- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- e1-2531-1109/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00566-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- K. S.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis su individualios veiklos pažyma, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus:
1) Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - paskirta subendrinta bausmė: laisvės apribojimas 1 m. 6 mėn., paskirti įpareigojimai, baudžiamojo poveikio priemonės. 2017 m. kovo 17 d. Kėdainių raj. apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į areštą 90 parų. 2017 m. liepos 11 d. pakeistas atlikus arešto bausmę;
2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį - paskirta bausmė: bauda 51 MGL, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė bauda 34 MDL, kas sudaro 1700 eur baudą. 2023 m. sausio 19 d. bauda išieškota;
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - paskirta bausmė: laisvės apribojimas 1 m. be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn. be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 val. per 6 mėn. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėn., 2025 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. S. 2025 m. sausio 4 d. apie 4.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto miegamajame metu tyčia kojomis išstūmė savo sugyventinę Ž. J. iš lovos, o šiai pabėgus į virtuvę, ją vijosi ir siekiančią išvengti sugyventinio smurto, todėl atsiklaupusią ant kelių ir susirietusią, rankomis sugriebė už kaklo spaudė bei tyčia vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į pakaušio sritį, ko pasėkoje Ž. J. galva trenkėsi į grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus pakaušio srityje bei kairėje kaktos pusėje su poodine kraujosruva, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.
Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, K. S., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą - amfetaminą, neteisėtai laikė savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių daiktadėžėje iki 2025 m. sausio 4 d. apie 23.50 val., kuomet dėl pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atvykę policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) plastikinio maišelio skiautėje, kurių masė yra 0.926 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15.7 % ir psichotropines medžiagas - amfetaminą, kurio masė yra 0.217 g ± 0.022 g (15.1 %) permatomame plastikiniame maišelyje, rado ir paėmė, tokiu būdu neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Šiais veiksmais K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Butas nuosavybės teise priklauso jo mamai Z. S.. Bute iki įvykio gyveno su sugyventine Ž. J. ir jų bendru sūnumi M. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tiek pat laiko kartu vedė bendrą ūkį. Maždaug prieš 3-4 mėnesius iki įvykio, iš Ž. pusės prasidėjo teroras jo atžvilgiu. Kadangi pats daug dirba, vienas išlaiko jų šeimą, turi mažai laisvo laiko, nesinaudoja jokiais socialiniais tinklais, tačiau pati Ž. jį įtarinėjo neištikimybe, kėlė dėl to konfliktus. Taip pat, jam bandant išvengti konfliktų, piktybiškai eidavo iš paskos ir jį provokuodavo, prižadindavo jį iš miegų apie 3.00 val. nakties ir prašydavo pasikalbėti. Dėl šių Ž. elgesio problemų jų šeimoje, jis lankosi pas psichologą ir mediatorių, pati Ž. nesilankė, nes teigia, kad jai to nereikia. 2025-01-04 apie 4.00 val. Ž. padarė mišinuką vaikui, kurį išgėręs vaikas pradėjo migdytis. Tuomet jis kartu su vaiku atsigulė į miegamojo lovą ir jie kartu ėmė miegoti. Apie 4.00 val. vaikas prabudo ir ėmė verkti, tuomet atėjo Ž. ir pradėjo šaukti ant jo, kad jis virkdo vaiką, tuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, jie vienas kito atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius. Tuomet Ž. norėjo nuo lovos paimti vaiką, o jis to padaryti neleido, nustūmė ją nuo lovos kojomis. Tuomet Ž. ėmė ant jo šaukti sakė, kad nori pasikalbėti, jis jai pasakė, kad kalbėtis galima ryte, o ne 4.00 val. nakties. Tačiau suprato, kad Ž. nesupranta to, ką jis sako, susinervino, staiga atsikėlė nuo lovos ir sakė jai pakeltu balso tonu, kad dingtų iš kambario. Tuo metu Ž. jo išsigando ir pradėjo bėgti link išėjimo durų, o jis iš paskos jos. Ji nubėgo