- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- 1-2082-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57276-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. P.
viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, oficialiai nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1 040 Lt) bauda. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartimi 8 MGL (1 040 Lt) bauda pakeista į 4 parų areštą;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, skirta (nustatyta) galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus 6 mėnesius.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi subendrino Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirtas bausmes, skyrė (nustatė) galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidėjo 1 metus 6 mėnesius.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. P. atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Bausmę atliko,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė
R. P. 2018 m. lapkričio 26 d. apie 6⁰⁰ val. iš renovuojamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą: 3 ketaus radiatorius ir metalinį vamzdį, bendra pagrobto turto vertė yra ne mažesnė kaip 150 €, padarydamas nukentėjusiajam R. D. ne mažesnę kaip 150 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.
Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad (kaimynai) savo namo kieme sumetė vamzdžius, radiatorius. Kaimynų nepažįsta. Įvykio dienos ryte apie 6 val. nuvažiavo ten su karučiu ir pasiėmė 3 radiatorius, vamzdį ir nuvežė į metalo supirktuvę. Įvykio metu buvo girtas. Gailisi.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino (b. l. 78-79), kad susipyko su sugyventine, glaudžiasi pas draugus (duomenys neskelbtini). Iš sielvarto ėmė išgėrinėti. Neturi pinigų. 2018 m. lapkričio 26 d. apie 6⁰⁰ val. ėjo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad prie vieno namo daug visko prikrauta. Įėjo į kiemą, apsižiūrėjo, pamatė daug špižinių radiatorių. Sugalvojo priduoti juos į metalo supirktuvę ir gauti pinigų alkoholiui. Buvo pagiringas, labai norėjo išgerti. Berods kieme rado karutį. Susikrovė į jį 3 radiatorius. Karutis buvo beveik pilnas. Ant viršaus užsimetė vamzdį. Metant vamzdis lūžo perpus. Tada nuvežė karutį pas draugą, palaukė, kol pradės dirbti supirktuvė. Gal apie 10 val. nuvažiavo į metalo supirktuvę (duomenys neskelbtini) ir paklausė L., ar priims metalą. L. pasakė, kad priims, jei jis (R. P.) nepavogė. Pasakė, kad nevagia. Grįžo atgal su karučiu. L. pasvėrė metalą. (Už priduotą metalo laužą) gavo beveik 30 €. Metalo supirktuvėje atsisakė pasirašyti dokumentus. Nusipirko alaus, degtinės ir išgėrė. Supranta, kad pavogė svetimą turtą. Taip pasielgė, nes norėjo išgerti ir reikėjo pinigų. Negalvojo apie pasekmes. Turbūt tikėjosi, kad niekas nepastebės, jog dingo radiatoriai, nes tame kieme labai didelis šiukšlynas, išgriauta, pridėta, primėtyta. Gailisi.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokuroras, nei kaltinamasis ar jo gynėja nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. D. parodė (b. l. 6, 25-26), kad tvarkė savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), išėmė ir kieme sudėjo ketaus (špižinius) radiatorius. Ten jie buvo ilgai. Name dirbantys asmenys 2018 m. gruodžio 1 d. pamatė, kad jų (radiatorių) nebėra. 2018 m. gruodžio 2 d. apie 9²⁰ val. atvyko prie savo namo ir pastebėjo, kad iš kiemo dingo 3 radiatoriai. Kaimynai nurodė, kad radiatoriai gali būti metalo supirktuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Nuvyko su pareigūnais į metalo supirktuvę, surado pavogtus radiatorius. Be to, iš kiemo dingo metalinis vamzdis. Visus daiktus atgavo. Pavogtus radiatorius ir vamzdį vertina 300 €.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. R. parodė (b. l. 31-32), kad dirba (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 26 d., tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 11 val., į supirktuvę atėjo iš matymo pažįstamas R. P. ir paklausė, ar priims špižinius radiatorius. Pasakė, kad priims, jei nevogti. R. P. atsakė, kad nieko nevagia. Netrukus R. P. atvežė 3 sekcijas špižinių radiatorių ir vamzdį, teigė, kad tvarko namą ir jų nebereikia. Bendras daiktų svoris buvo apie 350 kg. R. P. sumokėjo 29,84 €. Užpildė metalo laužo atliekų pirkimo-pardavimo sutartį, pinigų išmokėjimo kvitą. R. P. buvo neblaivus, bet orientavosi aplinkoje.
