Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-05-03 · Civilinė byla Nr. 2S-679-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-03
Bylos Nr.
2S-679-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00976-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
Skolininkas
N. S.
Kreditorius
IĮ „Meteorit turas“
Kategorijos
  • 129.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-679-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00976-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos 129.19.3.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Henrichas Jaglinskis,kolegijos teisėjos Danutė Kutrienė ir Dalia Višinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko N. S. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties pagal antstolio Sigito O. G. prašymą dėl turto perdavimo akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas N. S. ir išieškotojas – IĮ „Meteorit turas“.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Antstolis Sigitas O. G. 2010-08-05 kreipėsi į teismą su prašymu, patvirtinti 2010-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0168/10/00358. Nurodė, jog 2007 m. vasario 17 d. IĮ „Meteorit turas“ pateikė vykdymui teismo išduotą vykdomą raštą ir prašė išieškoti priteistą žalą iš N. S.. Pagal patvirtintą taikos sutartį, N. S. įsipareigojo sumokėti IĮ „Meteorit turas“ padarytą žalą. N. S. nesilaikė taikos sutarties sąlygų, todėl buvo priimta eilė patvarkymų - dėl dokumentų priėmimo, teisių išaiškinimo, taip pat surašytas raginimas, siūlymas atlyginti žalą ir atlikti kitus būtinus veiksmus. Nesant galimybei išieškoti žalos iš darbo užmokesčio, išieškojimas buvo nukreiptas į N. S. nekilnojamąjį turtą - butą. Buvo skelbtos pirmos, po to antros varžytinės, pirkėjų neatsirado, po antrųjų varžytinių išieškotojas sutiko perimti N. S. priklausantį butą. Antstolis buto kainą nustatė pagal rinkoje esančias kainas, t.y. už kokias kainas yra parduodami panašūs butai. Pagal Registro duomenis, buto vidutinė rinkos kaina yra 9700 Lt ( 2003 m. duomenimis), todėl turto vertinimą daryti buvo netikslinga. N. S. neskundė šio akto ir jis suprato, jog N. S. sutiko su buto įvertinimu. Duomenų, jog skolininkas skųstų jo dokumentus neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Zarasų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi patvirtino 2010-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0168/10/00358, kuriuo išieškotojui IĮ „Meteorit turas“ perduotas butas, esantis Veteranų g., 14-23, Visagino m., priklausantis N. S.. Teismas konstatavo, kad antstolis nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą CPK numatytų teisės normų nepažeidė. Įvertinęs tai, kad duomenų apie tai, kad yra pažeisti kitų asmenų turtiniai interesai, ar kitus išieškotojus, teismas padarė išvadą, jog 2010-08-05 turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. 0168/10/00358 tvirtintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas N. S. prašo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Visagino miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad nesutinka su nutarties motyvais, kadangi iki šiol nežino apie tokį aktą, už kokią sumą bus parduotas butas, nežinomos akto pasekmės, jo apskundimo tvarka. Butas buvo įkainotas 30000 Lt, mano, jog buto kaina nesumažėjo. Teismas neatkreipė dėmesio, jog skolininkas fiziškai negalėjo gauti visų antstolio laiškų ir juos laiku apskųsti, kadangi dirba vairuotoju ir pastoviai būna išvykęs į užsienį. Pažymėjo, jog antstoliui mokėjo geranoriškai, tačiau tiek butas, tiek lėšos sąskaitose buvo areštuotos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Sigitas O. G. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus visus byloje esančius įrodymus, išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, remiantis teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis. Skolininkui nuosavybės teise priklausantis butas vadovaujantis CPK 681 straipsnio reikalavimais buvo įkainotas 30000 Lt. Skolininkas prieštaravimų dėl buto įkainojimo vertės prieštaravimų nereiškė. Areštuotas turtas buvo realizuojamas CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka ir parduodamo turto vertė nustatyta CPK 718 straipsnio nustatyta tvarka. Skolininkas nesidomėjo vykdymo proceso eiga, vengė bendradarbiauti su antstoliu, nesinaudojo CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK normose nustatytomis teisėmis, kurios jam buvo išaiškintos jam adresuotuose ir įteiktuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Bylos duomenys tvirtina, kad išieškotojas IĮ „Meteorit turas“ 2010-02-17 antstoliui Sigitui O. G. pateikė vykdymui Visagino miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.L2-394-531/2009 dėl 21900 Lt žalos atlyginimo. Tą pačią dieną patvarkymu antstolis priėmė dokumentą vykdymui ir išsiuntė skolininkui N. S. raginimą įvykdyti sprendimą bei siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kurie skolininkui pasirašytinai buvo įteikti per jo darbovietę UAB „Dalios transportas“. Iš skolininko buvo išieškoti 779,82 Lt. 2010-03-22 antstolio S.O. G. kontoroje buvo gautas išieškotojo IĮ „Meteorit turas“ prašymas nukreipti žalos išieškojimą į N. S. priklausantį butą, esantį Veteranų g. 14-23, Visagino m. , kurį vadovaujantis Visagino miesto apylinkės teismo 2009-02-21 nutartimi, antstolis 2010-03-23 areštavo, jį įvertino 30000 Lt suma, apie tai pranešė N. S.. 2010-04-30 antstolio kontoroje buvo gautas N. S. raštas - siūlymas apsvarstyti du jam tinkamus atsiskaitymo variantus: įsiskolinimo sumą išieškoti iš jo darbo užmokesčio, išskaičiuojant trisdešimt procentų nuo gaunamos algos arba pasiūlyti išieškotojui jį įdarbinti įmonėje, kad galėtų atidirbti įsiskolinimą. Išieškotojas su tuo nesutiko, antstolis 2010-05-05 patvarkymu N. S. siūlymus atmetė. 