- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e1-1765-287/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32254-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2011 m. gruodžio 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) 2014 m. sausio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2014 m. balandžio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos 80 valandų trukmės viešųjų darbų bausmės neatlikta 68 valandų dalis pakeista į 11 MGL, tai yra 1430 Lt, dydžio baudą, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, 2014 m. spalio 17 d. išduotas vykdomasis raštas dėl likusios nesumokėtos baudos dalies (1330 Lt) priverstinio išieškojimo;
3) 2016 m. sausio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta viešųjų darbų bausme, kuri 2014 m. balandžio 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į baudą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) dydžio baudą;
4) 2018 m. rugpjūčio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems ) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti, netekus darbo, ieškoti darbo per darbo biržą, visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Į atliktos bausmės laiką A. K. įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 16 d., tai yra dvi dienos, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmė A. K. pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą. 2019 m. kovo 13 d. paleistas iš Kybartų pataisos namų, atlikęs arešto bausmę,
kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, ranka sugriebęs nukentėjusiajam E. K. už kaklo spaudė, padarydamas kraujosruvą kaklo kairėje pusėje, tokiu veiksmu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą savo šeimos nariui – E. K..
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Apklaustas įtariamuoju, A. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. vartojo alkoholį nuo ryto, o gal nuo pietų, tiksliai nepamena. Alkoholį vartojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jei gerai pamena, tą dieną pas jį į svečius buvo atvažiavęs pusbrolis E. A., su juo taip pat vartojo alkoholį. E. A. svečiavosi neilgai, gal tik kelias valandas. Tuo metu alkoholį namuose vartojo dviese, kadangi daugiau nieko nebuvo. Pusbroliui E. A. išvažiavus į namus, jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio ir norėjo išgerti daugiau. Norėdamas dar išgerti nuėjo į kaime esančią parduotuvę ir nusipirko pakuotę, t. y. 6 butelius alaus. Nusipirkęs alaus grįžo į namus, kuriuose jau buvo mama R. K.. Su mama miegamojo kambaryje, prie televizoriaus, pradėjo gerti alų. Geriant į namus grįžo brolis E. K.. E. K. taip pat parsinešė alaus, išgėrę suprato, kad nori dar alaus. Dėl to brolis E. K. nuėjo į parduotuvę parnešti dar alaus. Broliui parnešus alų gėrė miegamojo kambaryje prie televizoriaus. Mama, jei gerai pamena, buvo virtuvės kambaryje. Jam su E. K. geriant alų, įvyko žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai vyko konfliktas, dėl girtumo nepamena, būdami išgėrę jie nuolat žodžiu konfliktuoja. Žodinio konflikto metu jis buvo atsistojęs priešais brolį E. K.. Stovėdamas priešais jį, dešine ranka sugriebė jo kaklą ir spaudė, o kita ranka užlaužė jo ranką (kuria ranką nepamena). Ranką laužė nestipriai. Taip tiesiog norėjo, kad brolis atsisėstų ant sofos. Kaklą spaudė neilgai. Spausti nustojo, kai kažką pasakė broliui. Tada atleido jo kaklą, o brolis atsisėdo ar atsigulė ant sofos. Daugiau broliui nieko nedarė ir kitų smūgių nesudavė. Konflikto metu E. K. jį pastūmė, tačiau smūgių nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė, broliui pretenzijų neturi, kadangi nuo jo nenukentėjo. Atsitraukęs nuo brolio nuėjo į virtuvę. Būdamas virtuvės kambaryje išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl ko pats kvietė policijos pareigūnus, paaiškinti negalėjo, nes suprato, kad pats buvo kaltas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo broliui E.. Ar konfliktą tarp jo ir brolio matė mama R. K., nežino. Ji tuo metu buvo namuose, tačiau negali pasakyti ar ji buvo tame pačiame miegamojo kambaryje ar kitame. Mama galėjo konflikto ir nematyti. Tikslių įvykio aplinkybių dėl tuometinio girtumo gali neprisiminti ar nurodyti netiksliai. Dėl to, kad broliui E. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nuoširdžiai gailisi. Brolio atsiprašė iš karto po įvykio. Nuo to laiko konfliktų tarp jo ir brolio nebuvo. Konfliktai kildavo tada, kai jis su broliu vartodavo alkoholį. Šiuo metu alkoholį vartoja retai, kadangi stengiasi save kontroliuoti ir daugiau nebenori konfliktuoti su broliu. Ateityje pažada nebenusikalsti ir elgtis dorai. (b. l. 128-131, 141-144)
