Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. būdamas karo prievolininku, patekęs į Panevėžio regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašą, eilės numeris (duomenys neskelbtini), šaukimo nurodymas pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) reikalingus dokumentus ir duomenis suformuotas ir paskelbtas viešai https://sauktiniai.kam.lt per karo prievolininkų registrą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, o būtent:

Motyvuojamoji dalis

pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patvirtintą 2019 m. sausio 10 d. sąrašą Nr. VL-5 „Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regiono 2019 metų karo prievolininkų sąrašas“ ir pagal 2019 m. sausio 15 d. šaukimo nurodymą, paskelbtą viešai https://sauktiniai.kam.lt, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. kovo 13 d., iki nurodytos datos pareigos nevykdė, dėl ko administracinio nusižengimo byloje 2019 m. liepos 17 d. viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, priimtu nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalį, dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, paskirta 45 eurų bauda;

po ko tęsdamas nusikalstamą veiką pagal 2019 m. gegužės 30 d. pakartotinį šaukimo nurodymą, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. liepos 1 d., iki nurodytos datos pareigos nevykdė, dėl ko administracinio nusižengimo byloje 2019 m. spalio 1 d. viešo posėdžio metu, rašytinio proceso tvarka, asmeniui nedalyvaujant, priimtu nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 2 dalį, dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo, paskirta 60 eurų bauda;

po ko tęsdamas nusikalstamą veiką pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. pakartotinį šaukimo nurodymą, turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), reikalingus dokumentus ir duomenis iki 2019 m. lapkričio 7 d., iki nurodytos datos pareigos neįvykdė, tai yra vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalyje.

D. N., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 314 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. kovo mėn., tikslių datų neprisimena, buvo išvykęs laikinai gyventi ir dirbti į Angliją. Jis žinojo, kad tapus pilnamečiu, bus kviečiamas į privalomąją karo tarnybą. Jis kiekvienais metais pasitikrindavo interneto tinklapyje šauktiniai.lt, ar nėra kviečiamas į karo tarnybą. Kiek pamena, 2018 metais jis nurodytame tinklapyje, pastebėjo, jog yra sąrašuose, ir dėl to kad 2018 metais neatvyko į Biržų poskyrį ir nepateikė laiku reikalingų dokumentų, buvo nubaustas administracine tvarka 15 eurų bauda, kurią yra sumokėjęs. Jis tada negalėjo atvykti, kadangi gyveno ir dirbo Anglijoje. Žinodamas, kad bus pakartotinai šaukiamas į karo privalomą tarnybą 2019 metais, datos ir vietos tiksliai nepamena, vėl šauktinių tinklapyje tikrino sąrašą, kuriame pamatė, jog yra sąrašuose. Jis 2019 m. kovo 26 d. grįžo iš Anglijos į Lietuvą pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar pas tėvus dar gyvendamas gavo registruotu paštu šaukimą ir nurodymą atvykti į Biržų poskyrį, dėl dokumentų pateikimo. Tačiau jis galėjo gauti laišką, ir dabar nežino, ar yra laišką išsaugojęs. 2019 m. kovo 30 d. jis atvyko pas seserį E. N., gyvenančią su sugyventiniu, adresu (duomenys neskelbtini), ir apsigyveno jų name. Yra prisiregistravęs sesers name, gavo ne vieną laišką, kad turi prisistatyti į Biržų poskyrį dėl privalomosios karo tarnybos. Suprasdamas, kad turi pareigą prisistatyti į nurodytą Biržų poskyrį, ten nenuvyko, nes tuo metu susirado draugę, kurios nenorėjo palikti bei nenorėjo prarasti darbą, kuriame gerai sekėsi. 2019 metais tikslių datų neprisimena, gavo paštu asmeniškai laiškus, kad dėl neatvykimo į karo prievolės Biržų poskyrį, dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo jam paskirta 45 eurų bauda ir vėliau buvo paskirta 60 eurų bauda. Jis 45 baudą susimokėjo 2020 m. sausio mėnesį, o 60 eurų visos baudos dar iki šiol nėra susimokėjęs. Jis pagalvojęs, kad susimokės baudas ir daugiau jį į karo tarnybą nebekvies, todėl nevyko prisistatyti į nurodytą Biržų karo tarnybos poskyrį. Pamena, kad 2019 metais, jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai, kurie jam įteikė dokumentą, jog jis privalo atvykti į Biržų poskyrį, dėl karo tarnybos. Jis gydymo įstaigose nesigydė ir galėjo nuvykti į Biržų poskyrį, tačiau nors suprato, kad tai rimta, bet vis vien nenuvyko pagal gautą nurodymą. Dėl savo vengimo atvykti į privalomąją karo tarnybą, labai gailisi, artimiausiu metu susisieks su Biržų poskyriu ir išsiaiškins, kada turi prisistatyti dėl privalomosios karo tarnybos (b. l. 101-102).

D. N. kaltė padarius BK 314 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. lapkričio 26 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštu su priedais dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo dėl D. N. galimai nusikalstamos veikos, kuriame nurodytos kaltinamojo D. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės – vengimo šaukimo į privalomąją karo tarnybą (b. l. 23-26, 27-71);

2021 m. sausio 28 d. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos raštu dėl ikiteisminio tyrimo D. N. inicijavimo (b. l. 22);

2019 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pranešimu, dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. D. N. įteikto nurodymo atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Panevėžio regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Biržų poskyrį, pasitikrinti sveikatos arba pateikti reikalingus dokumentus, ir nurodymo, pasirašyto asmeniškai D. N., kopija (b. l. 63, 64);

Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, kurie patvirtina, kad D. N. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 1 dalyje, padarymą baustas 2018 m. liepos 17 d. ir 2019 m. liepos 17 d., paskirtos baudos sumokėtos; o už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 560 straipsnio 2 dalyje, padarymą baustas 2019 m. rugsėjo 9 d., paskirta bauda nesumokėta, sudaryta mokestinės paskolos sutartis (b. l. 85-88).

Pagal BK 314 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla karo prievolininkui, vengusiam šaukimo į privalomąją karo tarnybą, jeigu nebuvo savo sveikatos sutrikdymo, ligos simuliavimo, dokumentų klastojimo ar kitokios apgaulės. Karo prievolininku laikomas karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. Karo prievolė pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą yra konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. N. būdamas įtrauktas į 2019 metų karo prievolininkų sąrašą ir turėdamas pareigą pateikti Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybai reikalingus dokumentus, pasitikrinti sveikatą, o prireikus ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, šios pareigos nevykdė dėl ko du kartus buvo nubaustas administracine tvarka dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo, ir po patraukimo administracinėn atsakomybėn, būdamas policijos pareigūnų asmeniškai informuotas dėl pareigos atvykti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį, nustatytu laiku ten nenuvyko, tokiu būdu vengė šaukimo į privalomąją karo tarnybą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 314 straipsnio 2 dalį.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo D. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 314 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2021 m. vasario 19 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, dydžiu, prašė baudą leisti sumokėti per 6 mėnesių terminą (b. l. 117-119).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. N. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, yra neteistas (b. l. 83), baustas administracine tvarka, ne visos paskirtos baudos yra sumokėtos, administracinė nuobauda yra galiojanti (b. l. 85-88).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 314 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą D. N. skirtina švelniausia inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas tarp BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyto baudos už baudžiamąjį nusižengimą minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. N. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

D. N. nustatytinas šešių mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Kaltinamajam D. N. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo D. N. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

D. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 314 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 21 (dvidešimt vieno) BBND (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio), t. y. 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 14 (keturiolikos) BBND, t. y. 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nurodyti D. N., jog paskirtą baudą, jis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, banko kodas (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, banko kodas (duomenys neskelbtini); kiekvienu atveju nurodant baudžiamosios bylos Nr. e1-534-1079/2021, ir mokėjimo paskirties kodą 6801, ir pateikti teismui banko kvitą.

Įspėti D. N., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti D. N., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą laisvės apribojimo bausme.

D. N. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.