Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui S. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos skyriaus atstovė nurodė ieškiniui neprieštaraujanti, kadangi vaikas turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę ir jam turi būti skiriamas abiejų tėvų išlaikymas teisėtiems poreikiams ir interesams patenkinti.

Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, konstatavo, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad jis yra darbingas, įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi kitų išlaikytinių, atsakovas nepateikė. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba sezoninį darbą, tačiau nededa pastangų padėtį pakeisti. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis imasi aktyvių veiksmų pagerinti savo turtinę padėtį, gauti pajamas, atitinkančias jo amžių bei profesines galimybes. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovas žiemos metu nedirba (nors, kaip matyti iš verslo liudijimo, gali užsiimti medienos ruošimu ir apdirbimu), nereiškia, kad jis neturi tėvo pareigos išlaikyti savo nepilnamečio vaiko. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad bylos nagrinėjimo metu turi sveikatos problemų, mažinančių jo darbingumą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą ir aplinkybes, kad vaikas gyvena su motina, įvertinęs VTAS išvadą, vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dukrai priteisimo ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.185 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str., 3.201 str. 1 d., 2 d., 3.203 str., 3.208 str., CPK 79 str., 80str., 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 5 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, visiškai neatsižvelgė į tą faktą, kad vaikui formavosi socialiniai ir emociniai ryšiai su asmeniu, kuris dokumentuose įrašytas jo tėvu. Teismas taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vardan prioritetinių vaiko interesų apsaugos vis dažniau prioritetas teikiamas socialinei tėvystei, kadangi būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Atsakovo įsitikinimu, tik išsprendus tėvystės nuginčijimo bylos atnaujinimo klausimą, galima būtų tinkamai išnagrinėti bylą dėl vaiko tėvystės nustatymo, turėtų būti apklaustas vaikas, nes privaloma atsižvelgti į 8 metų amžiaus vaiko nuomonę, ką jis laiko savo tėčiu.

Ieškovė 8 metus nesiėmė veiksmų, kad nustatytų tikrąją vaiko tėvystę, o dabar, siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita, nesąžiningai nuginčijo senojo tėvo tėvystę, ko pasėkoje atsakovas buvo pripažintas nepilnametės S. M. tėvu. Nesąžiningų asmenų pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami.

Atsakovas ginčija visą ieškinį, tame tarpe ir dėl išlaikymo iš jo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, būtų panaikintas atsakovo tėvystės faktas ir atitinkamai išnyktų atsakovo pareiga teikti išlaikymą vaikui, todėl vadovaudamasis tuo, kad išlaikymo pareiga yra išvestinė iš tėvystės nustatymo fakto, papildomai dėl išlaikymo priteisimo nepagrįstumo atsakovas nepasisako, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti išlaikymo teikimo pareigą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146-3.148, 3.150 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai – nustatyti atsakovo S. P. tėvystę jos nepilnametei dukrai ir priteisti iš atsakovo išlaikymą mergaitei ir yra ginčas, kilęs iš šeimos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.148 str., 3.192 str., remdamasis atliktos ekspertizės išvadomis ir kitais į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės ieškinį patenkino visiškai – nustatė tėvystę ir priteisė išlaikymą.

Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendimu, teigdamas, kad jis priimtas pažeidus ir neteisingai pritaikius teisės normas, visapusiškai neįvertinus visų pateiktų įrodymų. Pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra tai, jog teismas neatsižvelgė, kad kitoje byloje, kurioje buvo nuginčyta Č. M. tėvystė, teismas, apelianto nuomone, nepaisė imperatyvios įstatymiškos nuostatos: CK 3.152 str. 1 d. numatyto 1 metų ieškinio senaties termino tėvystės nuginčijimo byloms, taip pat, kad teismas nesustabdė šios bylos, kol nebus išspręstas tėvystės nuginčijimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimas pagal apelianto pareiškimą, ir kad teismas pažeidė koncentruotumo principą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011, kurioje duomenys, esantys S. M. gimimo liudijime apie tėvą, panaikinti, yra įsiteisėjęs, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neturi teisinio pagrindo jo revizuoti ar abejoti minėto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, remdamasis vien tik atsakovo prielaidomis. Taip pat dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol nebus išspręstas tėvystės nuginčijimo bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimas pagal atsakovo pareiškimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011 nuginčijus Č. M. tėvystę, buvo atsižvelgta į vaiko teises ir interesus, sudarytos prielaidos vaikui žinoti savo tikrąją kilmę, savo tikrąjį biologinį tėvą, sudarytas pagrindas siekti, kad vaiko gimimo įraše vaiko tėvu būtų įrašytas tikras biologinis vaiko tėvas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš įstatymo saugomų ir ginamų vaiko interesų (CK 3.161 str. 2 d.). Pagal CK 3.147 str. 2 d. ieškinį dėl tėvystės nustatymo turi teisę pareikšti vaiko motina. Kita įstatymo norma – CK 3.192 str. 1 d. – įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.194 str. 1 d. suteikia teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo vienam iš tėvų, jei kitas jų nevykdo pareigos vaiką materialiai išlaikyti. Tokia teisė egzistuoja tol, kol vaikas yra nepilnametis ir jam reikalingas išlaikymas. Dėl to ieškovė, paduodama ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nagrinėjamoje byloje nepažeidė procesinės teisės normų ir jos veiksmuose nėra piktnaudžiavimo požymių.

Atsakovo argumentai, kad ieškovė 8 metus nesiėmė veiksmų, kad nustatytų tikrąją vaiko tėvystę, o dabar, siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita, nesąžiningai nuginčijo senojo tėvo tėvystę, ko pasėkoje atsakovas buvo pripažintas nepilnametės S. M. tėvu, yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, remdamasis ekspertizės išvada, ieškovės paaiškinimais pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovas yra S. M. tėvas ir to pagrindu nustatė jo tėvystę. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais iš esmės yra revizuojamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-08-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011, kuris nėra šios civilinės bylos objektas, vertina kaip apelianto siekį išvengti savo, kaip tėvo, įstatymo numatytų teisių ir pareigų.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija ir išlaikymo teikimo pareigą, tačiau, vadovaudamasis tuo, kad išlaikymo pareiga yra išvestinė iš tėvystės nustatymo fakto, papildomai dėl išlaikymo priteisimo nepagrįstumo nepasisako. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus atsakovą S. M. tėvu, atsakovui atsirado pareiga teikti išlaikymą savo vaikui. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas neginčija priteisto išlaikymo dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas, būdamas aktyvus tokio pobūdžio bylose, įvertina pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo dydį. Pagal CK 3.192 str. 2 d. nuostatas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė nagrinėjamos bylos kontekste yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Priteisdamas išlaikymą vaikui, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes jį teikti, todėl pagrįstai iš atsakovo priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2011-11-14) iki dukters pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atstovavimą advokatei sumokėjo 500 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, pobūdį, į bylos nagrinėjimo trukmę ieškovei iš atsakovo priteistina 500 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (bylinėjimosi išlaidų) (CPK 98 str.). Priteistina iš atsakovo ieškovei advokatės atstovavimo išlaidų suma nemažintina dėl to, kad apeliacinės instancijos teisme priimtas procesinis sprendimas vertintinas kaip sprendimas atsakovo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.