Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui P. K. T. P., institucijai, duodančiai išvadą byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. K. T. P. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką, atsakovas informuotas tinkamai. Atsakovas pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam žinoma apie teismo posėdį, tačiau nei jis, nei jo advokatas teismo posėdyje dalyvauti negalės. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, remtis jo pateiktu atsiliepimu į ieškinį. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad sutinka iš dalies su ieškovės pateiktu ieškiniu. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nes jis nežinojo apie santykių su ieškove nutraukimą ir manė, kad ieškovė išvyko į Lietuvą laikinai atostogauti. Nurodė, kad sutinka su ne didesne kaip 100 eurų išlaikymo suma kas mėnesį, nes jo pajamos per mėnesį yra apie 200 eurų ir sunki materialinė padėtis. Jis neturi kilnojamo ir nekilnojamo turto, verčiasi žvejyba, gyvena su tėvais. Neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove Lietuvoje. Sutinka su ieškovės pasiūlymu dėl vaiko bendravimo su atsakovu, kad visais atvejais atsakovas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į Graikiją, privalo atvykti į Lietuvą ir iš čia pasiimti vaiką, o numatytu metu grąžinti jį ieškovei, saugiai pargabenant vaiką atgal į Lietuvą; jam pageidaujant nebus trukdoma matytis su sūnumi ir kitais atvejais iš anksto pranešus. Mano, kad bendravimas yra naudingas ir reikalingas jo nepilnamečiui vaikui, kad jis išmoktų kalbėti graikų kalba ir būtų išlaikyti saitai su jo graikiškomis šaknimis. Prašė, kad sūnus ateinančiais metais vienerius metus gyventų kartu su juo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad galėtų lankyti jo gyvenamojoje vietoje veikiantį vaikų darželį ir jam būtų suteikta galimybė išmokti graikų kalbą; iki to laiko, kai jų nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, gyventų su juo (duomenys neskelbtini) iki 4 mėnesių per metus, vasaros atostogų metu, o kai jam sukaks 6,5 metai - sutinka su ieškove, jog jų vaikas atostogautų su juo iki 2 mėnesių per metus kiekvieną vasarą; taip pat, kad būtų suteikta galimybė laisvai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar internetu.

Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė Kristina Račkauskienė nurodė, kad skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio P. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. B., nes tai neprieštarauja mažamečio vaiko interesams, kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, yra sudariusi geras sąlygas jam augti ir vystytis. Iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas, proporcingas vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas sąlygas berniukui vystytis. Nustatant išlaikymo dydį, vadovautis teismų praktika. Įvertinus vaiko amžių, neprieštarautų, jeigu išlaikymo dydis būtų priteistas mažesnis nei prašė ieškovė. Atsižvelgus į aplinkybes, kad vaikas niekada nėra buvęs vienas be mamos ilgiau, kaip kelias valandas, daugiau kaip pusę metų nėra matęs savo tėčio, tėvas su vaiku nėra buvęs ilgiau kaip vieną dieną, prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką : kol vaikui sueis penkeri metai, atsakovas su vaiku bendrautų tik dalyvaujant jo mamai tiek Lietuvoje, tiek Graikijoje, nes vaikas yra mažas, kad jis būtų galima išleisti vieną ilgesniam laikui. Penkerių metų amžiaus vaikas tampa savarankiškesnis, geba bendrauti. Neprieštarautų, kad iki penkerių metų vaiko bendravimas su tėvu vyktų dalyvaujant vaiko mamai, taip užtikrinant vaiko saugumą ir stabilumą. Nuo penkerių metų amžiaus vaikas galėtų pusę atostogų praleisti su tėvu, o kitą pusę - su mama. Lyginiais metais Kalėdas ir Naujuosius Metus, o nelyginiais metais – Velykas galėtų praleisti kartu su tėvu. Pritarė dėl atsakovo bendravimo su vaiku telefonu ir internetu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir vaiko norus, pažiūras, vaiko amžių, taip pat į Lietuvos Aukščiausio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį sūnų P. K., gimusį (duomenys neskelbtini), Lietuvos ir Graikijos pilietį, kurio tėvas P. K. T. P. (40, 43, 46 b.l.). Ieškovė ir jos sūnus 2012-11-16 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (75 b.l.). Nuo 2012-10-15 P. K. lanko lopšelį-darželį “ (duomenys neskelbtini)” ( 57 b.l.) Iš pateiktos Panevėžio miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad P. K. dėl mažo amžiaus negali suvokti susidariusios situacijos ir suformuluoti bei išreikšti savo nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Ieškovė tenkina visus jo poreikius, tinkamai rūpinasi ir prižiūri savo sūnų. Vaikas prie mamos prisirišęs (86-87 b.l.) Teismo nuomone trejų metų vaikui daugiau reikia motinos globos, kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Teismas neturi duomenų apie netinkamą motinos valdžios vykdymą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, neprieštaravo atsakovas ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas atsižvelgdamas į įrodymų visetą, daro išvadą, kad nepilnamečio P. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka mažamečio vaiko interesus ir jo gyvenamąją vietą nustato su motina (CK 3.3 str., 3.169 str.). Teismas išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama ( CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo

Ieškovė, teismo posėdžio metu atsisakiusi išlaikymo įsiskolinimo reikalavimo, prašė priteisti sūnui 700 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas sutiko teikti ne didesnį kaip 345 Lt išlaikymą (100 EUR pagal šiuo metu galiojantį kursą 1 EUR - 3.4528 Lt ).

Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Išlaikymui reikalingas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų per mėnesį suma yra fakto klausimas byloje, kuris nustatomas pagal civilinio proceso kodekse numatytas įrodinėjimo taisykles. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK178 str.).

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės turtinę padėtį : jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 1340 Lt (150 b.l.), registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (155,156 b.l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis gyvena tėvams priklausančiame name (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi nuosavą nedidelę medinę valtį, verčiasi žvejyba. Iš atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos 2012 metų deklaracijos nustatyta, kad atsakovo pajamos 2012 metais sudarė 2043 eurus, mėnesio pajamos neviršijo 200 eurų (113, 114 b.l.). Apie kitus turimus išlaikytinius atsakovas nepateikė duomenų. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būti­nu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1000 Lt ( CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą teismas atsižvelgė į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str.1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į tokio amžiaus vaiko būtinus poreikius, vaiko interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių turtinę padėtį, ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Bendravimas su vaiku yra būdas dalyvauti auklėjant vaiką, kai šio gyvenamoji vieta yra pas motiną, o teisė matytis su vaiku įstatymo garantuojama siekiant, kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, šią tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.).

Ieškovė sutiko tokia bendravimo tvarka, kad vaikas vasaros metu iki 2016-09-01 atsakovas iki 4 mėnesių ( birželio 1 d. – spalio 1d.) gali pasiimti vaiką į Graikiją; nuo 2017-01-01 vasaros metu atsakovas 3 mėn. gali pasiimti vaiką į Graikiją ( birželio 1d.- rugpjūčio 29 d.); vaiko kelionės išlaidas apmoka atsakovas, jei neatvyksta jo pasiimti ar neatveža į motinos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); pranešus prieš dvi savaites sutinka išleisti vaiką Kalėdoms, Naujiesiems metams, Velykoms, jei pareikš norą raštu ( 154 b.l.). Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką, kad ateinančiais metais vienerius metus vaikas gyventų kartu su juo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad galėtų lankyti jo gyvenamojoje vietoje veikiantį vaikų darželį, suteikta galimybė išmokti graikų kalbą; iki to laiko, kai nepilnametis vaikas pradės lankyti mokyklą, gyventų su juo (duomenys neskelbtini) iki 4 mėnesių per metus, vasaros atostogų metu, o kai jam sukaks 6,5 metai - sutinka su ieškove, jog jų vaikas atostogautų su juo iki 2 mėnesių per metus kiekvieną vasarą; taip pat, kad būtų suteikta galimybė laisvai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar internetu.