į virtuvę, kur jis ją pavijo. Ji ant kelių atsiklaupė ir toliau šaukė. Būdamas supykęs jis rankomis ėmė jai už kaklo, tačiau to padaryti jam nepavyko ir baigė tai daryti, tuomet atsitraukdamas nuo Ž. staigiu rankos delno judesiu pastūmė/trinktelėjo Ž. į pakaušį, nuo ko ji galėjo kaktos sritimi trenktis į virtuvės grindis, kurios išklotos plytelėmis ir dėl to patirti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Po šių įvykių konfliktas baigėsi ir Ž. nuėjo miegoti į svetainę, o jis grįžo miegoti pas vaiką. Pabudus ryte, kaip įprasta, jis pasidarė kavos, jos padarė ir Ž.. Paklausė jos, ar jai praėjo nervai ir ar dabar ji nori pasikalbėti. Tačiau Ž. tylėjo ir nieko jam nesakė. Ant Ž. kaktos matė paraudimą. Apie 9.00 val. jis išvyko į darbą. Į namus sugrįžo apie 13.00 val., juose nebuvo nei Ž., nei jų sūnaus. Bandant su Ž. susisiekti jos telefonas buvo išjungtas. Taip jis suprato, kad ji su jų vaiku išvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namą, kuriame jo žiniomis nebuvo šildymo. Savo buvusios sugyventinės atsiprašė, jie gyvena atskirai, tačiau ji jam leidžia bendrauti su jų bendru vaiku. Jis yra dirbantis ir dalį savo uždarbio duoda savo buvusiai sugyventinei Ž., išlaikyti bendrą jų vaiką, taip pat Ž. užpila kuro į automobilį, kad ji galėtu vežioti vaikus į mokyklas ir būrelius.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis parodė, kad 2025 m. sausio 4 d. apie 23:30 val. į jo namus (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasakė, kad jis bus laikinai sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuomet policijos pareigūnai leido jam pasiimti asmeninių daiktų ir jis kartu su jais išėjo į kiemą, esantį šalia jo namų. Taip pat policijos pareigūnai pasakė, kad jis pasiimtų savo valdomo automobilio „VW Passat“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, nes jie nori jį apžiūrėti, mano, kad jo buvusi sugyventinė pasakė, kad jis automobilyje rūkė kanapes. Jis vykdė policijos pareigūnų nurodymus ir jie kartu nuėjo prie jo automobilio, kurį apžiūrėję policijos pareigūnai kairės pusės priekinių durelių daiktadėžėje rado du maišelius, viename jų buvo kanapės, o kitame amfetaminas. Jis iš karto policijos pareigūnams pasakė, kad tai jo asmeniniam vartojimui įsigytos narkotinės medžiagos. Minėtas narkotines medžiagas savo vartojimui įsigijo 2025 m. sausio 2 d. vakare, laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kur tiksliai neatsimena, bet netoli miesto centro iš nepažįstamo asmens kurio neatpažintų, o jo kontaktą rado internete, kurio dabar nėra. Už minėtas rastas narkotines medžiagas asmeniui sumokėjo 30 eurų ir įsidėjo į automobilio daiktadėžę, dalį narkotinių medžiagų suvartojo norėdamas atsipalaiduoti nuo patiriamo streso, o dalį rado policijos pareigūnai kurie minėtas medžiagas paėmė. Dėl savo abiejų poelgių nuoširdžiai gailisi
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, faktines veikų padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Nukentėjusioji Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santykių pradžioje K. atrodė kaip tobulas vyras, jis su ja elgėsi labai gražiai, tačiau po to jo elgesys pasikeitė, jis tapo nepakantus jai ir jos vaikams iš pirmos santuokos, ėmė reikšti nepasitenkinimą jos vaikų elgesiu iš pirmos santuokos. Dėl minėtų sugyventinio priekaištų ji savo vaikus užstodavo ir dėl to K. buvo labai nepatenkintas, netgi vieną kartą buvo jai suėmęs už smakro, tačiau tuo viskas ir baigėsi į policiją nesikreipė, nes galvojo, kad K. elgesys nepasikartos. K. elgesys jos atžvilgiu dar pablogėjo po vaiko gimimo. Po gimdymo K. jos atžvilgiu kartas nuo karto naudodavo fizinę jėga prieš ją, dažniausiai tai pasireikšdavo smaugimu, tačiau konkrečių atvejų ir jų kiekio neatsimena. Atsimena tik vieną atvejį kuomet jis ją vijosi ir spyrė jai į kairę koją ko pasėkoje sulaužė kairės kojos blauzdikaulį. Po šio įvykio K. pats ją nuvežė LSMU Raudonojo kryžiaus ligoninę, joje ji pasakė, kad griuvo nuo laiptų tuo viskas ir baigėsi, tačiau nei vienu atveju į policiją nesikreipė. Į policiją kreipėsi tik vieną kartą tai yra 2024-07-16 kuomet jos sugyventinis smaugė ją. Už minėtą įvykį K. yra nuteistas. Dar vienu jo smurto atveju (laiko neatsimena) ji buvo privačiai nuvykusi į Valstybinė teismo ekspertizės centrą