- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 2SA-48-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Dariaus Stakeliūno atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria skundas patenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui D. Stakeliūnui, A. V., I. K., dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. V. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti antstolį Darių Stakeliūną panaikinti areštą jos piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje AB banke „Hansabankas“, proporcingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis areštavo pinigines lėšas vykdydamas išieškojimą iš skolininko A. V., išieškotojo I. K., naudai. 2008-05-09 ir 2008-06-12 pareiškėja prašė antstolio panaikinti areštą, tačiau jos prašymas nebuvo įvykdytas. Antstolis areštavo visas lėšas sąskaitoje, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis, nors LR CPK 736 str. pagrindu iš darbo užmokesčio galima išskaičiuoti 70 procentų. Pažymi, kad teismo 2008-04-09 nutartimi nustatyta, kad skolininko A. V. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 6 622,75 Lt piniginių lėšų, o kita dalis pripažinta pareiškėjos asmenine nuosavybe. Po teismo nutarties įsiteisėjimo dienos antstolis privalėjo panaikinti areštą.
Antstolis Darius Stakeliūnas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išieškojimas nėra baigtas, todėl buvo areštuoto pareiškėjai prikasančios piniginės lėšos esančios sąskaitoje, dar kartą pasiūlyta išieškotojui, suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą, dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo. 2008-05-10 išieškotojas kreipėsi į teismą su tokiu prašymu. Kadangi išieškojimas vykdomas ne iš pareiškėjos, todėl LR CPK 736 str. nuostatos netaikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi skundą tenkino. Įpareigojo antstolį Darių Stakeliūną per 3 darbo dienas nuo nutarties įsiteisėjimo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“. Priteisė iš antstolio Dariaus Stakeliūno pareiškėjai J. V., 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-04-09 nutartimi išspręstas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas – pripažinta skolininko A. V. nuosavybe į ½ dalį lėšų (6622,75 Lt), esančių antstolio D. Stakeliūno depozitinėje sąskaitoje, kitų piniginių lėšų skolininkui nenustatyta. 2008-05-10 patvarkymu konstatavus, kad skolininkas skolą sumokėjo, ir esant įsiteisėjusiai minėtai teismo nutarčiai, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybė, antstolis nepagrįstai atsisakė panaikinti areštą pareiškėjos piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, antstolis neteisėtai nurodė iš minėtos sąskaitos pervesti lėšas į savo depozitinę sąskaitą vykdymo išlaidoms apmokėti, nes tuo metu nebuvo atitinkamo teismo procesinio sprendimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjos skundą atmesti. Nurodo, jog pirmos instancijos neįvertino byloje pateiktų įrodymų. Pagal suinteresuoto asmens I. K. pareiškimus Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme buvo užvestos dvi atskiros civilinės bylos, t.y., civilinė byla T2-1-545/2008, dėl 13 245,51 Lt areštuotos sumos padalijimo, ir civilinė 2-5977-96/2008 dėl 22 844,47 Lt padalijimo. Civilinėje byloje T2-1-545/2008 nustačius skolininko A. V. dalį bendrojoje su J. V. nuosavybėje, antstolis likusiai 6 622,75 Lt sumai areštą panaikino. Taigi skundo padavimo metu neliko ir ginčo dalyko. Teismas neatsižvelgė į tai, jog antstolis toliau vykdė išieškojimą pagal kitą civilinę bylą Nr. 2-5977-96/2008, kurioje nustatyta skolininko teisė į 11 422,23 Lt sumą. Areštas pirmąjai sąskaitai buvo uždėtas ir nuimtas internetinės bankininkystės sistema, todėl pagrindo konstatuoti, kad areštas nebuvo nuimtas. Be to pareiškėja nepateikė įrodymų, kad skundo padavimo dieną areštas nebuvo nuimtas. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas. Antstolio interesai negali būti priešingi vienos iš šalių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog antstolis 2008-05-08 antstolis D. Stakeliūnas raštu Nr. 32-876/2007 pranešė, kad areštuotas skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančios lėšos - 22 844,47 Lt, ir siūlė suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad sąskaitos arešto dieną, antstolis į savo sąskaitą nusirašė 11 255,28 Lt. Nusirašęs šią sumą antstolis turėjo panaikinti sąskaitos areštą, nes likusi dalis priklausė skolininko sutuoktinei. Vėliau į antstolio sąskaitą kiekvieną mėnesį buvo nurašomas visas pareiškėjos atlyginimas. Antstolis turėjo pirma aprašyti visą turtą o tik paskui areštuoti. Šiuo atveju antstolis pirma areštavo visą turtą (sąskaitą) ir tik po kelių mėnesių aprašė kiek lėšų yra areštuota. Pareiškėjos darbo užmokestis buvo areštuotas beveik visus metus, kai pagal LR CPK 668 str. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA. Be to, net ir būnant skolininku LR CPK 736 str. 2 d. numato, kad iš darbo užmokesčio gali būti išskaityta tik 70 proc., darbo užmokesčio. Pareiškėja nėra skolininkė, nes Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008-08-18 sprendimu dėl santuokos nutraukimo, skola pripažinta jo asmenine skola.
Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nutartis yra be motyvų. Kadangi byloje pareiškėjos ir antstolio interesai priešingi, bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Antstolis Darius Stakeliūnas vykdo 2007-05-21 Vilniaus m. 10 notarų biuro notaro Dainiaus Palaimos išduotą vykdomąjį raštą DP-2818, dėl 37 169,10 Lt (36 853,76 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo paprastojo vekselio apmokėjimo pabaigos iki prievolės įvykdymo, 127,22 Lt palūkanų iki vykdomojo rašto išdavimo dienos, 185,10 Lt už vykdomojo rašto išdavimą, 3 Lt pašto išlaidų) išieškojimo iš skolininko A. V., vekselio turėtojo I. K. naudai. Vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininko sutuoktinės sąskaitose, esančias lėšas – 13 245,51 Lt AB banke Hansabankas ir SEB Vilniaus banke (vykd. b. Nr.32-876/2007). Vilniaus miesto antrajam apylinkės teismui 2008-04-09 nutartimi nustačius skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiškėjai buvo grąžinti 6 622,75 Lt į sąskaitą SEB Vilniaus banke (b.l.27). Neužtekus lėšų įvykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis papildomai areštavo skolininko sutuoktinės lėšas SEB Vilniaus banke – 22 844,47 Lt sumai. Teismo nutartimi skolininkui pripažintos nuosavybės teisės į ½ šių lėšų, t.y., - į 11 423,23 Lt sumą.
LR CPK 658 str. 1 d. nustatyta, kad įteikęs ar išsiuntęs raginimą įvykdyti sprendimą, antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą. Jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą dėl turtinio pobūdžio išieškojimo iš išieškotojo nebuvo gauta nurodymų į kokį skolininko turtą ar pajamas nukreipti išieškojimą, antstolis imasi priemonių skolininko turtui ar pajamoms, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškotinos sumos išieškojimą, išaiškinti. LR CK 3.88 str. nustatyta, kad pajamos gautos iš abiejų ar vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal LR CPK 664 str. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (LR CPK 689 str. 4,6 d.).
