- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-646-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „G4S Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „G4S Lietuva“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, (b.l. 2-5) prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „G4S Lietuva“ 22410,32 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ su UAB „Aideta“ sudarė įmonių turto draudimo nuo ugnies ir kitų rizikų draudimo sutartį, kuria apdraudė draudėjui priklausančių prekių atsargas – kompiuterinę įrangą nuo ugnies, vandens, vagystės, audros ir gamtinės jėgos rizikų laikotarpiui nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2009 m. spalio 17 d. Draudimo sutarties sudarymo faktą patvirtina draudimo polisas ITU Nr. 107623. 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškovas gavo UAB „Aideta“ pranešimą, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. įsibrovus į šios įmonės patalpas, esančias P. Lukšio g. 7, Vilniuje, buvo įvykdyta apdrausto turto vagystė. Ieškovas, atlikęs žalos administravimo veiksmus, pripažino 2007 m. rugsėjo 22 d. įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo UAB „Aideta“ 22 410,32 Lt draudimo išmoką. Draudimo išmokos sumokėjimo faktą patvirtina 2008 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 79694. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo subrogacijos teisę, t.y. teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš asmens, atsakingo už žalą. Žalos administravimo metu nustatyta, kad UAB „Aideta“ patalpos, esančios P. Lukšio g. 7, Vilniuje, iš kurių buvo įvykdyta apdrausto turto vagystė, buvo saugomos UAB „G4S Lietuva“. 2004 m. gegužės 5 d. techninės apsaugos sutartimi Nr. TS06854 atsakovas įsipareigojo teikti UAB „Aideta“ nuolatinės techninės apsaugos paslaugas. Atsakovas įsipareigojo, jog gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą į CSP, GRG atvykti į objektą per 9 minutes piko metu arba per 5 minutes ne piko metu. Minėtos sutarties priedu Nr. 8 – aktu dėl radijo bangų siųstuvo sistemos priėmimo-perdavimo - atsakovas papildomam techninės apsaugos vykdymui anksčiau nurodytame sandėlyje instaliavo, suderino, užprogramavo ir įjungė jai nuosavybės teise priklausančią radijo bangų siųstuvo sistemos įrangą. Atsakovas patvirtino, kad UAB „Aideta“ patalpose įdiegta saugos sistema yra atsakovo nuosavybė, kurią ji pati suprogramavo ir įjungė į savo valdymo punktą. Atsakovas sutartimi įsipareigojo saugos sistemą aptarnauti ir remontuoti savo lėšomis. Sutarties priedu Nr. 13 – aktu dėl radijo bangų siųstuvo sistemos priėmimo-perdavimo – atsakovas įsipareigojo papildomam techninės apsaugos vykdymui UAB „Aideta“ patalpose instaliuoti, suderinti, įjungti ir suprogramuoti jam nuosavybės teise priklausančią radijo bangų siųstuvo sistemos įrangą. Atsakovas patvirtino, kad įdiegta sistema yra jo nuosavybė ir kad jis šią sistemą suprogramavo ir įjungė į savo centrinį valdymo punktą. Žalos administravimo metu nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. vakare UAB „Aideta“ patalpose esanti signalizacijos sistema buvo tinkamai aktyvuota. 2007 m. rugsėjo 22 d. 8 val. 40 min. UAB „Lotus“ sargas informavo Vilniaus m. VPK apie tai, kad UAB „Aideta“ patalpose yra nupjautos lango grotos ir išdaužtas stiklas. Atsakovas apie įvykdytą įsibrovimą buvo informuotas tik 2007 m. rugsėjo 22 d. 9 val. 25 min. Vilniaus m. VPK pareigūnų. Ieškovas nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. – 2007 m. rugsėjo 22 d. nei atsakovo, nei UAB „Aideta“ patalpose nebuvo fiksuojami jokie telefono linijų ir elektros sutrikimai. 2007 m. rugsėjo 21 d. – 2007 m. rugsėjo 22 d. jokie signalizacijos sistemos, esančios UAB „Aideta“ patalpose, sutrikimai/gedimai užfiksuoti nebuvo. Atitinkamai, atsakovo GRG į įvykio vietą neišvyko, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusia vagyste iš UAB „Aideta“ patalpų ir žalos atsiradimu. Signalo atsakovo centriniame valdymo pulte negavimo priežastimi galėjo būti tik atsakovo dispozicijoje esančios apsaugos sistemos/jos dalies neveikimas/veikimo sutrikimas įvykio metu ir/ar netinkamas apsaugos sistemos, esančios UAB „Aideta“ patalpose suprogramavimas/pajungimas prie centrinio valdymo pulto. Abiem šiais atvejais atsakomybė už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamą vykdymą tenka atsakovui. Kadangi atsakovo netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu, taip pat nesant sutarties 6.6. p. numatytų pagrindų, atleidžiančių atsakovą nuo atsakomybės, atsakovas privalo atlyginti ieškovui dėl 2007 m. rugsėjo 21 d. – 2009 m. rugsėjo 22 d. įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas 2008 m. gruodžio 2 d. pareiškė atsakovui pretenziją, tačiau atsakovas ieškovui padarytos žalos neatlygino.