ir ten išsiėmė specialisto išvadą, šiuo metu šios specialisto išvados neturi, tačiau ją pateiks jei ras. K. prieš ją smurtaudavo reguliariai. Kalbant apie 2025-01-04 įvykį, jis įvyko jų bute adresu (duomenys neskelbtini) apie 4.00 val. 2025-01-03 naktį ji su K. susipyko dėl ko tiksliai jie susipyko, ji neatsimena. Dėl pykčių su K. ji 2025-01-03 naktį iš jų namų išvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini), o jų bendrą vaiką paliko kartu su K., o vaikai iš pirmos santuokos buvo pas jos sesę A. M. (duomenys neskelbtini). Tuomet namo grįžo apie 7.00 val. ryto, nes reikėjo pamaitinti kūdikį ir nuo to laiko visą dieną buvo namuose. 2025-01-03 vakare K. grįžo namo 00:00 val. Jam paskambino jo draugai ir pasikvietė jį išgerti alaus į garažą. Po išėjimo pas draugus ji su vaiku nuėjo miegoti ir kada K. grįžo namo negali pasakyti, tačiau žino, kad grįžęs K. atsigulė į jų lovą, kurioje gulėjo ji su vaiku. Nuo K. ji prabudo ir iš jų lovos atsikėlė ir nuėjo į kitą kambarį, tai yra svetainę ir ten užmigo. Po kiek laiko prabudo, nes jų vaikas ėmė verkti ir girdėjo, kad K. šaukia ant vaiko, kad šis baigtu verkti. Atėjusi į kambarį pamatė, kad K. laiko vaiką už rankos ir sako, kad jis baigtu verkti. Tuomet ji K. pasakė, kad ji nuramins vaiką ir pasilenkusi link vaiko bandė jį paimti nuo čiužinio. Tuomet K. labai supyko ir kojomis (ar viena ar dvejomis neatsimena) nustūmė ją nuo čiužinio, stūmė jai į krūtinės sritį, dėl stūmimo ji nukrito ant sėdmenų. Po šių K. veiksmų ji atsistojo ir pasakė jam, kad jam iškvies policiją, o jis staiga šoko nuo čiužinio ir ėmė ją vytis. Ji bandydama pabėgti nuo K., virtuvėje nuvertė kėdę tikėdamasi, kad ji bus jam kliūtis ir jis jos nepagaus. Tačiau matydama, kad nuo jo nepabėgs ir žinodama, kad jis bandys ją vėl smaugti (nes ankstesnių konfliktu metu jis ne kartą ją bandė smaugti), atsiklaupė, t. y. abu kelius padėjo ant virtuvės grindų, kurios yra išklotos plytelėmis ir per juosmenį susilenkė į priekį, o galvą bandė kiek įmanoma pritraukti prie šlaunų, taip pat abi savo plaštakas sudėjo ant savo kaklo ir taip stengėsi išvengti jo smaugimo, t. y. dėjo savo rankas taip, kad jam nebūtu patogu paimti jai už kaklo. Tuomet pribėgęs K. bandė rankų plaštakomis suimti jai už kaklo, tačiau jam to padaryti nepavyko dėl prieš tai įvardintų jos veiksmų. Supratęs, kad jam nepavyks jos prismaugti, jis jai trenkė/stūmė į galvos pakaušį. Pasakyti tiksliai kuo trenkė ji negali, nes buvo susirietusi ir jos regėjimo laukas buvo nukreiptas ne į K., bet mano, kad ranka. Pirminio smūgio metu skausmas nebuvo intensyvus, todėl mano, kad K. jai trenkė delnu. Po smūgio į pakaušio sritį dėl jos kūno pozicijos (veidas buvo nukreiptas į virtuvėje esančias plyteles) ji kaktos sritimi trenkėsi į jas, po ko pajuto intensyvų skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje vertintų 7. Abiejų smūgių sukeltas skausmas buvo momentinis, o dėl trenkimosi kaktos sritimi į plyteles atsirado akivaizdžios pasekmės, t.y. kaktos srityje atsirado, patinimas (gumbas) ir kraujosruva. Jų buvusiuose namuose buvo vaikiška vaikštynė, tačiau ji tikrai atsimena, kad už jos neužkliuvo, taip pat atsimena, kad bėgdama nuo K. į virtuvę už jokių daiktų neužkliuvo. Po įvykio ji išėjo iš K. namų ir su vaikais grįžo į jai priklausančius namus ir iš ten iškvietė policijos pareigūnus, savo namuose gyvena iki šiol. Policijos pareigūnus kvietė kitą dieną iš savo namų, nes bijojo K.. Apie savo veiksmus po K. smurto jos atžvilgiu parodymus davė pirmų dviejų apklausų metu, todėl prašo vadovautis jomis. Po K. smurto jos atžvilgiu, t. y. 2025-01-05 jis bendravo su savo seserimi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), trumpai papasakojo, kad K. jai davė į kailį, tačiau nieko jai tiksliai neaiškino, tik pasakė, kad vėl gyvena savo namuose. Apie tai savo seseriai pasakė telefonu, o ne tuomet kaip pasiėmė vaikus iš jos. Daugiau apie K. smurtą jos atžvilgiu niekam nepasakojo. Civilinio ieškinio neteiks. Policiją kvietė vakare, nes svarstė ar kviesti ją ar ne. Įvykio metu namuose buvo ji, K. ir jų bendras vaikas M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Į gydymo įstaiga nesikreipė tik buvo nuvykusi į Valstybinę teismo ekspertizės centrą išsiimti specialisto išvados. Civilinio ieškinio nereikš.