Abiejų šalių siūloma bendravimo tvarka prieštarautų mažamečio vaiko interesams. Analogišką poziciją išreiškė ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, nes tokiam intensyviam bendravimui vaikas yra per mažo amžiaus, kad galėtų vienas be mamos praleisti 4 mėnesius ar vienerius metus Graikijoje su tėvu, šis laikotarpis yra per ilgas laiko tarpas vaikui būti vienam su tėvu. Nustačius tokią bendravimo tvarką, kokios prašo atsakovas, galėtų lemti vaiko išvežimą į Graikiją, ryšių su motina nutraukimą vienerių metų laikotarpiui. Teismo manymu trejų metų amžiaus vaikas, nemokantis graikų kalbos, negalėtų tinkamai paaiškinti savo norus, o atsakovas, nemokantis lietuvių kalbos, vargu ar suvoktų mažamečio vaiko poreikius, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo metu atsakovas dėl kalbos barjero, dėl tėvystės įgūdžių stokos ( pagal ieškovės paaiškinimus vaikas nėra buvęs ilgiau be mamos kaip kelias valandas, o tėvas nėra buvęs ilgiau kaip vieną dieną vienas su vaiku), nėra tinkamai pasiruošęs bendrauti vienas su vaiku ilgą laiką ir reikalingas pereinamasis laikotarpis. Siekiant užtikrinti mažamečio vaiko saugumą ir interesus, teismas laiko tikslinga iki vaikui sueis ketveri metai nustatyti, kad atsakovas gali netrukdomai bendrauti su vaiku tiek Lietuvoje, tiek Graikijoje tik dalyvaujant vaiko mamai (ieškovei). Teismas sutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, jog vaiko išsiskyrimas su mama ilgesniam laikotarpiui, tokio amžiaus vaikui gali sukelti psichologinį nestabilumą, todėl jam reikalingas adaptacinis laikotarpis. Bendravimui su tėvu turėtų būti vykdomas palaipsniui, kartu dalyvaujant ir motinai. Vaikui pripratus prie tėvo, išmokus kalbą, kuria tėvas ir sūnus suprastų vienas kitą, pradedant vaiko ketvirtuoju gimtadieniu atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai vasaros atostogų metu du mėnesius pasirinktinai, dalį švenčių praleidžiant kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Vaikui pradėjus lankyti, pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų vaikas galėtų praleisti su atsakovu, jo gyvenamojoje vietoje. Dėl ieškovės pasiūlymo, atsakovui norint pasiimti vaiką iš Lietuvos į Graikiją, raštu privalo pranešti prieš dvi savaites ieškovei, dėl to, kad kelionės išlaidas apmoka atsakovas, jei neatvyksta vaiko pasiimti ar neatveža į motinos gyvenamąją vietą Lietuvoje, dėl atsakovo galimybės laisvai bendrauti su vaiku telefonu ar internetu abi šalys sutaria ir sutinka. Spręsdamas kilusį ginčą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečių vaiku, teismas vadovaujasi išskirtinai vaiko interesais ir atsižvelgia į vaiko amžių. Taip pat, teismas siekia užtikrinti kuo saugesnę psichologinę aplinką mažamečiui vaikui, ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime. Tokia bendravimo tvarka, kurią nustato teismas, nepažeis nei vaiko, nei abiejų tėvų interesų.

Teismas pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nereiškia, kad atsakovas negali su vaiku bendrauti dažniau, jei abu vaiko tėvai tam neprieštarauja (CK 3.176 str. 1, 2, 3 d.), taip pat bendravimo tvarka gali būti pakeista ir teismo sprendimu išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo apribota nustatant pereinamąjį laikotarpį.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (74 proc.), iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai). Proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio P. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. K. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą teikiant nuo ieškinio priėmimo dienos ( 2013-01-24).

Nepilnamečio sūnaus P. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamo materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti P. K. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su jo sūnumi P. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką sekančiai:

- kol vaikui sueis ketveri metai, atsakovas gali netrukdomai bendrauti su vaiku tiek Lietuvoje, tiek Graikijoje tik dalyvaujant vaiko mamai (ieškovei);

- pradedant sūnaus ketvirtuoju gimtadieniu atsakovas bendrauja su sūnumi, nedalyvaujant jo motinai vasaros atostogų metu du mėnesius (laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 28 d. šalių pasirinktinai) apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas atsakovę prieš mėnesį laiko. Visą šį laikotarpį šalių nepilnametis vaikas praleidžia (gyvena) su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje. Nuo ketverių metų amžiaus lyginiais metais Kalėdas ir Naujuosius metus (laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. iki sausio 6 d.), o nelyginiais metais – Šv. Velykas (švenčiamas Lietuvoje pagal katalikų bažnyčios tradicijas) praleisti kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje;

- šalių nepilnamečiam vaikui pradėjus lankyti mokyklą pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su atsakovu pastarojo gyvenamojoje vietoje;

- visais atvejais atsakovas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į Graikiją, privalo prieš 2 savaites informuoti apie tai ieškovę raštu.

- vaikas paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą.

- vaiko kelionės išlaidas į Graikiją apmoka atsakovas;

- atsakovas netrukdomai gali bendrauti su vaiku telefonu ir internetu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. K. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), 106,56 Lt (vieną šimtą šešis litus 56 ct) žyminį mokestį A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. K. T. P., gim. (duomenys neskelbtini), 35,52 Lt (trisdešimt penkis litus 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 251 Lt ( du šimtus penkiasdešimt vieną litą) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,48 Lt (dvylika litų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.