- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2K-636/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-10026-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Vladislovas Ranonis (pran.), Antanas Klimavičius
- Nuteistasis
- A. Š., A. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro Mindaugo Gylio, nuteistųjų A. Š. ir A. V. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda. A. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 80 MGL (10 080 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 120 MGL (16 200 Lt) dydžio bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis dėl A. Š. ir A. V. nuteisimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis A. Š. ir A. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 9 d. ir 2008 m. spalio 30 d. padarytos veikos) išteisinti, jiems nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Ranonio pranešimą, byloje dalyvaujančio prokuroro, prašiusio prokuroro kasacinį skundą patenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus patenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. ir A. V. nuteisti už tai, kad versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, ir kitokiu neteisėtu būdu: veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe kaip fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir taip pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 23 d. Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 2 straipsnio 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkėjas – įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka superkanti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių 3 punkto nuostatas, kad „licencijos supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužą ir atliekas gali būti išduotos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams“, neturėdami licencijos ir taip pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001 m. spalio 23 d. Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas yra licencijuojama veikla“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių 4 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad „nustatomos šių rūšių licencijos: 4.1. supirkti skirtų realizuoti spalvotųjų metalų laužą ir atliekas“, 2008 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo bei pardavimo dokumentų, nemokėdami jokių mokesčių, nuolat pirko metalų – vario, žalvario laužą, taip neteisėtai jį įgydami, ir vežė realizuoti į Lenkijos Respubliką: 2008 m. spalio 9 d. 11 t vario laužo po 3800 eurų už toną, iš viso už 41 800 eurų (144 327,04 Lt); 2008 m. spalio 30 d. 10 t vario laužo po 3100 eurų už toną, iš viso už 31 000 eurų (107 036,8 Lt); 2008 m. lapkričio 5 d. 6 t vario laužo po 2800 eurų už toną, iš viso už 16 800 eurų (58 007,04 Lt); 0,7 t balto žalvario laužo po 1400 eurų už toną, iš viso už 980 eurų (3383,74 Lt); 0,5 t geltono žalvario laužo po 1600 eurų už toną, iš viso už 800 eurų (2762,24 Lt) ir iš viso per tris kartus išvežė į Lenkijos Respubliką bei pardavė nenustatytiems asmenims 27 t vario laužo ir 1,20 t žalvario laužo už 91 380 eurų (315 517 Lt).
Be to, A. Š. ir A. V., siekdami nuslėpti savo ir kitų asmenų turtą, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos: A. Š., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su A. V., siekdami nuslėpti turtą – metalo (vario) laužą, įgytą nusikalstamu būdu neteisėtai verčiantis ūkine, komercine veikla, 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigę juridinio asmens, neturėdami leidimo (licencijos) įgijo 11 t vario laužo, turėdami tikslą jį realizuoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir žinodami, jog gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu įgyto turto (11 t vario laužo) neteisėtą kilmę, kad, vežant metalo laužą, patikrinimo atveju bus pateikiami suklastoti dokumentai, nurodantys tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, suorganizavo, jog tokie suklastoti dokumentai būtų perduoti vairuotojui, vežančiam krovinį. 2008 m. spalio 9 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas H. M., nežinojęs, kad dokumentas – UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008 m. spalio 9 d. tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis (duomenys neskelbtini) yra suklastotas, pateikė jį patikrinti, tuo patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą. Taip A. Š. su A. V., veikdami bendrininkų grupe, per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją H. M., muitinės pareigūnams pateikdami suklastotą vežamo krovinio (11 t vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos.