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-04 dirbant tarnybiniu automobiliu šakinys K1721 kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. Č. radijo ryšio priemonėmis iš OVS gavo pranešimą, kad ryte apie 4.00 val. ryto pranešėją sumušė sugyventinis. Rankomis trenkė veidą į plyteles, bandė smaugti. Nakties metu neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą GMP atsisako. Namuose 1 mažametis vaikas. Pareigūnų lauks adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jiems paaiškino, kad 2024-01-04 apie 4 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), tuomet namo grįžo sugyventinis K. S., kuris atsigulė su jų vaikų į lovą, o Ž. J. nenorėdama miegoti kartu su piktu sugyventiniu, nuėjo atsigulti ant sofos. Po kiek laiko išgirdo, kad vaikas pradėjo verkti ir nuėjus prie vaiko pamatė, kad sugyventinis yra suėmęs vaikui už rankos. Ji pasakė jam, kad duotų nuraminti vaiką, šis supyko ir ją nusivijo į virtuvę, bandė smaugti, tačiau to neleidus šis parvertė ją ant žemės ir tyčia trenkė galvą į grindines plyteles. Po įvykio sugyventinis nuėjo atgal pas vaiką, o ji nuėjo parūkyti. Iš karto po įvykio policijos nekvietė, nes bijojo, kad vyras ją išgirs ir jai bus dar blogiau. Ant moters kaktos G. M. matė panaudoto smurto žymę. Po moters paaiškinimo nuvyko į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), prie minėto adreso rado K. S., kurio automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Paklausus K. S. apie smurto atvejį prieš savo sugyventinę jis kaltės nepripažino, teigė, kad su sugyventine konfliktas buvo, tačiau jos nemušė, o ji pati nukrito. Dėl skirtingų įvykių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 259 straipsnį ir BK 140 straipsnio 2 dalį, o K. S. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno AVPK areštinės patalpas.
Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-04 dirbant tarnybiniu automobiliu šaukinys (duomenys neskelbtini) kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju specialistu G. M. radijo ryšio priemonėmis iš OVS gavo pranešimą, kad ryte apie 4.00 val. ryto pranešėją sumušė sugyventinis. Rankomis trenkė veidą į plyteles, bandė smaugti. Nakties metu neturėjo galimybės išsikviesti pagalbą GMP atsisakė. Namuose 1 mažametis vaikas. Pareigūnų lauks adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri jiems paaiškino, kad 2024-01-04 apie 4.00 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), tuomet namo grįžo sugyventinis K. S., kuris atsigulė su jų vaikų į lovą, o Ž. J. nenorėdama miegoti kartu su piktu sugyventiniu, nuėjo atsigulti ant sofos. Po kiek laiko išgirdo, kad vaikas pradėjo verkti ir nuėjus prie vaiko pamatė, kad sugyventinis yra suėmęs vaikui už rankos. Ji pasakė jam, kad duotų nuraminti vaiką, šis supyko ir ją nusivijo į virtuvę, bandė smaugti, tačiau to neleidus šis pervertė ją ant žemės ir tyčia trenkė galvą į grindines plyteles. Po įvykio sugyventinis nuėjo atgal pas vaiką. Iš karto po įvykio policijos nekvietė, nes bijojo, kad vyras ją išgirs ir jai bus dar blogiau. Ant moters kaktos matė panaudoto smurto žymę. Po moters paaiškinimu nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie minėto adreso rado, K. S., kurio automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Paklausus K. S. apie smurto atvejį prieš savo sugyventinę jis kaltės nepripažino, teigė, kad su sugyventine konfliktas buvo, tačiau jos nemušė, o ji pati nukrito. K. S. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno AVPK areštinės patalpas.
