Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1122-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
1-1122-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
T. K.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Anatolijus Svila
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Rasai Glovickytei- Liobienei, Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant kaltinamajam T. K., jo gynėjams advokatams Anatolijui Svilai, Reginai Šaltinienei,

nukentėjusiajam V. M.,prokurorui Mantui Januškevičiui,

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose- atviroje kolonijoje, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 08.55 val. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, prie kameros Nr. 212 valstybės tarnautojui- (duomenys neskelbtini) V. M. pareikalavus T. K. išeiti iš kameros ir atsistoti prie sienos apžiūrai, T. K. sudavė vieną smūgį V. M. į veidą, padarydamas V. M. nosies sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu, nosikaulio lūžiu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas V. M. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu T. K. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jis nepamena, kada tai įvyko, bet tai buvo žiema arba vasara. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime jis sudavė pareigūnui į veidą, nes minėtas pareigūnas jį supykdė- ragino greičiau apsirengti. Jis nenorėjo elgtis tai, kaip pareigūnas liepė. Jis žinojo, kad nukentėjusysis yra pareigūnas, pastarasis vilkėjo uniforma. Savo veiksmus jis vertina blogai. Jis sutinka tiek su nukentėjusiojo, tiek su teritorinės ligonių kasos civiliniais ieškiniais: pastaruosius jis atlygins, kai įsidarbins. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga- 2020 m. Jis gailisi dėl savo veiksmų, esant galimybei prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teisiamojo posėdžio metu T. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 08.55 val. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime prieš pasivaikščiojimą atėjo pareigūnas V. M. ir nurodė jam skubiai rengtis. Pareigūnas ragino jį, kad jis greičiau judėtų. Jis pareigūnui kažką pasakė, tačiau jis neatsimena, ką tiksliai. Jį pareigūnas toliau ragino greičiau rengtis, erzino, todėl jis išėjęs iš kameros ranka trenkė pareigūnui į veido sritį. Pareigūnas nurodė jam staigiai gultis ant žemės, panaudojo specialias priemones ir patalpino jį į laikino sulaikymo kamerą. Jis iš anksto neplanavo trenkti pareigūnui, viskas įvyko spontaniškai (T. 1, b. l. 67-68, 175).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 08.55 val. iš kameros Nr. 212 nuteistasis T. K. buvo vedamas į pasivaikščiojimą. T. K. išėjus iš kameros jis pastarajam nurodė atsistoti veidu į sieną tam, kad būtų atlikta dalinė krata. T. K. nevykdė jo nurodymų, pasakė „tu man nevadovausi“ ir trenkė jam į nosį. Jis susiėmė už nosies ir atšoko atgal, iš dėklo traukdamas dujų balionėlį, ir per raciją iškvietė pastiprinimą. Tuo metu prižiūrėtojas R. T. prieš T. K. panaudojo dujas. T. K. buvo liepta gultis ant žemės. Po keleto sekundžių atbėgo kiti pareigūnai, kurie T. K. uždėjo antrankius. Prieš dedant antrankius T. K. muistėsi, aktyviai priešinosi, neleido suimti už rankų. T. K. buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą (T. 1, b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 18 d. po pranešimo apie užpuolimą jis kartu su prižiūrėtoju M. K. (M. K.) atbėgo į įvykio vietą. Nuteistasis T. K. gulėjo ant grindų. Jis prispaudė T. K. kojas, kad šis neatsistotų, o M. K. T. Kavaliauskui uždėjo antrankius. Jis kartu su prižiūrėtojais Ž. Š. ir M. K. pakėlė T. K. ir pastarąjį nuvedė į laikino sulaikymo kamerą (T. 1, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. Š. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 18 d. išgirdęs per raciją signalą jis bėgo kartu su V. P.. Atbėgęs į įvykio vietą jis pamatė, kad nuteistasis T. K. guli ant grindų. Jis pribėgęs užfiksavo T. K. galvą ir padėjo M. K. uždėti T. K. antrankius. Po to jis kartu su prižiūrėtoju V. P. ir prižiūrėtoju M. K. pakėlė T. K. ir pastarąjį nuvedė į laikino sulaikymo kamerą (T. 1, b. l. 115-116).

Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. šeštame poste, kur yra karceris, jis taisė spynas. Atėjo du pareigūnai ir jis suprato, kad nuteistieji vedami į pasivaikščiojimą. Jis atsistojo šalia ir laukė, kol nuteistasis išeis iš kameros ir jis galės toliau taisyti spyną. Nuteistasis išėjo iš kameros, nešdamas rankoje šlepetes. Tada jis pamatė, kaip nuteistasis smogė vienam pareigūnui į veidą. Jis nepastebėjo, kuria ranka nuteistasis smogė, tik pamatė, kad šlepetės mėtosi koridoriuje. Kitas pareigūnas papurškė nuteistajam dujas ir per raciją šaukė, kad užpultas pareigūnas. Pareigūnas, kuriam buvo smogta, valėsi kraują. Jis nuėjo į šalį, nes labai graužė akis ir gerklę. Atbėgę kiti pareigūnai jam liepė išeiti, po ko jis išėjo į lauką (T. 1, b. l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Būdamas poste Nr. 8 jis per raciją išgirdo, kaip korpuso vyresnysis V. M. šaukia, kad užpultas pareigūnas. Jis suprato, kad veiksmas vyksta poste Nr.12. Jis iš karto atbėgo į postą Nr. 12. Atbėgęs jis pamatė, kad vyksta kažkoks judėjimas, o nuteistasis guli ant grindų. Pribėgęs prie nuteistojo pastarąjį jis prispaudė stipriau prie grindų ir uždėjo antrankius. Dedant nuteistajam antrankius atbėgo dar du pareigūnai. Vienas pareigūnas fiksavo nuteistojo galvą, kitas- kojas. Užfiksavę nuteistąjį jis ir kiti pareigūnai nuteistąjį pakėlė ir nuvedė į laikino sulaikymo patalpą (T. 1, b. l. 123-124).

Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 18 d. ryte poste Nr. 12 vyko pasivaikščiojimas. Eidamas prie kameros, kurioje buvo laikomas nuteistasis T. K., jis paprašė, kad su juo kas nors eitų kartu, kadangi jam buvo įtartinas T. K. elgesys. Su juo prie kameros Nr. 212 nuėjo korpuso vyresnysis V. M.. Priėjęs prie kameros jis pasižiūrėjo pro stebėjimo langelį- T. K. gulėjo lovoje. Jis T. K. pasakė, kad šis bus išvestas pasivaikščioti. T. K. lėtai atsikėlė ir pradėjo rengtis, tuo metu jis ir V. M. laukė koridoriuje. Po kelių minučių V. M. pasakė T. K., kad šis jau turėjo būti pasiruošęs, kadangi buvo perspėtas iš anksto. T. K. apsirengė ir išėjo iš kameros. Pamatęs, kad T. K. yra agresyviai nusiteikęs, jis pasiruošė dujų balionėlį. T. K. pradėjo sakyti V. M., kad šis jam- T. K. čia neaiškins, ir trenkė V. M. į veidą. Jis iškarto panaudojo dujas ir pradėjo šaukti, kad T. K. gultų ant grindų. T. K. atsiklaupė ant kelių, jis bandė uždėti antrankius, bet dėl dujų to padaryti nepavyko. Po kelių sekundžių jis paspaudė aliarmo mygtuką, bet šis nesuveikė. Tuomet atbėgo vienas pareigūnas, kuris T. K. uždėjo antrankius. Po sekundės atbėgo dar du pareigūnai ir užfiksavo T. K.. V. M. būdamas šalia valėsi kraują. Į pagalbą atbėgo dar du pareigūnai ir T. K. buvo išvestas į laikino sulaikymo kamerą (T. 1, b. l. 127-129).

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. kameroje Nr. 215 jis kartu su nuteistuoju D. J. valė sienas. Jis nematė, kaip užpuolė pareigūną. Jis išgirdo triukšmą ir girdėjo, kaip kitas pareigūnas per raciją šaukė, kad įvyko užpuolimas. Vėliau jis pamatė, kaip atbėgo kiti pareigūnai. Jis jautė, kaip nuo dujų pradėjo graužti akis. Išėjęs iš kameros Nr. 215 ant grindų jis pamatė kraują ir liepė D. J. kraują išvalyti (T. 1, b. l. 136-137).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) R. T. prieina prie kameros Nr. 212. R. T. pasižiūri per stebėjimo langelį ir rakina kameros duris. Iš koridoriaus galo ateina Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (duomenys neskelbtini)V. M., kuris prieina prie R. T.. Abu pareigūnai stovi prieš kamerą Nr. 212. V. M. paeina tai į vieną, tai į kitą pusę. Du dirbantys nuteistieji įeina į kamerą, esančią iš kairės pusės. V. M. prieina arčiau kameros Nr. 212. Iš kameros Nr. 212 išeina T. K. ir kažką sakydamas eina tiesiai į V. M.. T. K. nusisuka eiti į kamerą, tačiau staiga atsisuka ir smogia V. M. į veidą. R. T. panaudoja dujas. T. K. klaupiasi ant kelių. Šalia T. K. stovi R. T. ir bando užlaužti T. K. ranką už nugaros. T. K. atsigula ant žemės, o R. T. paspaudžia aliarmo signalą. Atbėgus dar vienam prižiūrėtojui, pastarasis fiksuoja už nugaros T. K. rankas. Atėjus dviem prižiūrėtojams, vienas fiksuoja T. K. galvą, kitas- kojas. R. T. stovi prie atidarytos kairėje pusėje esančios kameros. V. M. stovi prie grotų susiėmęs nosį, po ko prieina prie pareigūnų, kurie fiksuoja T. K.. Ateina du pareigūnai. Trys pareigūnai kelia T. K. ir pastarąjį veda link išėjimo (T. 1, b. l. 18-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus V. M. savanoriškai pateiktus marškinius, dėvėtus nagrinėjamo įvykio metu, nustatyta, kad ant mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinių su Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo logotipu trijose vietose yra kraujo dėmes (T. 1, b. l. 24-29).

