Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Urbonavičienei, išteisintajai E. M., jos gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, specialistams Genei Anusevičienei, Genadijui Makuševui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl 2010 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. 223 str. 1 d. išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama ir atiduota teismui bei išteisinta dėl veikų numatytų BK 202 str. 1 d., 223 str. 1 d., t.y. dėl to, kad buvo kaltinama, jog ji neteisėtai - pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintas „Verslo liudijimo išdavimo taisykles“, neturėdama verslo liudijimo, kuris yra reikalingas, verstis vertimų veikla, laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2008-12-31, Laisvės al. 99, kab. Nr. 5, patalpose, versliškai, neteisėtai, t.y. norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravusi individualios veiklos, vertėsi ūkine - komercine veikla - vykdė neįregistruotą individualią veiklą - teikė vertimo paslaugas bei gavo už tai 10 912,72 Lt pajamų, nesumokėjo 1636 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Taip pat dėl to, kad ji, nuo 2002 m. lapkričio 2 d., būdama Lietuvių jaunimo bendrijos personalinės įmonės (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) Kaunas, direktore, ir, būdama atsakinga už Lietuvių jaunimo bendrijos personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, išrašydama L. F. kasos išlaidų orderius dėl atlyginimo išmokėjimo 1937,69 Lt sumai: 2006 metais- birželio mėn. 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 11- 200 litų sumai, liepos mėn. 24 d. kasos išlaidų orderį Nr. 13 - 282, 69 Lt sumai, rugpjūčio mėn. 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 15 - 288, 33 Lt sumai, rugsėjo mėn. 19 d. kasos išlaidų orderį 293, 67 Lt sumai, lapkričio mėn. 17 d. kasos išlaidų orderį Nr. 21 -291 Lt sumai, gruodžio mėn. 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 22 - 291 Lt sumai, 2007 metais: kovo mėn. 13 d. kasos išlaidų orderį Nr. 27 - 291 Lt sumai, taip pat išrašydama 2007-06-04 A. M. kasos išlaidų orderį Nr. 33 – 162,60 Lt sumai dėl automobilio nuomos, ir, nepateikdama šių kasos išlaidų orderių pasirašyti pinigų gavėjams - L. F., A. M., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „ Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2002-07-01 Nr. 1021 redakcija) 5 p. 2 d. reikalavimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės - Lietuvių jaunimo bendrijos personalinės įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

BK 202 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. T.y. atsakomybė atsiranda, kai kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų; versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis.

Baudžiamosios bylos rašytiniais duomenimis - 2009-04-09 specialisto išvada Nr. 5-2/43 nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., E. M., kaip fizinis asmuo, atliko vertimus ne mažiau 37 kartus, 2008 m., kaip fizinis asmuo, E. M. atliko vertimus ne mažiau 22 kartus, t.y. vertėsi ir sistemingai iš to turėjo papildomas pajamas, todėl, E. M. veika- neteisėtas, neturint verslo liudijimo, laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2008-12-31, (duomenys neskelbtini) patalpose, vertimasis ūkine-komercine veikla- vykdymas neįregistruotos individualios veiklos- teikimas vertimo paslaugų bei gavimas už tai 10 912, 72 pajamų.

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, E. M. išteisinimą pagal LR BK 223 str. 1 d. iš esmės grindžia tik kaltinamosios gynėjo pateikta į bylą 2010-08-13 „Auditoriaus finansinio patikrinimo ataskaita, atlikta G. M.“. Šia išvada teismas nepagrįstai besąlygiškai tiki, ją nepagrįstai ir pripažįsta įrodymu. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Todėl turi būti atsižvelgta, kad auditoriaus finansinio patikrinimo ataskaita, surašyta kaltinamosios E. M. vadovaujamos įmonės ar pačios kaltinamosios E. M. prašymu. Dokumentą surašęs auditorius G. M. nėra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, be to, iš dokumento turinio seka, kad už dokumento surašymą G. M. buvo apmokėta kaltinamosios E. M. vadovaujamos įmonės arba pačios kaltinamosios E. M., be to, nors dokumente nurodyta, kad auditoriui ekspertui žinoma atsakomybė už melagingos ataskaitos ar paaiškinimų pateikimą, kaip numatyta BPK 89 str. ir BK 235 str. – ataskaita surašyta, išvados duotos ekspertui nesant įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados davimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas nepagrįstai minimą dokumentą pripažino įrodymu.

Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1 d. įtvirtinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Tuo klausimu pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje, kur nurodyta, kad tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, įrodymais nepripažįstami.

Teismas turėjo įvertinti, kad auditorius G. M. vertino 2009-04-09 specialisto išvadą Nr. 5-2/43, būdamas privačios įmonės- UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, neįtrauktu į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, remdamasis sutartimi ir esant suinteresuotų bylos baigtimi asmenų įsipareigojimui apmokėti už atliekamą darbą, atlieka savarankiškų, Lietuvos Respublikos BPK 90 str. nustatyta tvarka gautų duomenų- specialisto, įspėto dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str., BK 235 str., išvados įvertinimą bei šios išvados patikrinimą. O tai jau yra teismo prerogatyva, įrodymų vertinimo teisė privačių įmonių darbuotojams nesuteikta, todėl UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo- auditoriaus G. M. finansinio 2010-08-13 patikrinimo ataskaita, kurios patikrinimo objektas buvo specialisto išvada, kuri duota patikrinus ir įvertinus savarankiškus bylos duomenis, gautus LR BPK nustatyta tvarka, atlikta Baudžiamojo proceso kodekso uždraustu būdu, įrodymu nepripažintina ir nelaikytina. Teismas, šią ataskaitą vertindamas kaip konsultacinę išvadą, davė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, apžvalgą, - t. y. tą patį šiame apeliaciniame skunde nurodomą teisės šaltinį- LAT apžvalgą, iš ko seka, kad šis teisės šaltinis pirmosios instancijos teismui buvo žinomas, teismas juo vadovavosi, tačiau tik epizodiškai- tik pateisindamas auditoriaus G. M. finansinio patikrinimo 2010-08-13 ataskaitos panaudojimą, tuo tarpu šioje apžvalgoje įrodymų vertinimo rekomendacijomis pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, todėl šio teismo įrodymų vertinimas negali būti pripažintas ir vertinamas pagrįstu išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai, prokurorės nuomone, pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Todėl prokurorės nuomone, pažeistas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3 d., nes padaryti esminiai šio Kodekso pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji E. M. ir jos gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą nuosprendį, o byloje esančius prieštaravimams pašalinti galima apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausus specialistę G. A. ir specialistą G. M., prieš tai jį įspėjus dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. ir BPK 163 str. Iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio seka, jog teismas išteisinamąjį nuosprendį E. M. atžvilgiu grindė ne vien auditoriaus G. M. pateikta finansinio patikrinimo ataskaita, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o byloje esančių įrodymų visetu, pateikdamas jų išsamią analizę. Tai, kad G. M., davęs įvardijamą konsultacinę išvadą, nebuvo tinkami įspėtas dėl atsakomybės, nebuvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, kas būtų besąlyginiu pagrindu nuosprendį naikinti, o visus apeliaciniame skunde įvardijamus pažeidimus galima pašalinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Išteisintosios E. M. kaltė, padarius inkriminuojamas vaikas, numatytas LR BK 202 str. 1 d., 223 str. 1 d. buvo grindžiama pagrinde 2009-04-09 specialisto išvada Nr. 5-2/43, kurioje konstatuojama, kad:

1) Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanika“ personalinė įmonė (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Kaunas, buhalterinė apskaita ne visada buvo tvarkoma prisilaikant norminių aktų reikalavimų, kadangi tiriant išmokėjimus iš kasos nustatyta, kad : a) L. F. nuo 2006-05-09 iki 2008-12-31 išrašyti kasos išlaidų orderiai ir įrašyti į kasos knygos išlaidų dalį, kad išmokėjo iš kasos 15844,29 atlyginimo, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad L. F. 7-ių kasos išlaidų orderių 1937,69 Lt sumai už gavimą nepasirašė; b) A. M. nuo 2006-06-04 iki 2008-12-31 išrašyti kasos išlaidų orderiai ir įrašyti į kasos knygos išlaidų dalį, kad išmokėjo iš kasos 4377,28 Lt už automobilio nuomą, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad A. M. vieno kasos išlaidų orderio už 162,60 Lt gavimą nepasirašė. Konstatuojama, jog tyrimui pateikti 7 kasos išlaidų orderiai išrašyti L. F. dėl atlyginimo išmokėjimo 1937,69 Lt. sumai ir 1 kasos išlaidų orderis išrašytas A. M. dėl 162,60 Lt išmokėjimo už automobilio nuomą pinigų gavėjų nepasirašyti vadovaujantis LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2002 07 01 Nr. 1021 redakcija) 5 punkto 2-a dalimi „Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai - skaitmenimis“ ir 19 punkto „jeigu kasos išlaidų orderyje ...nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“ nuorodomis; tyrimo metu daroma išvada, kad 1937,69 Lt. atlyginimas L. F. ir 162,60 Lt A. M. už automobilio nuomą nebuvo išmokėti, arba buvo mokama ne taip, kaip surašyti kasos išlaidų orderiai.