2010-05-10 antstolis išsiuntė išieškotojui ir skolininkui pranešimą apie turto pardavimo iš varžytinių, kuriame nurodė, jog bus parduodamas N. S. priklausantis butas, esantis Veteranų g. 14-23, Visagino m., kurio pradinė kaina 24000 Lt. Varžytinėms neįvykus, antstolis patvarkymu paskelbė varžytines neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojui perimti N. S. priklausantį butą, tačiau išieškotojas tai padaryti atsisakė. 2010-06-21 antstolis išsiuntė išieškotojui ir skolininkui pranešimą apie turto pardavimo iš antrųjų varžytinių, nurodydamas 18000 Lt pradinę kainą, šį pranešimą skolininkas gavo. Antrosios varžytinės taip pat neįvyko, neužsiregistravus nei vienam pirkėjui. Antstolis patvarkymu paskelbė varžytines neįvykusiomis, pasiūlė išieškotojui perimti N. S. priklausantį butą, išieškotojas tai padaryti sutiko, dėl ko 2010-05-05 buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi (kreditoriais). Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę. Pažymėtina, jog areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-218/2009; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. R. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog jam nuosavybės teise priklausantis butas buvo įkainotas 30000 Lt ir už tokią sumą turėjo būti perduotas išieškotojui. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 80 procentų, o antrosiose varžytynėse – 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 str., 722 str. 1 d.). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, jog skolininkas pasinaudotų savo teise ginčyti turto įkainavimą (CPK 681 str. 3 d.). Tuo tarpu turto vertė nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 str. numatytais metodais, tarp jų- lyginamosios vertės metodu, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus. Taikant šį turto vertės nustatymo metodą, vertinamas objektas turėtų būti apžiūrimas tik tokiais atvejais, kada jis yra išskirtinis lyginant su analogais (žymiai geresnės arba žymiai blogesnės būklės), tačiau tokių aplinkybių apeliantas nenurodė. Jokių kitų teisiškai reikšmingų argumentų dėl neteisingai nustatytos buto kainos apeliantas taip pat nenurodė. Byloje nustatyta, kad įvertindamas turtą antstolis rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, nekilnojamojo turto vertę rinkoje. Pažymėtina, jog skolininkas nereiškęs prieštaravimų dėl tokios buto nustatytos vertės, laikytina, jog su tokia verte sutiko. Todėl įvertinus buto vidutinę rinkos kainą – 30 000 Lt, pasiūlius parduoti už 24000 Lt ir neįvykus pirmosioms varžytynėms, skelbiant antrąsias varžytynes antstolis pagrįstai bei vadovaudamasis CPK 722 straipsnio reikalavimus butą įvertino 18000 Lt. Tuo tarpu apelianto prieštaravimas dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, jog turto objekto vertė - 18000 Lt per maža, nepateikė kitokią turto rinkos vertę patvirtinančius įrodymus, nesutikimo su nustatyta verte argumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog turto įkainojimas mažesne suma nei pagal ankstesnį vertinimą, atspindi realią padėtį rinkoje, dėl ko antstoliui nekilo abejonių dėl turto įkainojimo, todėl antstolio veiksmai yra pagrįsti ir teisėti.

Apeliantas taip pat nurodo, kad iki šiol nežino apie tokį aktą, už kokią sumą bus parduotas butas, nežinomos akto pasekmės, jo apskundimo tvarka. Mano, jog teismas neatkreipė dėmesio, jog skolininkas fiziškai negalėjo gauti visų antstolio laiškų ir juos laiku apskųsti, kadangi dirba vairuotoju ir pastoviai būna išvykęs į užsienį. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kadangi bylos duomenys tvirtina, jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie antstolio priimtą vykdomąjį raštą vykdymui, buvo išsiųsti skolininkui pranešimus apie parduodamo turto iš varžytinių ir apie paskelbtas antrąsias varžytynes, bei joms neįvykus, pasiūlė išieškotojui perimti skolininkui priklausantį turtą, skolininkas pats nepasinaudojo CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK normose nustatytomis teisėmis. Apie visus antstolio veiksmus skolininkas buvo informuojamas. Tačiau, kaip matyti, apeliantas žinojo apie priimtus aktus, skelbtas varžytynes, buto įvertinimą, tačiau pats nepakankamai domėjosi vykdomosios bylos eiga, neinformavo antstolio apie pasikeitusias savo darbo vietas. Įrodymų apie tai, kad nuolatos buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl negavo antstolio pranešimų, apeliacinės instancijos teismui, taip pat nepateikė. Tuo tarpu vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 str.).

Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apelianto skundo argumentus, jog skolą antstoliui mokėjo geranoriškai, tačiau vis vien tiek butas, tiek lėšos sąskaitose buvo areštuotos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog vykdant vykdomąjį dokumentą iš skolininko 779,82 Lt buvo išieškota priverstinai, duomenų apie tai, jog skolininkas geranoriškai būtų sumokėjęs dalį skolos, nėra. Priešingai, tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas išreiškė galimybę mokėti 600-700 Lt per mėnesį antstoliui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą, kadangi antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų, susijusių su skolininkui priklausančio turto pardavimu iš varžytynių, atlikimą, veikė teisėtai, tinkamai vykdė procesiniame įstatyme jam kaip valstybės įgaliotam asmeniui vykdyti vykdomuosius dokumentus įtvirtintą pareigą imtis visų teisėtų priemonių aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, užtikrinti, kad išieškotojo interesai būtų tinkamai apginti, o kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai nebūtų nepagrįstai pažeisti, todėl teismui nebuvo pagrindo atsisakyti tvirtinti antstolio pateiktą turto perdavimo išieškotojui aktą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis iš esmės paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisDanutė KutrienėDalia Višinskienė