Iš 2025 m. sausio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė.
Iš 2025 m. sausio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad Ž. J. paaiškino policijos pareigūnams apie konflikto aplinkybes. K. S. nurodė, kad buvo konfliktas su sugyventine, tačiau jis jos nemušė
Iš 2025 m. sausio 4 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiurėta nukentėjusios Ž. J. kakta, ant jos buvo matomas paraudimas su iškilimu. Sudaryta fotolentelė.
Iš 2025 m. sausio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikaltimą matyti, kad Ž. J. parašė pareiškimą dėl jos sumušimo, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš 2025 m. sausio 6 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. J. minkštųjų audinių sumušimai pakaušio srityje bei kairėje kaktos pusėje su poodine kraujosruva išsivystė nuo dviejų poveikių kietu buku daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių. Objektyviai nustatyti dviejų smūgių (poveikių) pasėkoje padaryti sužalojimai. Tiriamosios apžiūros metu morfologinių smaugimo požymių nenustatyta, tačiau tai neatmeta galimybės, kad užduotyje nurodytu laiku tiriamoji galėjo būti ir smaugiama. Tikėtina, kad smaugimo požymiai galėjo būti neintensyvūs ir pilnai išnykti per laikotarpį iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Konstatuoti sužalojimai nebūdingi spyriams.
Iš 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas 2025 m. sausio 4 d. 20.53 val. Padaryta pokalbio stenograma.
Iš 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje
Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-04 dirbant tarnybiniu automobiliu šakinys (duomenys neskelbtini) kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju E. Č. radijo ryšio priemonėmis iš OVS gavo pranešimą, kad ryte apie 4.00 val. ryto pranešėją sumušė sugyventinis. Po moters paaiškinimu nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie minėto adreso rado K. S., kurio automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Paklausus K. S. apie smurto atvejį prieš savo sugyventinę jis kaltės nepripažino, teigė, kad su sugyventine konfliktas buvo, tačiau jos nemušė, o ji pati nukrito. Dėl skirtingų įvykių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 259 str. ir LR BK 140 str. 2 d., o K. S. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno AVPK areštinės patalpas.
Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-04 dirbant tarnybiniu automobiliu šaukinys K1721 kartu su Kauno AVPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju specialistu G. M. radijo ryšio priemonėmis iš OVS gavo pranešimą, kad ryte apie 4.00 val. ryto pranešėją sumušė sugyventinis. Po to nuvyko į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie minėto adreso rado, K. S., kurio automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Paklausus K. S. apie smurto atvejį prieš savo sugyventinę jis kaltės nepripažino, teigė, kad su sugyventine konfliktas buvo, tačiau jos nemušė, o ji pati nukrito. K. S. laikinai sulaikytas ir patalpintas į Kauno AVPK areštinės patalpas.
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno AVPK vyr. tyrėjas E. Č. nustatė, jog 2025-01-04 apie 23.50 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), vidinio namo kiemo, automobilių stovėjimo aikštelėje, dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju O. Č. ir Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiuoju specialistu G. M., kilus pagrįstam įtarimui ir atliekant VW PASSAT valst. nr. (duomenys neskelbtini) dalinę apžiūrą, kuris priklauso K. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, durelių daiktadėžėje, rastas vienas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo aitraus kvapo, žalsvos spalvos, augalinės kilmės žolelės, galimai narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys bei vienas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kurio viduje buvo baltos spalvos, sintetinės kilmės, milteliai, galimai narkotinės medžiagos. Atlikus K. S. asmens dalinę apžiūrą, draudžiamų daiktų ar medžiagų rasta nebuvo. Asmuo nurodė, kad jam priklausančiame automobilyje rastos galimai narkotinės medžiagos priklauso jam. Apžiūrėjus transporto priemonę, daugiau draudžiamų daiktų ar medžiagų - nerasta. K. S. narkotinių medžiagų kiekiui organizme nustatyti pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. K. S. sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskr. VPK areštinę, adresu (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. sausio 5 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje matomas lengvasis automobilis VW PASSAT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 5 durų, kuris buvo neužkurtas, neužrakintas, langai uždaryti. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas įprastas automobilio komplektacijai salonas, matoma priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas. Salone taip pat matoma bėgių perjungimo svirtis, sėdynės. Automobilio vairuotojo vietos durelių, daiktadėžėje rasta 1 vnt. permatomas maišelis, kurio viduje mato baltos spalvos, sintetinės kilmės, milteliai, galimai narkotinės medžiagos, plombos Nr. 016325 bei 1 vnt. permatomas maišelis, kurio viduje mato žalsvos spalvos, aštraus specifinio kvapo, biri medžiaga, galimai narkotinės medžiagos - kanapės bei jų dalys, plombos Nr. 016326. Automobilio salone, bagažinės skyriuje, kitose automobilio durelėse esančiose daiktų laikymo vietose, yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, automobilyje esantys daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus visą transporto priemonę, kitų objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų - nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietos prieigas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Fotografuota, sudaryta fotolentelė.
