Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-865-538/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-11
Bylos Nr.
2A-865-538/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
Ieškovas
E. T.
Atsakovas
O. J.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-865-538/2009

Teisėja Jūratė Lukšienė Procesinio sprendimo kategorija(S)

44.2.; 44.2.4.1.; 44.4.2.; 121.21;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. lapkričio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikai Misiūnienei, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovei E. T., ieškovės atstovams G. T., advokatui V. Žylei, atsakovui O. J., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. T. ir atsakovo O. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovui O. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 130,90 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlygimui ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-17 ieškovei nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iškirsti ir pavogti 59 juodalksniai ir 13 drebulių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad mišką iškirto atsakovas, už tai jam 2006-08-28 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos administracinė komisija paskyrė administracinę nuobaudą-įspėjimą. Dėl atsakovo veiksmų ieškovei buvo padaryta turtinė 2 130,90 Lt ir neturtinė 5 000 Lt žala.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo O. J. ieškovės E. T. naudai 2 130, 90 Lt turtinės žalos atlyginimui. Reikalavimą dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Priteisė iš atsakovo valstybei 32 Lt žyminio mokesčio ir 27,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių ir teismo dokumentų įteikimu, iš viso 59,50 Lt. Priteisė iš ieškovės 75 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimą ir priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas piktnaudžiavo teise ir veikė neteisėtai, tačiau atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas, kad reikalavimas kildinamas ne iš baudžiamojo persekiojimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė nuolat patiria dvasinius išgyvenimus, kadangi ginčas tęsiasi jau kelerius metus, ieškovė yra 70 metų amžiaus serganti moteris ir ilgalaikis ginčų sprendimas neigiamai veikia jos sveikatos būklę ir psichologinę pusiausvyrą. Atsakovo atsakomybė negali būti kildinama vien iš baudžiamosios teisenos, nes atsakomybės pagrindu gali būti vien neteisėti veiksmai kito asmens atžvilgiu, jie atitinkamai turėtų būti įvertinti teisine prasme.

Atsakovas apeliacinius skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad jokios žalos ieškovei nepadarė, kadangi 2006-08-28 administracinio teisės pažeidimo nutarime Nr. 6 nėra nurodyta, kad jis ieškovei būtų padaręs žalą. Pirmosios instancijos teismas žalą apskaičiavo iš neteisėtų kirtimų kelmų matavimo ir medžių taksavimo lapo, kuris buvo surašytas remiantis ieškovės sūnaus G. T. žodžiais. Taksavimo lapą surašė Kretingos agentūros aplinkos apsaugos inspektorius E. Ž., kuris teisme pripažino, kad suskaičiavo pagal G. T. atneštus matavimus, į vietą nebuvo nuvykęs, kelmų neskaičiavo. Byloje surinkti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad buvo tvarkoma likusi neišvalyta miške esanti seno kelio atkarpa, iškertant po praūžusių uraganų išvartytus ir po gaisro nendryne apdegusius medžius, o sveiki medžiai nebuvo kirsti. Apleistą mišką atsakovas nusprendė išvalyti dėl blogo estetinio vaizdo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-08-28 administracinė komisija prie Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Nr. 6 atsakovui O. J. paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą – už tai, kad jis 2005 m. vasario mėn. nepasitaręs su E. T., kuriai priklausė miško teritorija, leido išvalyti jai priklausančią teritoriją, išpjaunant audros išvartytus medžius, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnį (b. l. 4), o 2006-12-01 nutarimu Nr. 9 paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – už tai, kad 2006-09-08, apie 13 val., pilietei E. T. neleido įvažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą, mediniu užtvaru užtvėrė kelią (b. l. 5). Iš 2006-10-19 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimo nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00391-05 nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl medžių vagystės, kadangi priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pačiu pagrindu ir dvigubas nubaudimas už tą pačią veiką baudžiamojoje teisėje negalimas (b. l. 6).

Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina įstatyme numatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje numatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Bendrieji veiksmų neteisėtumo kriterijai nustatyti CK 6.246 str. 1 d.: civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos). 2001-04-10 LR miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-240 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, o 23 straipsnyje numatyta, kad fiziniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2006-10-19 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog mišką iškirto O. J., ir kadangi jau buvo nubaustas APTK numatyta tvarka už tą pačią veiką, nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (b. l. 6).

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Turtinė žala apskaičiuota, vadovaujantis 2002-04-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžio patvirtinimo“ bei išmatavus nukirstų medžių kelmus ir apskaičiavus bendrą nukirstų medžių tūrį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytas turtinės žalos dydis yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai turtinę žalą priteisė iš atsakovo.

Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais bei visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos ATPK 37straipsnis, LR miškų įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovo elgesys neįvertintas kaip nusikaltimas baudžiamojo įstatymo prasme. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo nurodymu, kad neturtinė žala ieškovei turėtų būti atlyginta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (CPK 6.246 str.), bei mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jeigu įstatymas specialiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo, ji neatlyginama.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusErika Misiūnienė