Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos nutarimas), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. K. S. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį – 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi į teismo paskirtą 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas suėmimo Estijos Respublikoje laikotarpis nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ir skirta galutinė – 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2020 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 12 d. (įskaitant 2 d.). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 25 d. yra 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai 18 (aštuoniolika) dienų. 2023 m. rugpjūčio 12 d. nuteistasis atliko 1/2 jam paskirtos bausmės.

Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Apylinkės teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nepagrįstumo ar motyvų trūkumo. Be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, jog vertinant K. S. elgesio pokyčius bei jų pakankamumą, neįmanoma neatsižvelgti į ankstesnį nuteistojo elgesį bei tai, už kokio pobūdžio, kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą bei likusios neatliktos bausmės dalį. Nurodyta, kad nuteistasis iš esmės elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Dalyvavimas įvairiose programose, turimi išlaikyti socialiniai, šeiminiai ryšiai, tam tikros teigiamos nuteistojo charakterio savybės, darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Teismas itin svarbia aplinkybe, laikė ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leido apylinkės teismui pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, kad jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo argumentus, kad laisvėje taikomos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės, nei taikomos pataisos namuose, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje nustatyta, jog nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, tačiau apsauginių veiksnių, sulaikančių jį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra daug (nuteistasis patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje) bei šiai dienai išlieka didelė rizika, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali nesilaikyti pastaruoju metu deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir, vis dėlto – pakartotinai nusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

5.4. Nors jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimuose išlieka stabili dinaminių (kriminogeninių) veiksnių „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (2 balai) ir „Gyvenimo stilius ir draugai“ (10 balų) rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytomis priemonėmis siekia suvaldyti šias rizikas, t. y. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, įgijo (duomenys neskelbtini) profesinę kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su šeima, laisvėje ketina gyventi su šeima, rūpintis vaiku, dirbti, atsiriboti nuo neigiamos aplinkos. Pastebi, jog laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, iš savo praeities klaidų pasimokė, tvirtai apsisprendęs daugiau nebenusikalsti, gyventi dorai ir sąžiningai, ką patvirtina ir kalėjimo administracijos jo elgesio įvertinimas, t. y. 2022 m. pradžioje jis buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir už padarytą pažangą, nuo 2022 m. pavasario laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2023 m. pavasario laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – (duomenys neskelbtini) namuose, kur nuteistieji yra intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos. Šiuo metu jau yra priimtas sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Drausminių nuobaudų neturi, darbdavys UAB „G.“ jį charakterizuoja teigiamai.

6. Atsiliepimų į nuteistojo K. S. skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Skundas atmetamas.

8. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant ją atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Taigi, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Be to, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

10. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. S. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygas, tačiau nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Kaip matyti iš bylos duomenų K. S. dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas antrą kartą ir nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Komisija 2023 m. lapkričio 6 d. nutarime, atsižvelgdama į Socialinio tyrimo išvados duomenis, nustatė, jog nuteistasis įvertinimo metu, nors ir neigė turintis piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sunkumų, tačiau, teismo nuosprendyje pateikti duomenys leido daryti išvadą, kad šis turėjo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį bei piktnaudžiavo jomis, o tai galimai paskatino jį įsitraukti į disponavimo narkotinėmis medžiagomis veiklą. Pažymėta ir tai, kad K. S. socialinėje aplinkoje išliko labiau susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais, neieško pritarimo, priėmimo (jei tai nėra naudinga), jam yra labiau būdingas atsiribojimas nuo artimų bei abipusių pasitikėjimu grįstų santykių su aplinka, kuri yra už jo šeimos rato ribų. Bausmės atlikimo metu taip pat pastebėtas nuteistojo socialinis atsiribojimas nuo nuteistųjų bendruomenės. Nuteistasis vertindamas supančią aplinką išlieka kritiškas, nepasitikintis, pabrėžiantis kitų žmonių trūkumus, koreguotinas puses, tačiau pokalbio metu gali įvardinti ir savo asmeninius trūkumus. Be to, pastebėta, jog šiuo metu yra stebimas nuteistojo jautrumas, pažeidžiamumas frustruojančių situacijų metu, kas gali apsunkinti jo kasdienių problemų sprendimo įgūdžius. Bendravimo situacijose jis gali stokoti gebėjimo išlaikyti ramų balso toną, priimti ir išklausyti pašnekovą, pasižymi gynybiškumu, o kartais ir priešiškumu, ypatingai kai bendravimo situacija neatitinka jo keliamų lūkesčių bei poreikių. Nors nuteistojo kriminalinėje patirtyje nebuvo fiksuoti smurto panaudojimo atvejai, bet K. S. agresyvus elgesys buvo pasireiškęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat matyti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl Komisijos nuomone, siekiant savo tikslų nuteistajam svarbu sugebėti išlikti kryptingam, atspariam frustruojančių situacijų bei destabilizuojančios aplinkos įtakai.

11. Įvertinęs skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abejonių teigiamais K. S. asmenybės pokyčiais nekyla, tačiau pastebėtina, kad nuteistasis skunde akcentuoja tik jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes. Skunde teigiama, jog nuteistasis stengiasi keistis, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, suprato kokios gali kilti pasekmės už nusikaltimo padarymą, įgijo profesinę kvalifikaciją, palaiko socialinius ryšius su šeima, atsiriboja nuo neigiamos aplinkos. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo pozicija, jog iš tiesų jo elgesys kinta teigiama linkme bei pažymi, kad iš skundžiamos nutarties ir K. S. asmens bylos matyti, jog nuteistajam nuo (duomenys neskelbtini) buvo leista dirbti už kalėjimo teritorijos ribų. Taip pat jis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ tikslu sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, konsultavosi su Resocializacijos skyriaus psichologu dėl individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo psichologų kompetencijoje, dalyvavo intervencinėje motyvacinėje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tęsė psichologo konsultacijas, įgijo išsilavinimą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo tiksliniame pokalbyje su Resocializacijos skyriaus specialistu, paskaitoje „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija“. Be kita ko, nuteistasis dalyvavo pas psichologinės tarnybos specialistę individualiuose užsiėmimuose orientuotose į pykčio valdymą bei įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, emocinio intelekto ir socialinių emocijų kompetencijų ugdymo grupiniuose užsiėmimuose. Pažymėtina, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė į šias teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo teigiamus K. S. elgesio pokyčius, tačiau įvertinęs duomenų visumą sprendė, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės.

12. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, jog apsauginių veiksnių, sulaikančių nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nėra daug, t. y. K. S. patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu, įsidarbinimo galimybę, deklaruoja nuostatas savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje, tačiau šiai dienai išlieka didelė rizika, kad jis, būdamas laisvėje, gali nesilaikyti pastaruoju metu deklaruojamo siekio laikytis įstatymų ir, vis dėlto – pakartotinai nusikalsti. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje išdėstytą pirmosios instancijos teismo poziciją bei Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti priešingos išvados bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog tiek apylinkės teismas, tiek Komisijos atstovai, priimdami sprendimą šiame etape netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino ne tik minėtas teigiamai K. S. apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą, kuri kiekvienu individualiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas sąlyginis išankstinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos.

13. Akivaizdu, kad šiuo metu pastebimas nuteistojo elgesio pozityvus pokytis, tačiau kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, K. S. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka vidutinė, t. y. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnio vertinimo metu, todėl šiuo metu dar nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Socialinio tyrimo 2023 m. spalio 17 d. išvadoje išskirti statiniai, dinaminiai bei apsauginiai kriminogeniniai veiksniai. Prie statinių kriminogeninių veiksnių nurodytas nuteistojo didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, taip pat pažymėta, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis įvykdė naują nusikaltimą, pažeidinėjo probacijos sąlygas bei įvykdytiems pažeidimams būdinga panaši motyvacija – turtinės naudos siekimas, taikant neteisėtus būdus, sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Taip pat nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nurodyta, kad nuteistojo finansinė padėtis yra sunki dėl anksčiau paminėtais nuosprendžiais priteistų civilinių ieškinių, be to, pastarasis stokoja lėšų kaupimo, įgijimo teisėtais būdais įgūdžių (būdamas laisvėje dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau jo verslas turėjo tiek pakilimų, tiek nuosmukių, jo vykdyti nusikaltimai gali būti siejami su finansinėmis paskatomis bei nepakankama nuteistojo motyvacija siekti legalaus pragyvenimo šaltinio), nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytus apsauginius kriminogeninius veiksnius bei padarė išvadą, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje K. S. taikyti lygtinį paleidimą yra netikslinga, t. y. teismo įsitikinimu, nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje nėra stipri, dėl ko iškilo abejonės, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad pasitaisys ir su šiuo vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys apibūdina konkretų nuteistąjį bei leidžia daryti atitinkamas išvadas dėl jo elgesio, todėl šiuo atveju sutiktina su Komisijos bei žemesniojo teismo pateiktu vertinimu, jog K. S. deda pastangas keisti savo elgesį, tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo bei skundžiamos nutarties, šio pokyčio neužtenka tam, kad nuteistajam galima būtų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos su intensyvia priežiūra ir skundo argumentai neleidžia apygardos teismui daryti priešingą išvadą.

14. Nuteistojo pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinimui aptariamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką vis tik nesugebėjo, nesielgė nepriekaištingai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, buvo vieną kartą paskatintas, tačiau bausmės atlikimo metu buvo užfiksuotas ir K. S. agresyvus elgesys (smurto panaudojimas), dėl ko padaryta išvada, jog bendravimo situacijose pastarasis taip pat gali stokoti gebėjimo išlaikyti ramų balso toną, priimti ir išklausyti pašnekovą, pasižymi gynybiškumu, o kartais ir priešiškumu, ypatingai kai bendravimo situacija neatitinka jo keliamų lūkesčių bei poreikių. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pažymėtina, jog tam tikros sritys (mąstymo ir elgesio, lėšų tvarkymo) vis dar reikalauja tikslinių nuteistojo veiksmų siekiant juos valdyti, siekiant teigiamo pokyčio, gebėjimo atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje, todėl apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra nuteistajam pagrįstai nebuvo taikytas.

15. Kaip jau paminėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet ir veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šiuo atveju visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, apygardos teismo įsitikinimu, vis dar nesudaro realaus pagrindo manyti, kad lygtinis paleidimas nuteistajam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje. Pažymėtina, jog nuteistojo veiksmai turėtų būti nukreipti į individualią socialinės reabilitacijos pažangą, turėtų būti dar labiau aktyvūs, nuoseklūs bei disciplinuoti, suteikiantys pagrindą spręsti esant objektyvų pagrindą pasitikėti nuteistuoju.

16. Apibendrinant visus argumentus, pažymėtina, jog skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutartį, kuri paremta bylos medžiaga, su kuria nesutikti nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo K. S. skundas atmetamas, paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį. Apygardos teismas pastebi, jog apylinkės teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje netinkamai nurodė BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo pagrindą, t. y. vietoje 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nurodė 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nustačius, jog padaryta klaida nekeičia skundžiamos nutarties esmės, apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvuojamąją dalį, nurodant vietoje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.