- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-711-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. V. (toliau – G. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. V. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. daugiabučio namo esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja D. D. (toliau - D. D.) metu, tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai D. D. už rūbų krūtinės srityje ir ją pastūmė bei vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai D. D. į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji G. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimą vadovavosi emocijomis, nevienodai vertino nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Nuosprendyje teismas rėmėsi tik atvirai priešiškai G. V. atžvilgiu nusiteikusiosios ir bylos baigtimi suinteresuotos D. D. prieštaringais parodymais, nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad tarp jų yra konfliktiški santykiai, kadangi vyksta nuolatiniai nesutarimai dėl laiptinėse darinėjamų langų. Be to, net ir kaimynai, kurie buvo įvykio metu namuose jokio triukšmo negirdėjo, nors nukentėjusioji teigia, kad konflikto metu buvo šaukiama. Pati D. D. (duomenys neskelbtini) d. apklausiama administracinėje byloje nurodė, jog ji tik pasakė kaimynei pastabą dėl atidarytų langų, o daugiau jokių konfliktų tarp jų nebuvo.
1.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad sužalojimas D. D. ant kojos galėjo atsirasti ir (duomenys neskelbtini) d. (įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) d.), švenčiant jos gimtadienį, nes specialistas (duomenys neskelbtini) d. apžiūrėdamas nukentėjusiosios koją nurodė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas panašiu metu. Taip pat, skunde nurodoma, kad teisiamojo posėdžio metu paklausus specialisto ar pati nukentėjusioji galėjo susižaloti, atsakė, kad sužalojimas yra ranka pasiekiamoje lokalizacijoje ir kad tokio pobūdžio sužalojimas padaromas daugeliu atveju, todėl specialisto išvada nėra kategoriška. Be to, (duomenys neskelbtini) d. apklausos protokole užfiksuota, jog D. D. vilkėjo nailonines kelnes, avėjo batus, kurių aulai buvo iki pusės blauzdų, todėl net ir norint sužaloti jai koją į ją spiriant ši būtų apsaugota tiek kelnėmis, tiek ir batais. Nuteistosios nuomone blauzdos sužalojimas tokiu būdų neįmanomas.
1.3. Skundo autorė akcentuoja, jog viso proceso metu D. D. parodymai buvo nenuoseklūs ir neteisingi. (duomenys neskelbtini) d. apklausos metu ji nurodė, jog pajuto stiprų skausmą, po to apžiūrėjusi koją pamatė, kad ant kojos blauzdos yra maždaug šešių centimetrų įbrėžimas, kurį nufotografavo telefonu. Iš byloje esančios laikmenos matyti, kad nuotraukos darytos (duomenys neskelbtini) d. (dvi nuotraukos) ir (duomenys neskelbtini) d. Vėliau ((duomenys neskelbtini) d.) jau apklausiama teisme ji teigė, kad pas medicinos ekspertą apžiūrai važiavo po 3-4 dienų ir prieš važiuodama padarė tas nuotraukas. Todėl darytina išvada arba nuotraukose užfiksuota ne jos koja, arba apklausos protokole iš jos žodžių buvo rašoma neteisybė. Taip pat nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs ir dėl apsilankymo pas gydytoją V. C., ji kelis kartus skirtingai nurodė kada pas ją apsilankė ir kada ją gydytoja apžiūrėjo. Nors namo gyventojai pripažino, kad jokio konflikto ar triukšmo (duomenys neskelbtini) d. ryte negirdėjo, konflikto nematė, bet vėliau nukentėjusioji savo versiją dėl įvykio skleidė kaimynams, gydytojai ir taip siekė užsitikrinti įrodymus. Nors teismas nurodė, jog G. V. parodymai yra nenuoseklūs, nes ji negalėjo pasakyti su kokiais batais tą dieną buvo, tačiau teismas kritiškai turėjo vertinti ir nenuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Šiuo atveju turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija ir visos abejonės vertinamos G. V. naudai.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistosios G. V. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl G. V. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas darydamas teisines išvadas rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.