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „G4S Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 52-56), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens draudiko. Vienas iš subrogacijos tikslų yra išvengti nepagrįsto praturtėjimo. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui UAB „Aideta“ įstoja į prievolinį santykį vietoje savo draudėjo ir negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo UAB „Aideta“ atsakovo atžvilgiu. Ieškovas reikalavimą kildina iš sutartinių santykių, t.y. iš trečiojo asmens UAB „Aideta‘ ir atsakovo 2004 m. gegužės 5 d. techninės apsaugos sutarties, todėl atsakovo civilinės atsakomybės klausimas spręstinas pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Ieškovas įrodinėdamas, kad dėl UAB „Aideta“ turto vagystės atsakingas yra atsakovas nurodo, kad atsakovas įsipareigojo teikti nuolatinės techninės apsaugos paslaugas objekte, gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą į centrinį stebėjimo pultą per nustatytą laiką atvykti į objektą. Atsakovo neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį ieškovas grindžia tuo, jog signalizacijos sistema buvo tinkamai aktyvuota, tačiau įvykus įsibrovimui, signalas į atsakovo centrinį valdymo pultą gautas nebuvo, atitinkamai, atsakovo GRG į įvykio vietą neišvyko. Šie ieškovo teiginiai visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovas įsipareigojo gavus signalizacijos sistemos suveikimo signalą centriniame stebėjimo pulte, atvykti į objektą, tačiau ginčijamu atveju atsakovo centriniame stebėjimo pulte nebuvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas dėl kurio atsakovui būtų kilusi pareiga nedelsiant vykti į objektą bei atlikti kitas pagal sutartį atsakovui nustatytas pareigas. Nekilus pareigai atsakovui 2007 m. rugsėjo 22 d. vykti į objektą, toks atsakovo neišvykimas niekaip nepažeidė sutarties ir nėra jokio pagrindo dėl to taikyti civilinę atsakomybę atsakovui ir konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Nesant atsakovo neteisėtų veiksmų negalima išvada ir dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovo reikalaujama žala pagal civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikoma atsakovo sutartinių prievolių vykdymo rezultatas. Apsaugos sistema/jos dalis niekada nebuvo ir objektyviai negalėjo būti atsakovo dispozicijoje, kaip teigia ieškovas. Šios sistemos naudojimas (faktinis valdymas) priklausė trečiajam asmeniui UAB „Aideta“. UAB “Aideta“ savarankiškai nuspręsdavo kada įjungti, išjungti apsaugos sistemą. Ši sistema buvo įrengta ne atsakovo valdomose ar kitaip naudojamose patalpose. Pagal sutarties priedus Nr. 8 ir Nr. 13 atsakovo objekte įrengta radijo bangų sistemos įranga yra tik papildomas apsaugos signalizacijos sistemos įrenginys. Tai, kad šis papildomas apsaugos įrenginys atsakovo buvo įrengtas tinkamai, jis buvo techniškai tvarkingas, be jokių trūkumų, savo parašu yra patvirtinęs UAB „Aideta“ radijo bangų siųstuvo perdavimo-priėmimo akte. Pažymėtina, kad radijo bangų siųstuvo paskirtis yra siųsti signalizacijos sistemos centralės suformuotus signalus į centrinį stebėjimo pultą. Tuo tarpu pačią signalizacijos sistemą (apsaugos jutiklius ir (arba) gaisrinių jutiklius, ir (arba) pavojaus mygtukus, sujungtus signalinių kabelių tinklu arba radijo bangomis į centralę) objekte įrengė ne atsakovas, atsakovas šios sistemos neaptarnavo ir neprižiūrėjo, nes to nebuvo įsipareigojęs atlikti sutartimi. Dėl kokios priežasties objekte signalizacijos sistema nesuformavo ir neišsiuntė radijo bangų siųstuvu atitinkamo signalo į atsakovo centrinį stebėjimo pultą 2007 m. rugsėjo 22 d., dėl ko toks signalas ir nebuvo atsakovo gautas, atsakovui nėra žinoma. Kadangi atsakovas nei