Specialistas, apžiūrėjęs V. M. kūną, nustatė nosies sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu, nosikaulio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2017 m. rugpjūčio 18 d. kietu buku daiktu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas vienmomentiškai mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį. Nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui ant kieto paviršiaus (T. 1, b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad T. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys- T. K., V. M., V. P., Ž. Š., J. V., M. K., R. T., M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat apžiūrų protokolai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 08.55 val. Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, esančiame Lukiškių skg. 6, Vilniuje, prie kameros Nr. 212 valstybės tarnautojui- (duomenys neskelbtini) V. M. pareikalavus T. K. išeiti iš kameros ir atsistoti prie sienos apžiūrai, T. K. sudavė vieną smūgį V. M. į veidą, padarydamas V. M. nosies sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nosies nugarėlėje, nosies minkštųjų audinių paraudimu ir patinimu, nosikaulio lūžiu, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas V. M. sveikatą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas.

Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo,

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 286 straipsnis.

Tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

T. K., Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, supykęs dėl šios įstaigos vyresniojo V. M. teisėto reikalavimo greičiau apsirengti, V. M. sudavė smūgį, tokiu būdu V. M. padarydamas sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taigi T. K. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 27 straipsnio 1 dalis.

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

2. Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas.

1. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

13) veiką padarė recidyvistas.

BK 63 straipsnio 1- 5 ir 9 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

5. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai:

Žemesnės instancijos teismas

1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis;

2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius;