7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. V. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog nukentėjusioji D. D. pati galėjo susižaloti kelios dienos prieš įvykį, be to, nuteistoji pažymi, kad nukentėjusioji D. D. buvo su žieminiais drabužiais, todėl objektyviai nebūtų galėjusi padaryti tokio sužalojimo ant jos kojos. Taip pat nuteistoji nurodė, kad su kaimyne D. D. yra konfliktiškuose santykiuose, kadangi pastaroji G. V. nuolat kaltina nebūtais dalykais. Įvykio dieną laiptinėje tarp jos ir nukentėjusiosios nieko neįvyko, fizinio kontakto nebuvo. Jos tik prasilenkė laiptinėje, o ji pasakė nukentėjusiajai, kad pasitrauktų. Tuo tarpu nukentėjusioji stovėdama pirmame aukšte jai priekaištavo dėl atidaromo lango ir ją fotografavo (1 t. 101-104, 107-109, 118-120 b.l., 2 t. 26-27 b.l.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios parodymai proceso metu nebuvo visiškai nuoseklūs ir ginčijo faktą dėl įvykio dieną avėtų batų. Pirmosios apklausos metu G. V. nurodė, jog kadangi tą dieną gausiai snigo, ji buvo apsiavusi bukais priekiais pusaulius batus stambiais kulnais, kurių aukštis buvo apie 6-7 cm (1 t. 102 b.l.), kuriuos 2019 m. sausio 14 d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams apžiūrai (1 t. 143-145 b.l.). Papildomos apklausos metu ir akistatos metu G. V. nurodė, jog tą dieną avėjo žemakulnius batus (1 t. 107, 123 b.l.), kuriuos taip pat 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė apžiūrai 1 t. 134-137 b.l.).
8. Nukentėjusioji D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 30-21, 34-37, 38-41), tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme (2 t. 27-28 b. l.) nurodė, jog su G. V. vyksta konfliktai dėl žiemą atidarinėjamų laiptinės langų. (duomenys neskelbtini) d. ryte ėjo pas gydytoją. Buvo (duomenys neskelbtini) aukšte prie pat laiptų kai išgirdo, kad iš buto išėjo G. V.. Sustojo ir matė kaip ji nusileido iki (duomenys neskelbtini) aukšto, akivaizdžiai atidarė abu langus ir nusileido iki apačios. Paklausus G. V. kada ji baigs atidarinėti langus, pastaroji griebė nukentėjusiąją už krūtinės, stumtelėjo į (duomenys neskelbtini) buto duris ir spyrė jai į blauzdą, pajuto skausmą. G. V. avėjo batus su kulniukais. Sužalotą koją pamatė iš karto pakėlusi kelnes. Tą dieną kai surašė pareiškimą policijai nuėjo pas gydytoją V. C., kuri viską užfiksavo. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, jog G. V. buvo su aukštakulniais bateliais, todėl teisėjų kolegija įvertinusi šiuos nukentėjusiosios parodymus ir pirmosios nuteistosios G. V. apklausos metu nurodytas aplinkybes, pagrįstai konstatuoja, jog G. V. įvykio dieną avėjo batus aukštais kulnais, kuriuos (duomenys neskelbtini) d. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. G. V. vėliau pakeistus parodymus dėl žemakulnių batų avėjimo, teisėjų kolegija, atmeta, kaip nepagrįstus ir tai vertinama, kaip nuteistosios gynybinė versija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aptarti nukentėjusiosios D. D. parodymai duoti tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo vertinti gretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.
9. Nukentėjusios parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat paneigia nuteistojo keltas versijas, jog D. D. galėjo susižeisti pati. Sužalojimai kairėje blauzdoje padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t. 64 b.l.).
10. Nukentėjusiosios D. D. parodymus patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos M. B. ir V. K., kurios yra tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiosios kaimynės ir jos parodė, jog D. D. po konflikto su G. V. atėjo pas jas ir iškart parodė ant kojos padarytą mėlynę, kurią D. D. nurodė, jog padarė būtent G. V. (2 t. 41-42 b.l.). Apie tai, kad sužalojimą ant kojos D. D. padarė G. V. patvirtina ir apklausta šeimos gydytoja V. C., pas kurią po įvykio susijaudinusi atėjo nukentėjusioji ir kuriai D. D. parodė šviežią sužalojimą, kuris buvo užfiksuotas medicininiuose dokumentuose (2 t. 40 b.l.).
11. Taigi tai, kad (duomenys neskelbtini) d. G. V. smurtavo D. D. atžvilgiu, sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Aptarti nukentėjusiosios D. D. parodymai buvo vertinti gretinant su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Remiantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistoji G. V. pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
12. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios G. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistosios veika dėl smurto prieš D. D. kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantei tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apeliantės asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios G. V. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.