Apklausos metu nukentėjusysis E. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gėrė alų miegamojo kambaryje prie televizoriaus. Jis sėdėjo ant sofos, o jo brolis A. K. sėdėjo ant lovos. Jie abu vartojo alų. Kiekvienas vartojo savo alų. Jis broliui pasiūlė bendrai gerti alų, tačiau šis nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis brolį pavadino „begiu“. Iš pradžių atsistoję abu susistumdė, po to, A. K. kažkuria ranka sugriebė jam už kaklo ir suspaudė, o kita ranka užlaužė ranką ir paguldė ant sofos, jam skaudėjo suspaustą kaklą apie sekundę laiko. Užlaužtos rankos neskaudėjo. Netrukus abu apsiramino ir susitaikė. Grumtynių su broliu metu, namuose buvo vieni. Konflikto daugiau niekas nematė, namuose gyvena jis su broliu A. K. ir mama R. K.. Konflikto metu mamos namuose nebuvo. Dėl sukelto fizinio skausmo broliui pretenzijų neturės, pareiškimo policijai nerašys. Jis konflikto metu broliui smūgių nesudavė, tik pastūmė ant lovos. Pas teismo medicinos ekspertą nevažiuos. Byloje civilinio ieškinio nereikš. Pagalbos mygtukas nereikalingas. (b. l. 42-43)
Liudytoja apklausta R. K. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 16 d., kiek tiksliai valandų buvo nepamena, bet jau buvo tamsus paros metas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji vartojo alkoholinius gėrimus su sūnumi E. K. ir kitu sūnumi A. K.. Kiek pamena, tada tarp A. K. ir E. K. miegamojo kambaryje įvyko žodinis konfliktas dėl stiklinės alaus. Kas po žodinio konflikto vyko miegamojo kambaryje R. K. nepamena ir nematė, nes tą dieną buvo neblaivi. Tik po kažkiek laiko pamatė, kad į kiemą atvyko policijos pareigūnai. Daugiau apie įvykį paaiškinti nieko negali, nes pasakė viską, kaip buvo ir ką pamena. (b. l. 57-59)
Iš prijungtos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. 110/a matyti, kad E. K. 2021 m. rugsėjo 17 d. apžiūros metu nustatyta kairėje kaklo pusėje 5 cm x 1 cm kraujosruva. Pacientas neblaivus. (b. l. 50-53)
2021 m. spalio 27 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. G 1408/2021(04) nustatyta, kad E. K. padaryta kraujosruva kaklo kairėje pusėje. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu. E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 54)
Iš vaizdo ir garso įrašo iš „Body cam“ apžiūros protokolo matyti, kad yra užfiksuota, kaip E. K. policijos pareigūnams pasakoja, kad brolis A. K. žodinio konflikto metu jį smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. (b. l. 27-31)
2021 m. rugsėjo 16 d. surašytas policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad E. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. žodinio konflikto metu brolis A. K., suėmęs abejomis rankomis už kaklo, jį smaugė. Smaugimo metu E. K. apie 10 sekundžių buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 5-10)
Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktos E. K. asmens apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad asmens apžiūros metu ant kaklo užfiksuota apie 5 cm ilgio kraujosruva. (b. l. 23-31)
Iš 2021 m. rugsėjo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo padaryta foto lentelė. (b. l. 11-19)
Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą savo šeimos nariui - broliui.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 156-159), kuriame nurodyta, jog įtariamasis A. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam A. K. siūlė skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užklausant ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktas)
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis A. K. teistas tris kartus, teistumas neišnykęs (b. l. 99-106, 107-114, TIS LITEKO duomenys), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 68-98), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 67), nedirba (b. l. 66). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) A. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio). (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 6 dalis, 72² straipsnis)
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ straipsnis)
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., 23.00 val. (b. l. 145), iki 2021 m. rugsėjo 17 d., 13.40 val. (b. l. 146-147), t. y., viena para, kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms. (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis)
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 151-153) galiojimas yra pasibaigęs 2021 m. lapkričio 17 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą išklausant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės atlikimo laiką dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).
A. K. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., 23.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 17 d., 13.40 val., t. y., vieną parą, kas prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
A. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo galiojimas pasibaigęs.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.