Utenos apylinkės teismo nutartis

2019-03-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-27-958/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
II-27-958/2019
Teisminio proceso Nr.
4-50-3-00024-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Latožienė
Pažeidėjas
V. Š.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Vytautas Garla
Kategorijos
  • 14.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimoadministracinio nusižengimo byloje Nr. II-27-958/2019
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00024-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14..; 19.20. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 28 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Kristina Latožienė,sekretoriaujant Ramunei Bukerienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai V. Š., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,

nukentėjusiajam M. K.,

nutarimą priėmusios institucijos Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovei J. S.,

išnagrinėjusi V. Š. skundą dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė administracinė nuobauda - 200 Eur bauda už tai, kad ji laikydama du (duomenys neskelbtini) mišrūnų veislės šunis, jų laiku nevakcinavo bei neužtikrino, kad jos laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių turtui bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, t. y. 2018-10-14, 19.15 val., minėti šunys vieni palaidi bėgiodami po privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), sudraskė ūkininko M. K. dvi avis, padarydami jam 140 eurų turtinę žalą ir tuo V. Š. pažeidė 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus ir Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2013-11-28 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-1024 6.2., 6.4 papunkčių ir 42 punkto reikalavimus. V. Š. įpareigota atlyginti M. K. padarytą 120 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. Š. savo skunde prašo panaikinti nutarimą ir nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymas iš esmės grindžiamas vieninteliais tiesioginiais liudytojo V. J. parodymais, kurie yra abejotini ir prieštaringi, jokių kitų tiesioginių įrodymų byloje nesurinkta. Jai žinoma, kad liudytojas V. J. yra suinteresuotas byla liudytojas, kadangi jis yra K. K. pusbrolis, nukentėjusysis M. K., K. K. ir V. J. visi yra geri bičiuliai ir dar medžiotojai, todėl liudytojas galėjo ir turėjo pagrindo liudyti ne visiškai teisingai ir objektyviai, būti suinteresuotu padėti giminaičiui išsiieškoti nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodė, kad ji daug metų augina šunis, domisi šunimis, jų psichologija, todėl žino, kad praktikoje šunys gali draskyti, įsikabinti, netgi įkasti, tačiau nugalabyti, papjauti gyvūną, siekiant aukos, tokio tikslo šunys neturi. Faktinė ir loginė įvykio situacija verčia manyti, kad avį ir ėriuką papjovė ne šunys (šuo), o vilkas. Be to, reikšminga aplinkybė, kurios nutarimą priėmusi pareigūnė visiškai nevertino – kad šunys nebuvo pastebėti kruvini, ši aplinkybė reikšminga ir įvertinta klaidingai. Taip pat įpareigojimas atlyginti M. K. padarytą 120 Eur žalą yra neteisingas, teismui nusprendus, kad nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, žalos dydis turi būti sumažintas, kadangi žalos dydis nemotyvuotas ir yra ženkliai užaukštintas. Galutinė administracinė nuobauda taip pat paskirta per didelė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudžiamas pirmą kartą, elgėsi sąžiningai, todėl buvo pagrindas skirti ir minimalią baudą.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir konstatavus, kad V. Š. padarė nusižengimą, priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

V. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, nurodė, jog 2018 m. spalio 14 d., apie 20 val., pamatė, jog voljere nėra vienos (duomenys neskelbtini) veislės kalės. Kaimynas K. K. apkaltino, jog jos laikoma kalė sudraskė dvi avis. Tačiau ji nesutinka su tuo, kad jos šunys sudraskė ūkininko M. K. avis, nes jokių tiesioginių įrodymų byloje nesurinkta. Taip pat nesutinka su priteista žala.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė J. S. nurodė, jog su V. Š. skundu nesutinka, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o žalos dydis priteistas teisingai pagal ėriukų rinkos kainą.

Nukentėjusysis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d., apie 19 val., V. J. pranešė, jog yra papjautos jo dvi avys. Dėl papjautų avių padaryta 120 EUR žala.

Analogiškos įvykio aplinkybes nukentėjusysis M. K. nurodė prašyme bei paaiškinime (administracinio nusižengimo byla, b.l. 7,12).

Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad atliko tyrimą dėl sudraskytų ūkininko M. K. avių. Įvykio vietoje apžiūrėjo avis, viena buvo perkąsta gerkle, o ėriukas buvo leisgyvis. Apklausus V. J., šis papasakojo, jog 2018-10-14, apie val. išgirdęs lauke triukšmą išėjo į lauką ir pašvietęs prožektoriumi atpažino V. Š. šunį prie M. K. avių. Kiti liudytojai D. Š., A. I. patvirtino, jog įvykio dieną matė palaidus be priežiūros V. Š. šunis. V. Š. kieme matė avies kailio gniužulus.

Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė liudytojas V. K..

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018-10-14, apie 19 val., matė V. Š. šunį prie sudraskytų avių. Šuniui pašvietus prožektoriumi į akis, jis pabėgo. Apie tai pranešė K. K..

Analogiškas įvykio aplinkybes V. J. nurodė paaiškinime (administracinio nusižengimo byla, b.l. 13).

Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu parodė, jog 2018-10-14, apie 19 val., V. J. pranešė apie papjautas avis. Nuvažiavus kartu su V. Š. prie avių matė, jog viena avis papjauta, o kitas ėriukas - leisgyvis.

Liudytoja A. I. teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio mėn., svečiavosi pas draugę (duomenys neskelbtini) ir pro langą matė lakstančius du (duomenys neskelbtini) veislės šunis.