Nagrinėjamu atveju antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą įstatymų nustatyta tvarka išsiuntė raginimą (LR CPK 658 str. 1,2 d.), ir priverstinį vykdymą pradėjo tik tuomet, kai vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per raginime nustatytą terminą. Kadangi santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, buvo areštuotos sutuoktinės lėšos sąskaitose, bei pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą (LR CPK 689 str. 4,6 d.), teismo nutartimis buvo nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl išieškojimas turėjo būti vykdomas tik iš skolininkui nustatytos dalies, o likusi pareiškėjos dalis turėjo būti grąžinta pareiškėjai, bei pareiškėjos sąskaitoms panaikintas areštas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininko sutuoktinės sąskaitos AB banke Hansabankas ir SEB Vilniaus banke buvo areštuotos elektroninės bankininkystės sistema. Tačiau iš 2008-05-10 Debeto mokėjimo nurodymo Nr. 32-876/07, operacijos tipas – atšaukimas, matyti, kad elektroninės bankininkystės sistema buvo panaikintas areštas tik sąskaitai SEB Vilniaus banke (vykd. b. Nr.32-876/2007). Taigi antstolis 2008-05-10 priėmęs patvarkymą dėl visų areštų panaikinimo, realiai panaikino areštą tik SEB Vilniaus banko sąskaitai, o areštas sąskaitai AB banke Hansabankas, į kurią pareiškėjai pervedamas darbo užmokestis, liko nepanaikintas. LR CPK 667 str. 3 d. nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta, bendrąją nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Nagrinėjamu atveju nustačius skolininko turto dalis (6 622,75 Lt ir 11 423,23 Lt) bendrame turte, likusios pinigų sumos turėjo būti grąžintos skolininko sutuoktinei, bei panaikintas jos sąskaitų areštas. Taigi antstolis nepanaikinęs AB banke Hansabankas sutuoktinės sąskaitos arešto, pažeidė LR CPK 667 str. 3 d. nuostatas.
Pagal LR CPK 664 str. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atveju antstolis išieškojęs skolą iš skolininkui priklausančių pinigų, nustačius, jog skolininkas (jo sutuoktinė) neturi turtinių teisių, vertybinių popierių, išieškojimą turėjo nukreipti į sutuoktinės darbo užmokestį. Pagal LR CPK 736 str. 1 d. 2 p., iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių 1 MMA, išieškoma tik 20 procentų (išskyrus kai išieškomas išlaikymas, žala, sveikatai, maitintojo gyvybės atėmimu atlyginimą, žala padaryta nusikalstama veika, LR CPK 736 str. 1 d. 1 p.), ir iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančių 1 MMA, išieškoma 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkui priklausė sutuoktinės atlyginimo tik ½ dalis, išieškojimas turėjo būti vykdomas atitinkamai apskaičiuojant 20 proc. nuo ½ MMA Lt, bei 70 proc. nuo ½ sumos viršijančios 1 MMA. Nagrinėjamu atveju antstolis nenukreipė išieškojimo į skolininkui priklausančią sutuoktinio darbo užmokesčio dalį, o tiesiog nurašydavo gautą sutuoktinės visą darbo užmokestį į sąskaitą AB banke Hansabankas, sąskaitoje palikdamas tik 3 Lt. Tokiu būdu buvo pažeistos skolininko bei jo sutuoktinės teisės taip pat LR CPK 733 str. – 735 str., 736 str. 1 d. 2 p., 2 d., Antstolių įst. 3 d str. 1 d. nuostatos. Pažymėtina, jog antstolis nustatęs, jog skolininko sutuoktinė dirba Pedagogų profesinės raidos centre, o tai reiškia, kad gauna pastovias pajamas, ir nurašydamas nuo jos sąskaitos visas gaunamas lėšas, turėjo pareigą ir įgaliojimus patikrinti, ar nėra nurašomas jos visas darbo užmokestis.
Taigi išieškojus iš skolininko sutuoktinės sąskaitų, skolininkui priklausančių lėšų dalį, likusi lėšų dalis turėjo būti grąžinta jo sutuoktinei, bei panaikintas sąskaitų areštas, toliau nukreipiant išieškojimą į sutuoktinės darbo užmokestį. O skolininkui ir pareiškėjai Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutraukus santuoką, bei pasidalijus turtą, pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, ir toliau išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininko turto. Taigi esant šioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolį panaikinti areštą pareiškėjos sąskaitoms.
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismo nutartis be motyvų, nes motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės bei skolininko ir antstolio teisės ir pareigos.
Atsižvelgiant į tai, jog antstolio veiksmais buvo pažeistos skolininko bei jo sutuoktinės teisės, dėl ko pareiškėja kreipėsi į teismą įstatymų nustatyta tvarka, pirmos instancijos teismas pagrįstai priteisė iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.