už administracinius nusižengimus (dėl 7 administracinių nusižengimų, fiksuotų nuo 2022-08-23 iki 2022-09-21 sprendimai nepriimti), iš jų, 35 kartus už nustatyto greičio viršijimą, 7 kartus už transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimą, 4 kartus už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, 6 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 5 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 3 kartus už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, 3 kartus už tai, kad vairavo automobilį nesusimokėjęs transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, 2 kartus už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 2 kartus už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, 1 kartą už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 kartą už važiavimą per pasėlius ar želdinius traktoriumi.
Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme, atsakovas pakartotinai patikrino administracinių nusižengimų registro duomenis ir nustatė, jog 2022-11-24 pareiškėjas 3 kartus nubaustas už nustatyto greičio viršijimą (pažeidimai padaryti 2022-08-31, 2022-08-10), 2022-11-13 nubaustas už nustatyto greičio viršijimą (pažeidimas padarytas 2022-11-13), 2022-10-20 nubaustas už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą (pažeidimas padarytas 2022-08-23), 2022-11-13 ir 2022-11-14 nubaustas už nustatyto greičio viršijimą (pažeidimai padaryti 2022-08-23). Taigi, pareiškėjas nuo 2000 m. gruodžio mėn. iki 2022-12-01 (atsiliepimo surašymo) baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) viso 76 kartus.
Atsižvelgiant į išvardintą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs nuolat pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Policijos registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, ir ypač jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.
Teismas akcentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, viršijant leistiną greitį, yra vienas iš pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį ir sistemingai bei piktybiškai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles, kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų pareiškėjas nuo 2017 metų lapkričio mėnesio (kai paskutinį kartą buvo pratęstas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus) iki skundžiamo Sprendimo priėmimo buvo 30 kartų nubaustas už padarytus administracinius nusižengimus, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad po paskutinio karto, kai buvo pratęstas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, pareiškėjas buvo nubaustas 30 kartų už padarytus administracinius nusižengimus, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog atsakovas Sprendimu pakartotinai, prieštaringai savo ankstesniems veiksmams, ėmė vertinti pareiškėjo per 22 metų laikotarpį padarytus administracinius pažeidimus.
Pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs nusikaltimų, taip pat nėra šiurkščiai pažeidęs medžioklę reglamentuojančių teisės aktų, nėra padaręs pažeidimų, susijusių su alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimu ar su ginklo naudojimo, laikymo, gabenimo pažeidimais, nėra svarbūs bylos nagrinėjimui, nes Įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį ir pareiškėjo nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimų. Pažymėtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, neatitinkantiems įstatymų keliamų reikalavimų.
Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus) nuspęsta, kad pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo ir atidumo reikalavimais, keliamais specialios teisės subjektui – leidimo turėtojui. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis sprendimas priimtas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Teismas pripažįsta, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog pareiškėjas savo elgesiu gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ar jų dėstymas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą nemotyvuotu ir jį panaikinti.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.