Iš 2025 m. vasario 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai.
Iš 2025 m. kovo 24 d. specialisto išvados matyti, kad baltos spalvos miltelių iš maišelio, pateikto voke Nr. 1 su plomba „Policija 016325“, sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,217 ± 0,022 g (15,1 %). Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš maišelio skiautės, pateiktos voke Nr. 2 su plomba „Policija 016326“, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,926 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,7 %. Likę po tyrimų 1,247 g miltelių su amfetaminu ir 0,747 g kanapių (antžeminių dalių) supakuoti į maišelius, kurie įdėti į voką, kuris, vadovaujantis Iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje saugykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-04-11 įsakymu Nr. 5-V-319 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 5- V-377 redakcija), nuostatomis perduotas į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, LT08105 Vilnius.
Iš toksikologinės specialisto išvados Nr. T-N 51/2025(01) matyti, kad K. S. šlapime rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties.
Iš 2025 m. balandžio 22 d. VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas K. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš 2025 m. balandžio 22 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) specifikaciją atitinkančio automobilio vertė yra 2960 eurų.
Iš 2025 m. gegužės 23 d. kaltinamojo K. S. prašymo teismui matyti, kad K. S. prašo nerengti teismo posėdžio dėl nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio konfiskavimo. Jis sutinka, kad iš jo būtų konfiskuota automobilio vertę atitinkanti suma - 2960 Eur.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Šeimos nario sąvoka išaiškinta BK 141 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje
Kaltinamojo K. S. kaltę dėl savo šeimos nario – partnerės Ž. J., nežymaus sveikatos sutrikdymo, patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų parodymai, asmens apžiūros protokolas, kuriame nustatyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. 2025 m. sausio 4 d. apie 4.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto miegamajame metu tyčia kojomis išstūmė savo sugyventinę Ž. J. iš lovos, o šiai pabėgus į virtuvę, ją vijosi ir rankomis sugriebė už kaklo, spaudė, bei tyčia vieną kartą anka sudavė nukentėjusiajai į pakaušio sritį, po ko Ž. J. galva trenkėsi į grindis, taip padarydamas nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus pakaušio srityje bei kairėje kaktos pusėje su poodine kraujosruva, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.
Kaltinamasis K. S. pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiosios, su kuria kartu gyveno ir turėjo bendrą vaiką, įvyko konfliktas, kurio metu jis nustūmė Ž. J. nuo lovos kojomis, Ž. J. nubėgus į virtuvę, ją nusivijo, bandė paimti už gerklės, to nepavykus padaryti atsitraukdamas nuo Ž. J. staigiu rankos delno judesiu pastūmė Ž. į pakaušį, nuo ko ji galėjo kaktos sritimi trenktis į virtuvės grindis, kurios išklotos plytelėmis ir dėl to patirti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Šie parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, jog bandant jai paimti verkiantį vaiką, kaltinamasis neleido to padaryti – kojomis ją nustūmė nuo čiužinio, po to jai nubėgus į virtuvę jis ją nusivijo, bandė paimti už gerklės, to nepavykus padaryti jai trenkė/stūmė į galvos pakaušį, dėl ko kaktos sritimi į trenkėsi į plyteles. Iš liudytojų, policijos pareigūnų G. M. ir E. Č., kurie atvyko pagal nukentėjusiosios pranešimą dėl galimo smurto, parodymų matyti, kad analogiškas aplinkybes apie smurto vartojimą nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems pareigūnams. Smurto vartojimo faktą bei nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių (pastūmimo, sudavimo į galvą, dėl ko atsitrenkė į grindų plyteles) patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje Ž. J. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai pakaušio srityje bei kairėje kaktos pusėje su poodine kraujosruva, nurodyta, jog jie kilo dėl dviejų poveikių kietu buku daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek vertinant atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant ranka, tiek ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių.
Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – suduotas smūgis į pakaušio sritį, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės – minkštųjų audinių sumušimai pakaušio srityje bei kairėje kaktos pusėje su poodine kraujosruva – susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – smūgiu į pakaušio sritį.
Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas, anksčiau jau teistas už fizinio smurto vartojimą prieš tą patį asmenį – savo sugyventinę Ž. J., neabejotinai suvokė, kad smurto vartojimas gali sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti asmeniui sveikatą ir taip veikdamas siekė bet kurių pasekmių (sukelti fizinį skausmą ar sužaloti sveikatą), t. y. veikė nekonkretizuota, neapibrėžta tiesiogine tyčia.
Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis K. S. 2025 m. sausio 4 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, automobilio „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuotojo durų daiktadėžėje, laikė šias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) plastikinio maišelio skiautėje, kurių masė yra 0.926 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15.7 % ir psichotropines medžiagas - amfetaminą, kurio masė yra 0.217 g ± 0.022 g (15.1 %) permatomame plastikiniame maišelyje, iki kol 2025 m. sausio 4 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), automobilio apžiūros metu šias medžiagas rado ir paėmė dėl pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje atvykę policijos pareigūnai.
Kaltinamasis pripažino, jog 2025 m. sausio 4 d. apie 23.30 val. į jo namus atvykę policijos pareigūnai nurodė, jog jis bus laikinai sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. Po to pareigūnai nurodė, jog bus apžiūrėtas jo valdomas automobilis „VW Passat“, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį pareigūnai priekinių durų daiktadėžėje rado du maišelius, viename jų buvo kanapės, o kitame amfetaminas. Jis pareigūnams nurodė, jog tai jo asmeniniam naudojimui įsigytos narkotinės medžiagos. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų G. M. bei E. Č. parodymai, jog aiškinantis pranešimo dėl smurto aplinkybes, atvykę į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), rado K. S., kurio automobilyje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. Č. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog atliekant VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. S., dalinę apžiūrą, vairuotojo durelių daiktadėžėje rastas permatomas užspaudžiamas maišelis su galimai narkotine medžiaga – kanapėmis ir vienas permatomas, užspaudžiamas maišelis, kuriame buvo baltos spalvos, sintetinės kilmės milteliai, galimai narkotinės medžiagos. Specialisto išvada nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš maišelio, pateikto voke Nr. 1 su plomba „Policija 016325“, sudėtyje nustatyta psichotropinė medžiaga - amfetaminas, kurio masė yra 0,217 ± 0,022 g (15,1 %), žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš maišelio skiautės, pateiktos voke Nr. 2 su plomba „Policija 016326“, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,926 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,7 %.
Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams”, patvirtintu Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Nr. V-776, 2015-03-10 įsakymu Nr. V-336 bei 2023 m. lapkričio 9 d. Nr. V-1162, amfetaminas yra psichotropinės medžiagos, o kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.
Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, kuriose nurodyta, jog nedideliu amfetamino kiekiu laikytina ne daugiau, kaip 0,2 g, dideliu – 20 g. Nedideliu kanapių (antžeminių dalių) kiekiu laikytina ne daugiau, kaip 5 g, dideliu – 500 g.
Kaltinamasis turėjo kanapių (antžeminės dalys), kurių masė – 0,926 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15.7 % ir amfetamino, kurio masė – 0,217 ± 0,022 g, todėl kaltinamojo turėtos medžiagos kiekis viršija nedidelį kiekį, tačiau neviršija didelio kiekio ir atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis šias medžiagas būtų turėjęs su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamojo šlapime buvo rasta tiek kanapių skilimo produkto – tetrahidrokanabinolio rūgšties, tiek ir amfetamino, kas patvirtina, jog kaltinamasis vartojo šias medžiagas.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suprato, kad negalima laikyti psichotropinių ar narkotinių medžiagų, kad tai nusikalstama veika, tačiau vis tiek jų turėjo su savimi ir laikė savo automobilyje, kas patvirtina, kad jis veikė tyčia.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti, t. y. laikymo, požymiai, todėl K. S. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, jog K. S. inkriminuotas ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, bet ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas yra alternatyvios BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos veikos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius narkotinių medžiagų įgijimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo aplinkybės, asmuo už įgijimą negali būti baudžiamas.
Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių narkotinės medžiagos įgijimą 2025 m. sausio 4 d. veikoje, nesurinkta. Nors kaltinamasis nurodė aplinkybes, kuriomis jis įgijo šias medžiagas – kad jas įgijo 2025 m. sausio 2 d. vakare, Kėdainių mieste, kur tiksliai neatsimena iš nepažįstamo žmogaus, tačiau jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, t. y. jo parodymų patikimumo teismas negali įvertinti, lygindamas ir gretindamas su kitais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad šioje byloje neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais kaltinamasis įgijo kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl iš kaltinimo šalintina formuluotė dėl neteisėto šių medžiagų įgijimo.