sutartimi, nei kitaip nebuvo prisiėmęs jokių prievolių, jog objekte signalizacijos sistema visai atvejais suformuos ir išsiųs atitinkamą signalą į atsakovo centrinį stebėjimo pultą ir toks signalas bus gautas, todėl atsakovas nėra ir negali būti atsakingas, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. atsakovo centriniame stebėjimo pulte nebuvo gautas signalizacijos sistemos suveikimo signalas, dėl kurio atsakovui būtų kilusi pareiga atsakovui nedelsiant vykti prie objekto. Jeigu aptariamo įvykio metu apsaugos signalizacijos sistemos signalo negavimas būtų kokių nors atsakovo netinkamų sutartinių prievolių pasekmė, t.y. netinkamo radijo bangų siųstuvo įrengimo, netinkamo signalizacijos sistemos suprogramavimo ir pajungimo (duomenų suvedimo) į atsakovo centrinį stebėjimo pultą pasekmė, atsakovas apskritai nebūtų gavęs nei signalizacijos sistemos įjungimo (aktyvavimo) signalo, kurio gavimo faktą patvirtina tiek ieškovas, tiek ir tretysis asmuo UAB „Aideta“ , nei jokių kitų signalų, kurie buvo gaunami ir ką patvirtina signalizacijos sistemos duomenų išklotinė. Žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas, kurios atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų. Vagytės faktas nesukelia atsakovo atsakomybės. Jai atsirasti būtina nustatyti, kad ieškovo reikalaujama žala yra atsakovo neteisėto elgesio – atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo – rezultatas. Atsakovas negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, už kuriuos jis nėra atsakingas, dėl kurių atsirado nuostolių.
Trečiasis asmuo UAB „Baltic Security Systems“ atsiliepime į ieškinį (b.l. 148) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Taip pat nurodė, kad UAB „Baltic Security Systems“ UAB „Aideta“ apsaugos sistemos neinstaliavo ir techninio aptarnavimo nevykdė. Trečiasis asmuo BUAB „Aideta“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos sąlygos atsakovo UAB „G4S Lietuva“ civilinei atsakomybei pagal 2004 m. gegužės 5 d. Techninės apsaugos sutartį Nr. TS06854 atsirasti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad BUAB „Aideta“ objekte, esančiame P. Lukšio g. 7, Vilniuje, signalizacijos sistemą būtų įrengęs ir ją prižiūrėjęs bei už tinkamą jos veikimą atsakomybę prisiėmęs atsakovas UAB G4S Lietuva“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas visiškai. Nurodė, kad:
1. atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716-6.724 str. neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245 - 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos. Taigi, taikant sutartinę civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju nenustatinėjama CK 6.256 str. 4 d. pagrindu, t.y. atsakovui atsakomybė kyla be kaltės. Apelianto manymu, byloje yra pateikti įrodymai apie visų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.
2. bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog radijo bangų siųstuvą sumontavo Atsakovas 2004 m. gegužės 5 d. Šią aplinkybę patvirtina Aktas dėl radijo bangų siųstuvo sistemos priėmimo - perdavimo. Jame nurodoma, kad Atsakovas papildomam techninės apsaugos vykdymui ne tik instaliuoja ir įjungia, bet ir suderina, suprogramuoja Atsakovui priklausančią įrangą (Akto 1 ?., 3.3. ?.). Taip pat Atsakovas nustatė, kad dėl šios įrangos padidėjo objekto apsaugos lygis, dėl ko BUAB „Aideta“ teko mokėti didesnį objekto apsaugos mokestį (Akto 2.2. ?.).
3. P.Lukšio g. 7, Vilniuje, esančią signalizacijos sistemą (o ne vien tik radijo bangų siųstuvą) aptarnaudavo ir prižiūrėdavo būtent Atsakovas. Tai patvirtina byloje esantis 2004 m. gegužės (tiksli data neįskaitoma, b.l. 112) Atsakovo ir BUAB „Aideta“ sudarytas Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai aktas, kuriame nurodoma, jog Atsakovas atliko patalpų techninio įtvirtinimo ir signalizacijos priemonių būklės patikrinimą. Akte konstatuota, kad signalizacijos sistema įrengta pagal technines sąlygas ir galiojančias taisykles, apsauginė signalizacijos sistema veikia. Analogiškas signalizacijos patikrinimo aktas buvo sudarytas 2005 m. lapkričio 9 d. (b.l. 116). 2007 m. vasario 17 d. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktu, Atsakovas dar sykį patvirtino, jog signalizacijos sistema veikia gerai (b.l. 36). 2007 m.