Be to, A. Š. ir A. V. siekdami nuslėpti savo ir kitų asmenų turtą, žinodami, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos: A. Š., veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su A. V., siekdami nuslėpti turtą – metalo (vario) laužą, įgytą nusikalstamu būdu neteisėtai verčiantis ūkine, komercine veikla, 2008 m. rugsėjo–spalio mėn. Šiauliuose iš įvairių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be įsigijimo ir pardavimo dokumentų, neįsteigus juridinio asmens, neturint leidimo (licencijos) įgijo 10 t vario laužo, turėdami tikslą jį realizuoti Lenkijoje veikusiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir žinodami, jog gabenant neteisėtai įgytą metalo laužą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną muitinės pareigūnai gali pareikalauti pateikti gabenamo krovinio dokumentus, siekdami nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto (10 t vario laužo) neteisėtą kilmę, kad vežant metalo laužą patikrinimo atveju bus pateikiami suklastoti dokumentai, nurodantys tariamai teisėtą metalo laužo įsigijimą, suorganizavo, kad tokie suklastoti dokumentai būtų perduoti vairuotojui, vežančiam krovinį. 2008 m. spalio 30 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobiliu „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), vežant nusikalstamu būdu įgytą metalo (vario) laužą iš Lietuvos į Lenkijos Respubliką, netoli valstybinės sienos Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus mobiliosios grupės pareigūnams sustabdžius automobilį su kroviniu, vairuotojas V. K., nežinojęs, kad dokumentai: UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008 m. spalio 30 d. tarptautinis krovinių vežimo keliais važtaraštis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta 2008 m. spalio 30 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 2008 m. spalio 30 d. raštas dėl atliekų eksporto, yra suklastoti, pateikė juos patikrinti, taip patvirtindamas vežamo krovinio įgijimo (kilmės) teisėtumą. Taip A. Š. kartu su A. V., veikdami bendrininkų grupe, per nieko apie jų vykdomą nusikalstamą veiklą nežinojusį vairuotoją V. K. muitinės pareigūnams pateikdami suklastotus vežamo krovinio (10 t vario laužo) tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, melagingai nurodė, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – metalo (vario) laužas yra gautas iš teisėtos veiklos.
Apeliacinės instancijos teismas išteisino A. Š. ir A. V. dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnio 1 dalyje, padarymo; teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pinigai, gauti už neteisėtai parduotą metalo laužą, nebuvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taip pat byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad apeliantai, gabendami metalo laužą į Lenkijos Respubliką ir muitinės pareigūnams pateikdami suklastotus CMR važtaraščius, tokiu būdu būtų siekę legalizuoti neteisėtai Lietuvoje įgytą metalo laužą. Vien tik suklastotų CMR važtaraščių, kuriuose nurodytas krovinio savininkas UAB (duomenys neskelbtini), panaudojimas gabenant metalo laužą nesudaro galimybių legalizuoti neteisėtu būdu įgyto turto – metalo laužo; A. Š. ir A. V. veikoje nebuvo tyčios neteisėtu būdu legalizuoti įgytą turtą ar pinigus.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2008 m. spalio 9 d.) ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2008 m. spalio 30 d.) bei A. V. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2008 m. spalio 9 d.) ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (nusikalstama veika, įvykdyta 2008 m. spalio 30 d.), panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas per siaurai aiškino BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyto legalizavimo sampratą. Apeliacinės instancijos teismas BK 216 straipsnyje numatytą veiką – nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą – nepagrįstai sieja tik su tokių pinigų ar turto įteisinimu, o įstatymų leidėjas teisės normos dispozicijoje nustatė ir kitą alternatyvų tikslą, t. y. tikslą nuslėpti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Tiek tikslas nuslėpti, tiek įteisinimas laikytini savarankiškais, alternatyviais šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyviaisiais požymiais. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad A. Š. ir A. V. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti už siekimą nuslėpti nusikalstamu būdu įgytą turtą, o ne už tokio turto įteisinimą. Tai, kad turtas (metalo laužas) buvo įgytas žinomai nusikalstamu būdu, padarant BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neginčijo ir A. Š. bei A. V. Nusikalstamą turto kilmę patvirtino abiejų instancijų teismai. Kasatorius pažymi, kad nusikalstamu būdu gautas turtas, panaudojant suklastotus, tariamai teisėtą turto kilmę patvirtinančius dokumentus, be kurių metalo laužo pergabenimas per valstybinę Lietuvos-Lenkijos sieną ir gabenimas Lenkijos teritorija būtų beveik neįmanomas, buvo išvežtas ir parduotas tyrimo metu tiksliai nenustatytiems fiziniams ar juridiniams asmenims Lenkijos teritorijoje, šių sandorių niekaip nedeklaruojant ir nefiksuojant. Taigi su nusikalstamai įgytu turtu buvo atliktas sandoris, o gautų lėšų nedeklaravus nusikalstamu būdu gautas turtas buvo nuslėptas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Š. ir A. V. veiksmuose yra du alternatyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnyje, objektyviosios pusės požymiai: su nusikalstamu būdu gautu turtu buvo sudaromi sandoriai ir melagingai nurodoma, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas yra gautas iš teisėtos veiklos. Šios veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. A. Š. ir A. V. veiksmai rodo jų tyčios kryptingumą – siekimą nuslėpti nusikalstamu būdu gautą turtą. A. Š. ir A. V. suprato, kad nusikalstamu būdu įgytą turtą (metalo laužą) panaudodami suklastotus dokumentus gabena į Lenkijos Respubliką ir jį realizuoja, tokių operacijų niekur nefiksuodami ir apie gautus pinigus nepranešdami atitinkamoms valstybės institucijoms, siekia nuslėpti tokį turtą bei už jį gautas pajamas ir nori taip veikti.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir sumažinti bausmę. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. taip pat prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir sumažinti bausmę. Abiejuose kasaciniuose skunduose pateikiami analogiški argumentai.
Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad nors apeliacinės instancijos teismas A. V. ir A. Š. išteisino pagal BK 216 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau paskirta galutinė bausmė nebuvo sumažinta. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė BK VIII skyriaus nuostatas, nes skyrė bausmę už veikas, numatytas BK 202 ir 216 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (2000 m. birželio 23 d. senato nutarime „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ konstatuota, kad tais atvejais, kai apeliacinėje instancijoje nuteistąjį reikia nuteisti už atskiras nusikalstamas veikas, kurios apskųstu teismo nuosprendžiu iš pareikšto kaltinimo buvo pašalintos nepagrįstai, arba atvirkščiai – kai apskųsto nuosprendžio dalį, kurioje nuteistasis buvo nepagrįstai nuteistas už atskiras nusikalstamas veikas, reikia panaikinti ir dėl šių nusikalstamų veikų nuteistąjį išteisinti, apeliacinės instancijos teismas priima naują nuosprendį, o ne nutartį. Naujo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinti atitinkamą apskųsto nuosprendžio dalį ir nuteistąjį nuteisti už nepagrįstai iš kaltinimo pašalintų nusikalstamų veikų padarymą arba atvirkščiai – išteisinti dėl tos kaltinimo dalies, kuri buvo nepagrįsta. Be to, tokiais atvejais nuteistajam iš naujo paskiriama subendrinta bausmė). Taigi apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs pagal BK 216 straipsnį, privalėjo paskirti naują sumažintą bausmę – Šiaulių apygardos teismo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 40 MGL dydžio bauda, tokia bausmė turėjo būti ir palikta.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl BK 216 straipsnio ir BPK normų taikymo
Pagal BK 216 straipsnį atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi alternatyviais veiksmais. Veiksmai su turtu ar pinigais, gautais nusikalstamu būdu, kaip veikos gali reikštis: tokių pinigų įnešimu į privačių asmenų arba įmonių banko sąskaitas, jų pervedimu iš sąskaitos į sąskaitą, pagrobtų materialinių vertybių įtraukimu į įmonės apskaitą ir pan. Šios nusikalstamos veikos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą, ir to siekia. Būtinas šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tikslas nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą. Būtent siekis nuslėpti tikrąją pinigų, kito turto kilmę, jų gavimo šaltinį, įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus ar turtą yra šio nusikaltimo esmė ir leidžia jį atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų, t. y. nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (BK 189 straipsnis). Esant tokiam tikslui veika kvalifikuotina pagal BK 216 straipsnį, jo nesant – pagal BK 189 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2012).