Reikalaujamų daiktų pateikimo 2018 m. gruodžio 3 d. protokole nurodyta (b. l. 35-36), kad L. R. pateikė 3 vnt. ketaus radiatorių, vamzdį, pinigų išmokėjimo kvito ir metalo laužo/atliekų pirkimo-pardavimo sutarties kopijas.
Pinigų išmokėjimo 2018 m. lapkričio 26 d. kvite sakoma, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo R. P. 29,84 € už metalo laužą (b. l. 38). R. P. parašo prie grafos „pinigus gavau“ nėra.
Metalo laužo/atliekų pirkimo-pardavimo 2018 m. lapkričio 26 d. sutartyje nurodyta (b. l. 39), kad R. P. pardavė 0,349 t (neto masė) gabaritinio metalo (duomenys neskelbtini). R. P. parašo prie grafos „pardavė“ nėra, tačiau prie pardavėjo anketinių duomenų yra nurodytas jo asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Daiktų apžiūros 2018 m. gruodžio 3 d. protokole aprašyti 3 radiatoriai, vamzdis (b. l. 41-48).
Skelbimų portale https://www.skelbiu.lt/paieska/spiziniai-radiatoriai/1?keywords=spiziniai+radiatoriai&category_id=0&type=0&facets=1&changeView=1 (b. l. 107-110) naudotų špižinių radiatorių, priklausomai nuo sekcijų kiekio ir, matyt, būklės, kaina svyruoja nuo 21 iki 80 €, vienos sekcijos kaina – nuo 1 € iki 8 €. Antikvarinis špižinis radiatorius (aukštesnis nei standartinis, 5 sekcijų, su puošniomis durelėmis) siūlomas už 600 €.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai (svetimo turto pagrobimas ir pasisavinimas) įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Byloje kilo klausimas dėl pagrobto turto vertės. Nukentėjusysis jam padarytą turtinę žalą įvertino 300 €, tvirtindamas, kad špižiniai radiatoriai rinkoje nėra pigūs; įrodymų nepateikė. Todėl nustatydamas pagrobtų radiatorių vertę teismas remiasi skelbimų portalo duomenimis. Pasak nukentėjusiojo, viename pavogtame radiatoriuje buvo 3, kitame - 7, trečiame - 8 sekcijos. Imant didžiausią vienos sekcijos rinkos kainą – 8 €, bendra pagrobtų radiatorių vertė sudarytų 144 € [(3 vnt. + 7 vnt. + 8 vnt.) x 8 €/vnt.]. Pridėjus simbolinę vamzdžio vertę, konstatuotina, kad bendra pagrobto turto vertė yra ne mažesnė kaip 150 €. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (1 MGL lygus 50 €) (BK 190 str.). Todėl kaltinamajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuojama į 4 dalį. Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.
Tas, kas pagrobė nedidelės vertė svetimą turtą, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu (BK 178 str. 4 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 str.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas siekis praturėti kitų asmenų sąskaita. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (41 m.), oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teigė, kad nelegaliai dirba darbininku miške ir statybose (b. l. 54-57). 2018 m. 4 kartus baustas administracine tvarka: 3 kartus už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 1 kartą už važiavimą autobusu be bilieto (b. l. 64-68). Teistas 9 kartus, įskaitant už vagystes, 6 teistumai neišnykę (b. l. 58-63). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikalstamą veiką, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis oficialiai nedirba, už administracinius nusižengimus skirtų baudų nemoka, skirti kriminalinę baudą būtų mažai efektyvu. Kaltinamajam anksčiau skirtos laisvės apribojimo bausmės taip pat buvo ne itin efektyvios. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos priežastis, būdą (primityvus), turtinės žalos dydį, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už padarytą nusikalstamą veiką galėtų būti viena griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštas. Bausmės dydis parenkamas kiek didesnis už vidurkį (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82-83) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 3 ketaus radiatoriai ir vamzdis, grąžinti saugoti nukentėjusiajam R. D. (b. l. 50-51), paliekami jo kaip teisėto savininko neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 30 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 30 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 ir skirti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
R. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: 3 ketaus radiatorius ir vamzdį palikti R. D..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.