Analogiškas įvykio aplinkybes A. I. nurodė paaiškinime (administracinio nusižengimo byla, b.l. 18).

Iš D. Š. paaiškinimo matyti, jog 2018 m. spalio 14 d., apie 18 val., matė du šunis, mano, jog tai V. Š. šunys. Vakare girdėjo savo šuns lojimą, lauke už eglaičių girdėjo kažkokį urzgimą, bet tamsoje nieko nesimatė. Kitą dieną pasileidusį V. Š. šunį įleido į voljerą (administracinio nusižengimo byla, b.l. 17).

Iš fotonuotraukų matyti, jog įvykio vietoje rasti sudraskyti avis ir ėriukas bei užfiksuotos sudraskytos avies vilnos, (duomenys neskelbtini), t.y. V. Š. sklype (administracinio nusižengimo byla, b.l. 16).

Iš ŽŪIKVC informacinės sistemos išrašo matyti duomenys apie M. K. laikomas avis, jų ženklinimo numeriai ( administracinio nusižengimo byla, b.l. 26-44).

Iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog 2018 m. (duomenys neskelbtini) teritorijoje vilkai ar jų pėdsakai pastebėti nebuvo (b.l. 64).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. S10-15 matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2018 m. nėra gavusi pranešimų apie seniūnijos teritorijoje pasirodžiusius vilkus bei jų padarytą alą ūkiniams gyvūnams (b.l. 66).

Iš Utenos rajono savivaldybės administracijos kaimo ir bendruomenių reikalų skyriaus rašto matyti, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-11-30 įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame sąraše ėriavedės normatyvinė kaina yra 80-180 Eur/vnt, ėriukų iki 4 mėn. – 30-60 Eur/vnt, ėriukų nuo 4 mėn. iki 1 m. – 50-90 Eur/vnt. (b.l. 68).

ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už tokius veiksmus su kvalifikuojančiu požymiu – kai dėl minėtų teisės aktų reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Iš pateiktos įstatymo leidėjo normos konstrukcijos matyti, kad ji yra blanketinė, nukreipianti į teisinius santykius, susijusius su gyvūnų gerove, jų apsauga bei tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra materiali, o tai reiškia, kad turi būti nustatyta ne tik veika, kuri pasireiškia atitinkamų teisės aktų pažeidimu, bet taip pat turi kilti teisiškai reikšmingi padariniai – padaryta žala asmens sveikatai ar turtui bei turi būti priežastinis ryšys tarp jų. Institucijos nutarime nurodyta jog V. Š. pažeidė 1997-11-06 Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus, kuriuose numatyta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų 2013-11-28 Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-1024 6.2., 6.4 papunkčių ir 42 punkto reikalavimus, kuriuose numatyta, jog gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės (ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinacijos gamintojo instrukcijoje), kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463 (Žin., 2007, Nr. 55-2165), ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės; neaptvertose žemės valdose, į kurias galima laisvai patekti, šunys turi būti laikomi uždaryti voljeruose ar pririšti, bet ne palaidi.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog V. Š. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1ir 2 dalyse. V. Š. neigia, jog jai priklausantys (duomenys neskelbtini) veislės šunys sudraskė ūkininko M. K. avis. Tačiau byloje apklaustas liudytojas V. J. nurodė, jog prie sudraskytų avių matė būtent V. Š. šunį. Tai, kad liudytojas V. J. yra nukentėjusiojo giminaitis, nesudaro pagrindo teigti, jog jo parodymai yra melagingi, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip matyti, įvykio metu V. Š. šuo buvo pabėgęs iš voljero. Atvykus liudytojui K. K. į namus po to, kai buvo gautas pranešimas apie sudraskytas avis, voljere vieno šuns nebuvo. To neneigia ir pati V. Š.. Bėgiojančius šunis įvykio dieną matė ir kiti liudytojai, t.y. D. Š., A. I.. Kitą rytą, apžiūrėjus V. Š. kiemą matėsi, jog kieme yra avies vilnos gniužulų, o iš D. Š. paaiškinimo matyti, jog ji į voljerą įleido pabėgusį V. Š. šunį tik kitą dieną. Byloje taip pat paneigta V. Š. versija, jog avis galėjo papjauti vilkai. Iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gauti duomenys rodo, jog 2018 metais vilkų ar jų pėdsakų (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo fiksuota. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. Š. padarė jai inkriminuotus nusižengimus.

Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina.

V. Š. už ANK 346 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 30 Eur, už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bauda - 200 Eur, vadovaujantis ANK 38 straipsniu V. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl nusižengimo, numatyto ANK 346 str. 4 d. nenustatyta, todėl jai paskirtos nuobaudos dydis yra teisingas ir proporcingas padarytam nusižengimui.

Teismas sprendžia, kad V. Š. paskirta administracinė nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas, o taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Be to, iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog V. Š. jai paskirtą baudą sumokėjo 2018-12-05 (administracinio nusižengimo byla, b.l. 55).

Skundžiamu nutarimu V. Š. įpareigota atlyginti nukentėjusiajam M. K. 120 Eur turtinę žalą. Kadangi surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog V. Š. padarė jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, todėl turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą nuostolį. Turtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017-11-30 įsakymu Nr. 3D-768 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“ nurodytų ėriavedžių bei ėriukų normatyvinės kainos, todėl laikyti, jog M. K. nurodytas žalos dydis yra per didelis, nėra jokio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, V. Š. skundas netenkinamas, o Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. Š. skundo netenkinti.

Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Latožienė