Pašalinus šį inkriminuotą neteisėtą veiksmą – įgijimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga, neturint tikslo jos platinti, nesikeičia, nes, kaip jau aptarta anksčiau, byloje nustatyta ir įrodyta, jog kaltinamasis teismo nustatytomis aplinkybėmis įvykdė alternatyvią nusikalstamą veiką – neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė savo automobilyje narkotinę ir psichotropinę medžiagas – amfetaminą ir kanapes (antžemines dalis).
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.
Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ir nuo psichotropinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
K. S. padarė dvi nusikalstamas veiką, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šiomis veikomis kėsintasi į šeimos nario sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu, bei disponuota narkotine ir psichotropine medžiagomis. Veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Kaltinamasis anksčiau teistas, 5 metų laikotarpyje baustas 25 kartus administracine tvarka. Psichiatrijos klinikoje nesigydė, konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini), iš 2025 m. vasario 20 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-286/2025 matyti, kad K. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.
Nustatyta, jog asmuo už fizinį smurtą teisiamas jau trečią kartą, pažymėtina ir tai, jog naują smurtinį nusikaltimą padarė dar neatlikęs ankstesniu sprendimu skirtos laisvės apribojimo bausmės už analogišką veiką, padarytą prieš tą patį asmenį, t. y. savo vaiko motiną. Nors šiai dienai šią bausmę jau atlikęs, iš probuojamų asmenų registro išregistruotas, tačiau tai leidžia teismui daryti išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė yra nepakankama sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Smurtas kartojasi. Be to, kaltinamasis, atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, paskirtą už smurtinį nusikaltimą, padarė ne tik naują smurtinį nusikaltimą prieš tą patį asmenį, tačiau ir naują nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Visos šios aplinkybės rodo, jog laisvės apribojimo bausmė nepakankama pasiekti bausmės tikslus, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežtesnė bausmės rūšis - areštas, jos dydį už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nustatant 60 parų, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 60 parų.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 60 parų areštas.
Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė skiriama pirmą kartą, asmuo prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant paskirtą bausmę, tačiau atidedant jos vykdymą bei skiriant įpareigojimus ir draudimus, todėl K. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas K. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 4 d. 23.50 val. iki 2025 m. sausio 6 d. 13.36 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Pažymėtina, jog pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodoma, kad kaltinamasis K. S. sutiko, jog jam būtu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonės, vertės dydį atitinkančią pinigų sumą – 2960 eurų. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje nustatyta, kad vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti galima tik tą turtą, kuris yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo priemone laikomi daiktai, kuriems kaltininkas suteikia specifinę nusikalstamą paskirtį – tai įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kt. materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai pastarųjų neveikia, nekeičia, nežaloja ir pan., tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Automobilis taip pat gali būti laikomas nusikalstamos veikos priemone, jei be jo būtų neįmanoma padaryti tą veiką ar jos padarymas labai pasunkėtų. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog be automobilio K. S. negalėjo padaryti jam inkriminuotos veikos – narkotinių medžiagų laikymo, ar jos padarymas būtų labai pasunkėjęs. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog kaltinamasis negalėjo narkotinių medžiagų laikyti kitoje vietoje, pavyzdžiui kelnių kišenėje ar gyvenamajame name, be to, teismų praktikoje tokiais atvejais įprastai automobilis nelaikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl nėra pagrindo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi automobilis nėra esminė sąlyga palengvinanti šios nusikalstamos veikos padarymą. Šiuo atveju automobilis nelaikytinas nusikaltimo priemone.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinių ir psichotropinių medžiagų likučiai po objektų tyrimo saugomi PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakuotės po objektų tyrimo saugomos PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Iš kaltinimo K. S. dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, pašalinti aplinkybes dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo.
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausmę;
- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie vienos iš bausmių pridedant dalį kitos bausmės, ir paskirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti K. S. galutinę sumažintą bausmę – 60 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7 , 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant K. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokslu ar vykimu į gydymo įstaigas; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti K. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 4 d. 23.50 val. iki 2025 m. sausio 6 d. 13.36 val. (2 paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: narkotinių ir psichotropinių medžiagų likučius po objektų tyrimo, saugomus PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilnius ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų pakuotes po objektų tyrimo, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, Kaunas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.