2) LJB „Lituanika“ PĮ (duomenys neskelbtini) direktorė E. M. vertimo paslaugas atliko ir kaip fizinis asmuo. Kauno apskrities VMI duomenimis E. M. verslo liudijimo vertimo paslaugoms nebuvo įsigijusi ir gautų pajamų už vertimo paslaugas nedeklaravo. Remiantis E. M. atsiskaitomosios sąskaitos išrašais nustatyta, kad nuo 2006-01-31 iki 2008-12-31 E. M. už vertimo paslaugas fiziniai asmenys ir įmonės į atsiskaitomąją sąskaitą sumokėjo 10912, 72 Lt. E. Ž., neįsiregistravusi veiklos, neįsigijusi verslo liudijimo vertimo paslaugoms, tačiau iš vertimo paslaugų gavusi pajamų, laiku jų nedeklaravusi, nepriskaičiavusi ir nesumokėjusi GPM Valstybės iždui padarė 1636 Lt nuostolį ( t. 1, b.l. 17-37).

Taip pat įrodinėjant kaltinamosios kaltę, buvo remiamasi AB banko „Hansabankas“ 2009-03-16 raštu Nr. S/26340 su priedais, kur pateikti E. M. sąskaitos išrašai apie piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2006-01-01- 2009-02-26 (t. 4, b.l. 4-40);

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-JI raštu Nr. (22.5-32. 2)-K-7211, kuriame nurodyta, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, verslo liudijimas vertimo veiklai neišduotas, E. M. nėra informavusi mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ( t. 4, b.l. 50);

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-05-07 raštu Nr. (18.5-30)-K-6865, kuriame nurodyta, kad buvo atliktas E. M. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Mokestinio tyrimo metu surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad E. M. atlikdavo vertimus iš latvių kalbos ir už šį darbą iš fizinių asmenų gaudavo atlygį. Šių gautų pajamų mokėtoja pateiktose Metinėse pajamų mokesčio deklaracijose už 2006-2008 nebuvo deklaravusi. Surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad E. M. vykdė neįregistruotą individualią veiklą. E. M., sutikdama su nustatyta veikla 2009-06-22 geranoriškai pateikė patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas. Mokesčių mokėtoja dėl neteisingo deklaravimo, neteisėtai jai grąžintą 1 181 Lt GPM į biudžetą grąžino 2009-06-22 ( t.4, b.l. 46).

Tačiau teisminio nagrinėjimo metu, buvo gauti papildomi įrodymai, patvirtinantys, jog išteisintoji E. M. jai inkriminuojamų veikų nepadarė, o apylinkės teismas juos ištyręs, tinkamai įvertino.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. F. parodė, kad dirba Lietuvių jaunimo bendrijos personalinėje įmonėje „Jaunimo žodis“, vertėja. Įmonėje dirba nuo 2006 m. gegužės mėnesio, tuo metu atlyginimas buvo mokamas grynais. Kai įsidarbino, uždirbdavo apie 200 - 300 Lt , atlyginimas buvo mokamas kiekvieną mėnesį. Nežinanti, kodėl kasos išlaidų orderyje nėra jos parašo, sunku jai pasakyti, dėl ko taip atsitiko. Atlyginimą jai tikrai mokėjo. Konkrečios datos, kada bus mokami pinigai, sutarta nebuvo. Atlyginimas šiuo metu jai mokamas pavedimu.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo duktė. Turėjęs automobilį, kurį buvo išnuomojęs savo dukters E. M. įmonei. Automobilio nuomos sutartis buvo pasirašyta, už nuomą gaudavęs 400 Lt per mėnesį. 400 Lt buvo mokami ir grynais pinigais ir pavedimu, jei mokėdavo pavedimu, pinigai buvo pervedama į jo asmeninę sąskaitą. Kai gaudavo pinigus, pasirašydavo. 2007 m. birželio 4 d. nepasirašė gal būt dėl to, kad pamiršo. E. M. jam neskolinga ir pinigus už automobilio nuomą tikrai gaudavęs.

