- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-24
- Bylos Nr.
- e2YT-13551-191/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07403-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- M. T. S., O. S., S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. T. S., O. S., S. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. T. S., O. S., S. S. kreipėsi į teismą prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs palikimą, atsiradusį po jo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų M. T. S., O. S., S. S. tėvas G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Po G. S. mirties pareiškėjai Kauno miesto 17-ajame notaro biure priėmė mirusio tėvo palikimą - visas palikėjo turtines teises ir pareigas. Mirus pareiškėjų tėvui G. S. paaiškėjo, kad pastarasis nebuvo pateikęs notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, po savo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), nors nuolatinai gyvendamas J. S. paliktame turte - gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo. Pareiškėjai M. T. S., O. S., S. S., kaip įstatyminiai G. S. įpėdiniai priėmę pastarojo palikimą, turi teisę priimti tėvui G. S. po jo motinos J. S. mirties priklausantį palikimą, tačiau tokiam veiksmui atlikti yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. po savo motinos J. S. mirties priėmė palikimą - faktiškai pradėdamas pastarąjį valdyti. Velionio G. S. motina J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusioji J. S. asmeninės nuosavybės teise turėjo 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su 1/2 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalimi kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Likusi 1/2 dalis minėto turto asmeninės nuosavybės teise priklausė G. S.. G. S. visą gyvenimą gyveno kartu savo motina velione J. S., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Juos visuomet siejo itin glaudus ryšys. Prieš mirtį velionė J. S. daugiau nei keletą metų sirgo alzheimeriu. Būtent G. S., kaip vienintelis J. S. sūnus, atliko savo pareigą ir visapusiškai rūpinosi jos sveikata bei kasdienine priežiūra. Po J. S. mirties G. S. pasirūpino jos laidotuvėmis. Taip pat iš karto pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo visą J. S. priklaususį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Sutvarkė visus J. S. asmeninius ir kilnojamuosius daiktus, iš kurių vertingesnius pasiliko tolimesniam naudojimui, o dalį pardavė. Taip pat visapusiškai pasirūpino jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu: apmokėjo visas būtinąsias turto išlaikymo išlaidas, kurias pagrinde sudarė komunaliniai mokesčiai už dujas, vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą (mokėjimus atliko ne iš savo banko sąskaitos, o paprašė pateiktas paslaugų teikėjų sąskaitas apmokėti savo kaimyno S. D., nes pats savo asmeninės banko sąskaitos neturėjo, tuo tarpu išeiti iš namų buvo praktiškai nepajėgus, kadangi po motinos mirties smarkiai pablogėjo pastarojo sveikata). Taigi, po J. S. mirties G. S. aktyviais veiksmais išreiškė valią valdyti ir valdė visą velionei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą kaip savo, todėl darytina neabejotina išvada, kad G. S. buvo ir yra laikytinas įpėdiniu, priėmusiu mirusios motinos J. S. palikimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Po J. S. mirties į notarų biurą nebuvo kreiptasi ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pastaroji taip pat nebuvo sudariusi testamento. Šiuo pareiškimu pareiškėjai siekia nustatyti juridinį faktą, jog G. S. priėmė velionės J. S. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Kitu būdu tai nustatyti nėra galimybės. Šio juridinio fakto nustatymas yra reikalingas, siekiant pareiškėjams susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į visą mirusio tėvo G. S. turtą. Velionės J. S. sutuoktinis G. A. S. yra miręs, o G. S. buvo vienintelis judviejų sūnus. Be pareiškėjų G. S. kitų vaikų neturėjo, su pareiškėjų motina yra išsituokęs, dėl ko vieninteliu suinteresuotu asmeniu šioje byloje yra VĮ Turto bankas.
Savo pareiškimą pareiškėjai grindė : mirties, gimimo, ištuokos liudijimais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, gyventojų registro išrašais, UAB „Ceremina“ užsakymų lapu, mokėjimo dokumentais, medicinos dokumentų išrašu, pareiškimais notarui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pateikus įrodymus, patvirtinančius paveldėto turto valdymą, neprieštaraus prašomo juridinio fakto nustatymui. Neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 903). Testamentų registro išrašas patvirtina, jog po J. S. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, duomenų, jog J. S. buvo sudariusi testamentą, nėra. J. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausė J. S. ir G. S.. G. S. yra J. S. sūnus. G. S. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 3269). Mirus G. S., Kauno miesto 17-ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi G. S. vaikai - pareiškėjai M. T. S., O. S., S. S..
Pareiškėjų miręs tėvas G. S. buvo mirusiosios J. S. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, ir jis priėmė motinos palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, pasirūpino laidotuvėmis, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, likusiais daiktais naudojosi ir perėmė juos faktiškai valdydamas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 str. palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėjų tėvas G. S., miręs (duomenys neskelbtini), buvo J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus, todėl turėjo teisę paveldėti atsiradusį palikimą kaip pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 str.).
Nėra konstatuota, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs palikimą, atsiradusį po jo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjai gauti negali (CPK 444 str. 1 d., 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S. a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs palikimą, atsiradusį po jo motinos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.