- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-18
- Bylos Nr.
- II-1053-580/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- Ž. G.
- Nukentėjusysis
- A. A.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, Ž. G. (Ž. G.) skundą dėl Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, Ž. G. prašė panaikinti Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-04-07 nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
Ž. G. nurodė, kad Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūno 2008-04-07 nutarimu buvo nubaustas 100 Lt bauda pagal ATPK 127 str. 2 dalį. Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūnas protokole Nr. E859880 nurodė, kad jis neįsitikino, jog važiuoja saugiai, nedavė kelio ta pačia juosta važiavusiam automobiliui, ko pasekoje iš paskos važiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilio „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinį kampą dešinėje pusėje ir jį apgadino. Teigė, kad pareigūnams paaiškino, jog pažeidimo nepadarė, saugiai važiavo antra juosta, kuri priekyje buvo tuščia, jam niekas netrukdė, pats niekam netrukdė. Pareiškėjo nuomone, pareigūnai nenagrinėjo į jo automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojo elgesio. Šis vairuotojas elgėsi neatsargiai, nesilaikė atstumo tarp kitų automobilių, nepasirinko saugaus greičio, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 50 str., 53 str., 161 str. ir 172 str. reikalavimus. Tuo buvo pažeista ATPK 9 str. 1 dalis. Pareigūnai neapklausė visų eismo įvykio liudytojų kuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas ATPK 256 str., 257 str.
Teismo posėdžio metu apibūdindamas įvykio mechanizmą Ž. G. nurodė, kad važiuodamas saugiu greičiu nusprendė persirikiuoti į antrą juostą, iš dešinės pusės automobilių nebuvo. Tik persirikiavęs išgirdo staigų stabdymą ir iš paskos važiavęs automobilis atsitrenkė. Antra juosta buvo pavažiavęs apie 15 metrų. Aiškino, kad policijos pareigūnams nepateikė duomenų apie liudytojas, nes tuo metu negalėjo su liudytojomis susisiekti.
Nukentėjusysis A. A. aiškino, kad jis visą laiką važiavo antra juosta. Ž. G. persirikiavo iš trečios juostos tiesiai prieš jį. Kadangi kraštinė juosta buvo užimta, negalėjo į ją išsuskti, dėl ko trenkėsi į Ž. G. automobilio dešinę dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 297 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo teisėtumo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus, ar ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, o taip pat ar buvo laikytasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008-04-07 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Ž. G. dėl to, kad jis 2008-04-07 apie 08.15 val. vairuodamas automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta juosta važiavusiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, kuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 str. ir 145 str. reikalavimus. Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2008-04-07 nutarimu Ž. G. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt bauda.
Administraciniu teisės pažeidimu suprantamas priešingas teisei, kaltas veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.).
ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę, kai dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo sužalojamos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės. Už pažeidimą numatyta bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Nuobauda Ž. G. paskirta už Kelių eismo taisyklių 53 str. ir 145 str. reikalavimų pažeidimus, o būtent už eismo dalyvio pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nevykdymą bei pareigos prieš persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams nevykdymą.
Administracinio teisės pažeidimo buvimas nustatomas analizuojant faktinius duomenis, patvirtinamus įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis – protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais ir kitais dokumentais (ATPK 256 str.). Administracinio teisės pažeidimo bylose įrodymų pakankamumui turi būti keliami aukšti standartai. Įrodymų turi pakakti, kad būtų pašalintos abejonės, jog pažeidimas buvo padarytas. Šioje byloje abiejų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai išsiskyrė. Todėl teismas visų pirma įvertina objektyvius duomenis, taip pat suinteresuotumo bylos baigtimi visiškai neturinčių policijos pareigūnų paaiškinimus. Eismo įvykio vietos schema (b.l. 11) rodo, kad po susidūrimo abu automobiliai sustojo vidurinėje Ozo gatvės juostoje, vienas kirk arčiau kairio, kitas dešinio krašto. Susidūrimo metu buvo sužalotas nukentėjusiojo A. A. vairuoto automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės žibintas, priekinis bamperis, radiatorius ir grotelės, o Ž. G. automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužalotas užpakalinis dešinės pusės žibintas, užpakalinis dešinės pusės sparnas bei bagažinės dangtis. Policijos pareigūnas E. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 12) nurodė, kad iš karto po eismo įvykio Ž. G. aiškino, kad jis rikiavosi iš trečios juostos į antrą, o A. A. aiškino, jog važiavo antrąja juosta. Paaiškinimuose Ž. G. nurodė, kad smūgį pajuto neužilgo po persirikiavimo į vidurinę juostą. Aiškino, kad A. A. vairuojamas automobilis važiavo dideliu greičiu, rikiavosi iš pirmos juostos (b.l. 13). A. A. teigė, kad jis važiavo apie 40 km/h greičiu, kai iš trečios juostos išvažiavo Ž. G. vairuojamas automobilis. A. A. pradėjęs stabdyti, tačiau nespėjo sustabdyti, pasukti į pirmą juostą negalėjo, nes ten važiavo automobiliai. Po įvykio paaiškinimus davė ir liudytojas V. S., kuris patvirtino A. A. paaiškinimus. Teismas laiko, kad skiriant baudą buvo atsižvelgta į visus surinktus įrodymus, įrodymų rinkimo taisyklės pažeistos nebuvo. Surinkti visi įprastai renkami įrodymai. Prieštaravimai tarp surinktų įrodymų nebuvo esminiai, jie neįtakojo priimamo sprendimo. Nei vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nenurodė kokių nors kitų duomenų, kuriuos būtų galima surinkti papildomai. Pats Ž. G. aukščiau minėtame paaiškinime nurodė, jog liudytojų neturi. Todėl apklausti ką nors papildomai nebuvo galima. Ž. G. aiškinimas, kad policijos pareigūnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsisakė apklausti jo nurodytus liudytojus nepagrįstas. Jis pats raštu patvirtino, kad liudytojų nėra. Tai rašydamas turėjo tvirtai suprasti, kad byla bus išnagrinėta nesivadovaujant jo nenurodytų liudytojų paaiškinimais. Policijos pareigūnai E. P. ir A. N. tokių aplinkybių nepatvirtino, aiškino, kad kiekvienas eismo įvykio dalyviui duoda paaiškinimo pavyzdį, kuriame vienu iš punktų nurodytas informacijos apie galimus liudytojus pateikimas. Iš praktikos matyti, kad policijos pareigūnai neužkerta kelio liudytojų dalyvavimui. Teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. L. ir B. L. paaiškinimai paaiškinimai esminės įtakos nepadarė. Liudytoja D. L. matė nukentėjusiojo automobilį, manevruojantį priešais, paties susidūrimo nematė. Liudytoja B. L. patvirtino Ž. G. parodymus, kad nukentėjusiojo automobilis atsitrenkė tada, kai jie buvo antra juosta pavažiavę apie 10 metrų.
Spręsdamas dėl Ž. G. kaltės teismas ypatingą svarbą skiria eismo įvykio rezultatais nesuinteresuoto liudytojo E. P. parodymams, kad Ž. G. aiškino, jog rikiavosi iš trečios juostos į antrą. Šie parodymai atitinka ir A. A. bei liudytojo V. S. paaiškinimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjas neneigė, kad jis persirikiavo, aiškino, kad buvo pavažiavęs apie 15 metrų. 40 km/h greičiu važiuojantis automobilis 15 metrų nuvažiuoja per 1,35 sekundės. Rikiuodamasis jis privalėjo įsitikinti manevro saugumo bei nekliudyti kitoms transporto priemonėms. A. A. vairuojamas automobilis susidūrimo metu buvo vidurinėje eismo juostoje už Ž. G. automobilio, todėl net ir darant prielaidą, kad jis rikiavosi į vidurinę juostą iš pirmosios juostos, iki susidūrimo manevrą buvo baigęs, todėl vairuotojas turėjo pagrindo tikėtis, kad kitas persirikiuojantis automobilis vykdys pareigą duoti kelią. Ž. G. abiem atvejais – tiek tuo atveju, jei A. A. važiavo tiesiai, tiek, jei rikiavosi iš pirmos juostos turėjo laikytis atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nevykdymą bei prieš persirikiuodamas įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Vien tik Ž. G. teigė, kad A. A. važiavo per dideliu greičiu, tačiau jokiais kitais įrodymais tokia aplinkybe nepatvirtinta. Įvykio liudytojai aiškino, kad tuo metu gatve važiavo daug automobilių, buvo pikas. Todėl itin maža tikimybės, kad kuris kitas automobilis gali itin žymiai viršyti greitį. Ž. G. neįrodė, kad buvo kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių jis būtų objektyviai negalėjęs vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir būtų nekaltas dėl jų pažeidimo. Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai Kelių eismo taisyklių 148 punktu persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Rikiuojantis iš trečios juostos į antrą bet kuri kitoje juostoje esanti transporto priemonė yra vairuotojui iš dešinės. Kaip šiuo atveju A. A. automobilis. Minėta kelių eismo taisyklė pirmenybės teisę teikė ne Ž. G., o A. A. automobiliui.
Čia išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Ž. G. pagrįstai buvo pripažintas pažeidusiu Kelių eismo taisyklių 53 ir 145 str. reikalavimus, o kartu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Galimybė, kad dėl eismo įvykio kaltas ne tik Ž. G., bet ir A. A. nesudaro pagrindo naikinti Ž. G. paskirtos nuobaudos.
Priimant nutarimą bauda buvo paskirta sankcijos ribose, bylos tiek pažeidėjas, tiek nukentėjusysis, nutarimo nuorašas įteiktas pasirašytinai bylos nagrinėjimo dieną. Tuo daroma išvada, kad byla išnagrinėta tinkamai, ATPK 297 str. numatytų pažeidimų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., str., 124 str.,
nutarė:
Skundą atmesti.
Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.