Apylinkės teismui buvo pateikti nauji įrodymai ir iš Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos Nr. AU18-50 (t. 4, b.l. 133-139 ) seka, jog E. M. 2006 metais iš fizinių asmenų už vertimo paslaugas gavo 1654,90 Lt, 2007 metais - 1181,50 Lt, 2008 metais - 3086 Lt, iš viso - 5922,40 Lt. Fizinių asmenų, sumokėjusių lėšas E. M. paaiškinimuose nurodyta, kad buvo mokama už vertimus iš latvių kalbos, rašytinių autorinių sutarčių su E. M. šie asmenys nebuvo sudarę.

Teikdama 2006 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją E. M. deklaravo autorinius atlyginimus iš UAB (duomenys neskelbtini), apmokestinamus taikant 15 proc. tarifą: 506,50 Lt ir 76 Lt nuo jų išskaičiuotų ir sumokėtų mokesčių sumą.

Teikdama 2007 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją E. M. deklaravo autorinius atlyginimus iš UAB (duomenys neskelbtini), apmokestinamus taikant 15 proc. tarifą: 98,82 Lt ir 15 Lt nuo jų išskaičiuotų bei sumokėtų mokesčių sumą.

Teikdama 2008 metų Metinę pajamų mokesčio deklaraciją E. M. deklaravo kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas iš UAB (duomenys neskelbtini) (pagal autorines sutartis), apmokestinamas taikant 15 proc. tarifą: 5757,65 Lt ir 864 Lt nuo jų išskaičiuotų bei sumokėtų mokesčių sumą.

UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašomas autorinių darbų su E. M. sutarčių kopijas ir dokumentų, patvirtinančių pagal autorinių darbų sutartis išmokėtas pinigines sumas, kopijas.

Mokestinio tyrimo išvadose konstatuojama, kad mokesčių mokėtoja patikslintose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose deklaravo už vertimo paslaugas gautas pajamas iš fizinių asmenų. Šios pajamos buvo deklaruotos kaip pajamos iš autorinės veiklos metinių pajamų mokesčių deklaracijų GPM302P ir GPM305P prieduose, o turėjo būti deklaruotos GPM302V ir GPM305V prieduose, kaip pajamos iš individualios veiklos.

Iš paminėto seka, kad mokesčių administratorius konstatavo, kad vertimai atlikti fiziniams asmenims turi būti vertinama kaip individuali veikla, o dalyje dėl pajamų, gautų už vertimo darbus pagal autorines sutartis iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pažeidimų nenustatė. Remiantis tuo, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. M. pajamos neteisėtai, tai yra norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos, 2006-2008 m. laikotarpiu sudarė 5922,40 Lt (pajamos iš fizinių asmenų už vertimo darbus) ir teisingai nustatė, jog nepagrįstai, kaip pajamos iš neteisėtos individualios veiklos buvo įtrauktos sumos, gautos už vertimo darbus pagal autorines sutartis iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kadangi ši veikla buvo vykdoma pagal autorines sutartis, pajamos iš šios veiklos buvo deklaruotos laiku ir tinkamai, mokesčiai sumokėti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi specialistė G. A. patvirtino, jog tokia apylinkės teismo išvada yra teisinga, o ji, atlikdama specialisto tyrimą, duomenų apie E. M. sudarytas autorines sutartis neturėjo.

Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Būtini požymiai baudžiamajai atsakomybei atsirasti - versliškumas, ar minėta veikla stambiu mastu. Kaltinamajai E. M. inkriminuotas vienas iš šių alternatyvinių požymių - versliškumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, jog vienas iš esminių ATPK 173 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymių yra veiklos, vykdomos neturint leidimo ar licencijos versliškumas, tai yra sistemingas, pastovus, nuolatinis užsiėmimas šia veikla, siekiant iš jos gauti pajamų (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. gegužės mėn. 21 d. nutartis byloje Nr. N-662-176/2010). Kaip matyti, tiek Lietuvos Respublikos ATPK 173 str. 1 d., tiek Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. atsakomybė numatyta už tas pačias veikas. Požymis, atribojantis administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 173 straipsnyje - pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos (t.y. 65000 Lt). Taigi tik viršijus šią sumą, kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip matyti, E. M. pajamos iš neteisėtos individualios veiklos per trejus metus sudarė 5922,40 Lt (apie 45 MGL). Iš paminėto, seka, jog per kelis kartus šiuo atveju E. M. buvo atlikusi vertimus veikos versliškumo požymiui nustatyti įtakos neturi. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad E. M. padarytoje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o jos veika atitiktų minėto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Kas liečia dėl E. M. pateikto kaltinimo pagal LR BK 223 str. 1 d., tai jo dispozicijoje numatyta atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (Aplaidus apskaitos tvarkymas). Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog tai, kad kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjo parašo, pažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (2002-07-01 Nr. 1021 redakcija) 5 p. 2 d. reikalavimus, tačiau nesukelia padarinių, numatytų baudžiamajame įstatyme. Įregistruojant nepasirašytus pinigų gavėjų kasos išlaidų orderius įmonės buhalterinėje apskaitoje, buvo užregistruotos faktiškai atliktos ūkinės operacijos, ir tai užtikrino galimybę visiškai nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Sumos išmokėtos pagal nepasirašytus kasos išlaidų orderius yra užregistruotos apskaitos registruose, deklaruotos mėnesiniuose ir metiniuose gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose bei VSDFV teikiamose ataskaitose. Pinigų gavimo faktai buvo patvirtinti L. F. ir A. M. bei įmonės atsiskaitymų suderinimo aktais, šie asmenys, apklausti teisme, patvirtino pinigų gavimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi specialistė G. A. su tokia apylinkės teismo išvada sutinka, tvirtindama, jog atliekant specialisto tyrimą, ji nedisponavo visais teisminio nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais. Specialistas G. M., apeliacinės instancijos teismo posėdyje, įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str., BPK 163 str., patvirtino savo konsultacinę išvadą, jog pinigų gavėjo parašo nebuvimas kasos išlaidų orderiuose pažeidžia formalius teisės aktų reikalavimus, susijusius su pinigų išmokų įforminimu, tačiau neįtakoja galimybės nustatyti faktiškai vykdomą veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.

Tvirtinimas dėl pinigų neišmokėjimo nebuvo pagrįstas pinigų kasoje inventorizacija.

Įregistruojant nepasirašytus pinigų gavėjais kasos išlaidų orderius įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo užregistruotos faktiškai atliktos ūkinės operacijos, užtikrinančiu galimybę pilnai nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Sumos išmokėtos pagal nepasirašytus kasos išlaidų orderius yra užregistruotos apskaitos registruose, deklaruotos mėnesiniuose ir metiniuose gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose bei VSDFV ataskaitose. Pinigų gavimo patvirtinti L. F. ir A. M. bei Įmonės atsiskaitymų suderinimo aktais. Deklaruojant faktiškai išmokėtas sumas Įmonė pateikė teisingą informaciją apie faktiškai atliktas pinigų išmokas per mokestinį laikotarpį bei jų įtaką veiklai, turtui, nuosavam kapitalui ir įsipareigojimų dydžiui ir struktūrai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvausi specialistė G. A. konsultacinės išvados teiginiams neprieštaravo ir patvirtino, jog pagal dabartinius byloje esančius duomenis, galima nustatyti įmonės - Lietuvių jaunimo bendrijos personalinės įmonės (duomenys neskelbtini), veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūra, o atlikdama specialisto tyrimą, ji visais teismui pateiktais duomenimis nedisponavo. Dėl paminėto, specialistės G. A. ir specialisto G. M. paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutampa, tuo prieštaravimai tarp jų pašalinti. Specialistė, atlikdama įmonės veikos tyrimą, turėjo galimybes pareikalauti, esant reikalui, papildomų duomenų išvadai duoti. Tai, jog specialistas G. M. konsultacinę išvadą davė E. M. prašymu ir tyrimas buvo apmokėtas iš jos lėšų, įtakos išvados pagrįstumui šiuo atveju neturi. Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nustatyti pažeidimai nesukėlė Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytų pasekmių, tai yra nepaisant nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų, galima nustatyti įmonės faktiškai vykdomą veiklą, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, todėl E. M. šioje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėto, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.