Būtinas BK 216 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra kaltininko žinojimas apie nusikalstamą pinigų ar turto kilmę. Svetimo turto valdymas darbo sutarties, akcijų įsigijimo, akcininkų sprendimo ir kitais teisėtais pagrindais nėra turto įgijimas nusikalstamu būdu. Tokio valdymo metu padarytos nusikalstamos veikos priklausomai nuo bylos aplinkybių kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų metu nuteistieji A. Š. ir A. V. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, o A. V. – ir šios bendrovės direktorius. UAB (duomenys neskelbtini) vertėsi metalo laužo supirkimu ir pardavimu, turėjo atitinkamą licenciją.
A. Š. ir A. V. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteisti už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine veikla, kuri pasireiškė tuo, kad, veikdami kaip fiziniai asmenys, neįsteigę įmonės ir neturėdami licencijos, kuri gali būti išduota tik juridiniams asmenims, iš nenustatytų asmenų be įsigijimo bei pardavimo dokumentų, nemokėdami jokių mokesčių, nuolat pirko metalų – vario, žalvario – laužą, taip neteisėtai jį įgydami, ir vežė jį parduoti į Lenkijos Respubliką. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažįstant juos kaltais ir nuteisiant pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, tos pačios neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla aplinkybės jiems inkriminuotos kaip turto įgijimas nusikalstamu būdu, todėl prokuroro kasacinio skundo nuoroda, kad nuteistieji apeliacine tvarka neskundė jų nuteisimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, neatleido apeliacinės instancijos teismo nuo pareigos patikrinti, ar pagrįstai jiems inkriminuotas turto įgijimas nusikalstamu būdu. Nesant tokio įgijimo, negalimas ir turto legalizavimas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nuteistųjų parodymais, kad jie pardavė savo asmeniškai įgytą metalo laužą, tas turtas nebuvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pripažino, kad tai asmeniškai iš neteisėtos ūkinės, komercinės veiklos įgytas nuteistųjų turtas. Tokia išvada padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, pagal kurią teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pats savaime ūkinių operacijų neįtraukimas į juridinių asmenų buhalterinę apskaitą rodo ne tų operacijų pagrindu įgyto turto priklausomybę, o apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taigi nuteistųjų parodymų dėl metalo laužo priklausomybės jiems asmeniškai teisingumo nepagrindžia aplinkybė, kad tas metalo laužas nebuvo įtrauktas į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, juo labiau kad kiti bylos duomenys, keliantys abejonių tų parodymų teisingumu, teismų neaptarti ir neįvertinti. Iš byloje esančio operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo ir kitų dokumentų matyti, kad metalo laužas į transporto priemones buvo kraunamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje aikštelėje, krovinys buvo įforminamas kaip priklausantis šiai bendrovei, transporto priemones užsakė, už jas apmokėjo bendrovė. Tik ikiteisminio tyrimo metu, praėjus beveik pusantrų metų nuo apmokėjimo, paties A. Š. iniciatyva 2010 m. balandžio 13 d. kasos pajamų orderiu jis kompensavo bendrovei 7235,27 Lt už apmokėtas transporto paslaugas, kurios, pasak jo, buvo suteiktos ne bendrovei, o jam pačiam. Visi šie duomenys turi reikšmės bylai išspręsti teisingai, bet teismai jų neišnagrinėjo ir neįvertino, taip padarydami esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurio apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, dėl to prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl A. Š. ir A. V. veiksmų juridinio vertinimo, kaip susiję su būsimomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, paliekami nenagrinėti. Priimtas kasacinės instancijos teismo sprendimas eliminuoja būtinumą nagrinėti ir nuteistųjų kasacinius skundus. Kartu pažymėtina, kad nuteistųjų skundai susiję ne su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar padarytais esminiais BPK pažeidimais, o su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies formuluote, dėl kurios nuteistiesiems neaišku, kokio dydžio baudą jie privalo sumokėti. Tokie netikslumai yra pašalinami nuosprendžio vykdymo metu BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.