4. 2004 m. gegužės 5 d. Techninės apsaugos sutartis tarp BUAB „Aidėta"“ ir Atsakovo buvo sudaryta prisijungimo būdu. Šios sutarties sąlygas iš anksto parengė Atsakovas, jos skirtos ne vienkartiniam naudojimui, nebuvo derinamos su BUAB „Aideta“ taigi turi būti laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis (LR CK 6.185 str. 1 d.). Tai, kad BUAB „Aideta“ sudarė sutartį prisijungimo būdu, pagal iš anksto parengtas Atsakovo standartines sąlygas, sudaro pagrindą teigti, jog Techninės apsaugos sutartyje Atsakovas privalėjo tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti atvejus, kuomet techninės apsaugos paslauga yra neteikiama ir/ar Atsakovas neatsako už žalą kitai sutarties šaliai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti dėl šių priežasčių:
1. Apelianto ieškinio reikalavimas atmestas iš esmės vien dėl to, jog Apeliantas neįrodė Atsakovo neteisėtų veiksmų (2004-05-05 techninės apsaugos sutarties Nr. TS 06854 (toliau - Sutartis) iš kurios kildinamas reikalavimas atlyginti žalą, neįvykdymo), kaip vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų.
2. Įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys, kaip teisinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus kaip vieną iš išvardytų būtinųjų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų.
3. Vien vagystės faktas nesukelia Atsakovo atsakomybės. Jai atsirasti būtina nustatyti, kad Ieškovo reikalaujama žala yra Atsakovo neteisėto elgesio, Atsakovo sutartinės prievolės pažeidimo - rezultatas.
Šalies argumentai
4. Apeliantas klaidingai nurodo, kad objekte, esančią signalizacijos sistemą (o ne vien tik radijo bangų siųstuvą) aptarnaudavo ir prižiūrėdavo būtent Atsakovas ir tai, neva patvirtina byloje esantis 2004 m. gegužės mėn. Atsakovo ir Trečiojo asmens sudarytas Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai aktas (b.l. 112). Vien šio dokumento pavadinimas pats savaime pasako, kad jis sudaromas atitinkamam juridiniam faktui - apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai konstatuoti. Tai, kad šis dokumentas sudaromas tuomet, kai į Atsakovo centrinį stebėjimo pultą (toliau ir - „CSP“) suprogramuojamas techninėmis priemonėmis saugoti naujas objektas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šis aktas sudarytas tuo pačiu metu, kai tarp Trečiojo asmens ir Atsakovo buvo sudaryta Sutartis dėl techninės apsaugos paslaugų teikimo (2004-05-05 (b.l. 22), kuria susitarė techninės apsaugos paslaugą objekte pradėti teikti nuo 2004-05-05 18:00 val. (b.l. 28). Be to, Apelianto nurodytame Apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai akto 1 punkte aiškiai konstatuota, kad objekte yra įrengta apsaugos sistema, o 4 punkte detalizuojama objekte įrengtos apsaugos sistemos techninė charakteristika.
5. nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo teiginys, kad analogiškas signalizacijos patikinimo aktas buvo sudarytas 2005 m. lapkričio 9 d. „Nurodomas 2005-11-09 apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai aktas sudarytas ne „signalizacijos patikrinimo“ tikslu, o dėl to, kad Trečiasis asmuo ir Atsakovas susitarė dėl techninės apsaugos paslaugos teikimo papildomose Trečiojo asmens patalpose - sandėlyje, esančiame tuo pačiu P.Lukšio g. 7, Vilniuje, adresu, kaip ir objektas. Tai aiškiai įrodo dėl to sudarytas Sutarties priedas Nr. 7, kurio 4 punkte nurodoma, kad šio objekto techninės apsaugos pradžia: 2005-11-10 00:00 val. (b.l. 30). Kad kiekvienam objektui, jeigu pagal Sutartį jų bus saugomi keli, įforminamas atskiras priedas, sutarties šalys susitarė Sutarties 1.1.2 punktu (b.l. 22). Be to, kad apeliaciniame skunde nurodomas 2005-11-09 apsauginės signalizacijos priėmimo apsaugai aktas sudarytas ne „signalizacijos patikrinimo“, o papildomų Trečiojo asmens patalpų (naujo objekto) pajungimui apsaugai tikslu, patvirtina ir tai, kad šiame akte nurodomi visiškai skirtingi objektų numeriai, skirtinga objekte esančios apsaugos sistemos techninė charakteristika, nei kad tai nurodyta 2004 m. gegužės mėn. akte (b.l. 112).
6. Sutartimi Atsakovas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka įvesti objekto ir signalizacijos sistemos duomenis į CSP ne vėliau kaip iki sutarties priede nurodytos objekto techninės apsaugos pradžios ir vykdyti objekto techninę apsaugą sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 3.1 ?.); atskleidė techninės apsaugos sąvoką, kurią sutarties šalys įtvirtino sutarties 1.1.1 punkte bei padarė teisingą išvadą, kad atsakovo teikiamos objekto apsaugos paslaugos turinį sudarė du tarpusavyje susiję elementai: nuolatinis objekte įrengtos signalizacijos sistemos siunčiamų signalų priėmimas ir stebėjimas CSP bei reagavimas CSP gautus signalizacijos sistemos signalus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo BUAB „Aideta“ patyrė žalą, kurią draudimo sutarties (b.l. 10-16, 21) pagrindu atlygino UAB DK „PZU Lietuva“, nustatyta, kad vagystė įvykdyta laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 21 d. 18 val. iki 2007 m. rugsėjo 22 d. 9 val., nukirpus lango grotas ir išdaužus langą ir tokiu būdu patekus į BUAB „Aideta“ biuro patalpas bei pagrobiant 8 vnt. nešiojamų kompiuterių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo laikotarpiu UAB „G4S Lietuva“ CSP nebuvo gauta jokių aliarmo signalų iš saugojamo objekto (b.l. 62-65). Taigi atsakovui nebuvo kilusi pareiga vykti į objektą ir atsakovas objektyviai neturėjo galimybės užkirsti kelią žalos atsiradimui ar žalą sumažinti.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
Nagrinėjamu atveju 2004 m. gegužės 5 d. tarp trečiojo asmens BUAB „Aidėta“ ir atsakovo buvo sudaryta Techninės apsaugos sutartis Nr. TS 06854, atsakovas įrengė signalizacijos sistemą, kuri turėjo suveikti, suformuoti aliarmo signalą kuris turėjo būti išsiųstas į atsakovo CSP, tačiau aliarmo signalas nebuvo gautas atsakovo CSP dėl nežinomų priežasčių.
Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tinkamo ir sąžiningo sutarčių vykdymo principai. Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingo turinio sąvokos. Realus sutarties vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą, o tinkamas vykdymas yra kokybinė sąvoka. Vertinant sutarties vykdymą, vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją įvykdė netinkamai dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad šalių buvo sudaryta abipusiškai naudinga, sutarties šalių poreikius atitinkanti sutartis, o jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad objektų saugojimas yra profesionali atsakovo veikla, kurią jis vykdo specialia apsaugos sistema (jutikliais, sujungtais signalinių kabelių tinklu arba radijo bangomis su kontroliniu priėmimo prietaisu ( centrale). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teikiamos objekto apsaugos paslaugos turinį sudaro du tarpusavyje susiję elementai: 1) objekto stebėjimas (objekto apsaugos būklės stebėjimas saugos tarnybos centriniame valdymo pulte); 2) reagavimas (gavus atitinkamą apsaugos sistemos suveikimo signalą, greito reagavimo ekipažas atvyksta prie objekto). Techninės apsaugos sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs tik įvesti objekto ir jame esančios signalizacijos sistemos duomenis į savo CSP ir stebėti bei priimti sistemos siunčiamus signalus bei į šiuos signalus reaguoti Techninės apsaugos paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu, kai įvyko vagystė, saugos tarnyba negavo pranešimo apie apsaugos sistemos suveikimą, nebuvo nustatyta jokių sistemos gedimų ar trūkumų, todėl sprendė, jog atsakovas sutartimi nustatytas pareigas vykdė.
Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose nėra įtvirtintos civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS If P& C Insurance (UAB „ If draudimas“ teisių perėmėjas) v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos sąlygos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovo (apelianto) pareiga (CK 6.246, 6.256 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas neįrodė atsakovą nevykdžius sutartinių įsipareigojimų ar tai atlikus netinkamai (CPK 178 straipsnis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atsakovas prašo priteisti iš apelianto 2075 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apelianto skundas atmetamas, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. atsakovui iš apelianto priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 8.11 p., į atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia kad atsakovui priteistinų išlaidų dydis mažintinas iki 1400,00 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui UAB „G4S Lietuva“ 1400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.