Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notarui, S. L., R. L., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iajam notarų biurui, S. L., R. L., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajam notarų biurui pareiškimo nuorašas ir pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, įteikti 2017 m. balandžio 5 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis)(b. l. 33). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškimo nuorašas ir pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, įteikti 2017 m. balandžio 5 d. (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis)(b. l. 33). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui R. L. pareiškimo nuorašas ir pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti, įteikti 2017 m. balandžio 6 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis)(b. l. 45). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notarų biuro notaras į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 63).

Suinteresuotas asmuo R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, įteikimo pažymoje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 61).

Suinteresuotas asmuo S. L. į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 54-57).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas G. L. yra palikėjos A. L. sūnus (b. l. 9, 19). Palikėja A. L. mirė (duomenys neskelbtini)(b. l. 10). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad palikėjai priklauso žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)(b. l. 12-17). Byloje pateiktais sąskaitos išrašais nustatyta, kad po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), buto, priklausančio palikėjai A. L., esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius moka pareiškėjas G. L. (b. l. 20-31). Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rūpinasi ne tik palikėjos butu, bet ir likusiu turtu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, palikėja A. L. nebuvo sudariusi testamento. Po palikėjos mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1-5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad po palikėjos A. L. mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus G. L. (įstatyminis įpėdinis) priėmė mirusios motinos palikimą, nes turtu (butu, žemės sklypu ir garažu (boksu)) naudojosi, jį tvarkė ir valdė, mokėjo mokesčius, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. Palikėjos A. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas G. L., (duomenys neskelbtini) mirus motinai A. L., palikėjos palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo G. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po jo motinos A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.