3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

6. Jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

9. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl T. K. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. K. padarė du tyčinius nusikaltimus- vieną apysunkį bei vieną nesunkų, kuriuos siejo vieninga tyčia- sužaloti laisvės atėmimo vietos darbuotoją dėl pastarojo tarnybos pareigų vykdymo. T. K. padarytomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Nors T. K. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, teismas neturi pagrindo manyti, kad T. K. nuoširdžiai gailisi padaręs šias veikas: teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas nustatė tokias aplinkybes: T. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2017 m. liepos 7 d. apie 08.15 val. uždarosios zonos 2 būrio, 22 brigados antroje gyvenamojoje patalpoje, rytinio patikrinimo metu, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui D. Č. paprašius parašyti pasiaiškinimą dėl ankščiau padaryto drausmės pažeidimo, pradėjo grasinti nukentėjusiajam išlupti dantis, sudaužyti galvą, sudraskyti dalimis, paleisti „ant dalių“, taip grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taip pat T. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2017 m. liepos 21 d. apie 08.10 val. uždarosios zonos 2 būrio, 22 brigados antroje gyvenamojoje patalpoje, rytinio patikrinimo metu, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, nukentėjusiajam D. Č. paaiškinus už ką gavo nuobaudą ir išeinant iš 2-os gyvenamosios patalpos, smogė kumščiu į krūtinės sritį, dėl krūtinės dešinės pusės sumušimo, pasireiškusio skausmingu minkštųjų audinių patinimu raktikaulio vidurio linijoje V-VII šonkaulių aukštyje, nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, sudavęs smūgį, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje grasino T. K. „užversti“, užmušti, nes per jį negali apsipirkti, taip smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant dėl T. K. gailėjimąsi sužalojus V. M. turi būti įvertinta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje. Teismas nustatė tokias aplinkybes: T. K. 2015 m. lapkričio 27 d. apie 10.25 vai. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių skg. 6, Vilnius, kratų kambaryje, Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. vykdant savo pareigas ir padavus jam susipažinimui nutarimą dėl nubaudimo, jis nutarimą perskaitė, pasirašė ir tyčia sudavė vieną smūgį ranka R. G. į veidą, tokiu būtu nukentėjusiajam R. G. padarė odos nubrozdinimus nosies dešinio sparnelio srityje, dešinėje plaštakoje, nosikaulių lūžį - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat T. K. toje pačioje vietoje ir metu, iškart, po to, kai jis Laisvės atėmimų vietų ligoninės Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui R. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, toliau jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniaus apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam prižiūrėtojui V. V., t. y. į pagalbą atėjusiam jį sutramdyti ir sulaikyti nuo tolesnio fizinio smurto naudojimo prižiūrėtojui V. V., jis pasipriešindamas, grumdamasis, mojuodamas rankomis ir spardydamasis kojomis sudavė smūgį ir neatsargiai padarė nukentėjusiajam V. V. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos III- io piršto pagrindo nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos V- piršto naginio pirštakaulio pagrindo lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą. T. K. teistumai už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą leidžia pagrįstai teigti, kad T. K. nedaro jokių socialiai naudingų ir priimtinų išvadų: periodinis T. K. traukimas teisinėn atsakomybėn, viena vertus, patvirtina jo polinkį nusikalsti, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu T. K. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. T. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad T. K. skirtinos griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl T. K. padarytų nusikalstamų veikų nekilo, taip pat įvertinus ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, kad T. K. nusikalstamas veikas padarė esant nustatytiems mišriems ir kitiems asmenybės sutrikimams (T. 2, b. l. 61-67), T. K. skirtinų laisvės atėmimo bausmių terminai nustatytini trumpesni negu BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnio sankcijose numatyti vidurkiai ir už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą T. K. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą T. K. skirtina septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios nusikalstamos veikos siejamos vieningos tyčios- sužaloti laisvės atėmimo vietos darbuotoją dėl pastarojo tarnybos pareigų vykdymo, t. y. šios veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, taigi T. K. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir T. K. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, T. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, T. K. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir T. K. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi šiuo nuosprendžiu T. K. skirtina aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. K. skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- šešis mėnesius šiuo nuosprendžiu T. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir T. K. skirtina galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant atviroje kolonijoje. Į bausmę įskaitytina bausmės, skirtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu, atlikta dalis.

V. Civilinis ieškinys

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnis.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

2. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šio baudžiamojo proceso metu V. M. pareiškė 1 200 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl T. K. padarytos nusikalstamos veikos (T. 2, b. l. 19), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 252,54 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. K. padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 56A-65).

Vertindamas V. M. civilinį ieškinį teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad V. M. dėl T. K. nusikalstamos veikos patyrė skausmą ir nepatogumus. Visgi pažymėtina, kad valstybė kaip socialinę garantiją reglamentuoja kompensavimo mechanizmą pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais: Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 44 straipsnio 3-6 dalyse nurodyta, jog pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu): 1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 70- 100 procentų darbingumo- 60 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60- 70 procentų darbingumo- 48 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45- 55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pataisos pareigūno pareigų Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose- 36 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 4) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 5) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio; 6) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Pataisos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas. Pataisos pareigūnui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija yra mažinama jam pagal šio statuto 41 straipsnį priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Baudžiamojo proceso metu V. M. nepateikė jokių duomenų apie tai, ar jis kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo vadovybę, prašydamas išmokėti jam kompensaciją dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. sveikatos sutrikdymo einant tarnybines pareigas ir, jei kreipėsi, kokia kompensacija jam buvo sumokėta ir/ar buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavęs papildomos medžiagos, taigi, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. M. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civilinio ieškinio prieduose, sužalojimo, kurį V. M. padarė T. K., gydymas valstybės biudžetui kainavo 252,54 eurų, taigi nusikalstamais T. K. veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 252,54 eurų dydžio turtinė žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš T. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 252,54 eurų.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. pateikti mėlynos spalvos marškiniai su Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo emblema, kuriuos jis dėvėjo nagrinėjamo įvykio metu, saugomi Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 44 (T. 1, b. l. 27-29), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. M..

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (T. 1, b. l. 199) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6, 9 dalimis, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti T. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šias bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir T. K. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir T. K. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šią bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. K. skirta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės dviejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- šešis mėnesius šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir T. K. skirti galutinę subendrintą dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Į bausmę įskaityti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu T. K. skirtos bausmės atliktą dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pripažinti V. M. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 252,54 eurų.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Mėlynos spalvos marškinius su Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo emblema, saugomus Lukiškių tardymo- izoliatoriaus kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybiniame kabinete Nr. 44, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas