Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nu­teistojo E. U. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė vienu trečdaliu sumažinta ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. U. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenus­ta­ty­tu laiku, tikslu pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, nenustatytoje vietoje nenustatytam asme­niui perdavė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, po ko 2015 m. gegužės 3 d., tiksliai nenus­ta­tytu laiku iš nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrą dokumentą – nenustatytų asmenų nenus­ta­tytoje vietoje E. U. vardu pagamintą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šį ži­no­mai netik­rą vairuotojo pažymėjimą nuo 2015 m. gegužės 3 d. tiksliai nenustatytos va­landos lai­kė, gabeno su savimi bei 2015-05-03 tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) pa­nau­­dojo pateikdamas vairuotojo pažymėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. G., su­da­­rant automobilio Opel Vivaro, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ap­tarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Kal­ti­na­masis pripažino savo kaltę, paaiškino, kad netikrą vairuotojo pažymėjimą iš nepažįstamų asmenų gavo turėdamas tikslą išnuomoti jiems autobusiuką. Pirmosios instancijos teismas taip pat įver­tino, kad E. U. anksčiau yra 5 kartus teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimus, nusikaltimą padarė ne savo iniciatyva, o sukurstytas kitų asmenų, suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo ne tikslu vairuoti transporto priemones, o siekdamas išnuomoti automobilį kitų asmenų naudai, todėl skyrė jam mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis E. U. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad pats savo noru pareigūnams atidavė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, papasakojo iš kur jį gavo. Suprato, kad vairuotojo pažymėjimas yra netik­ras, norėjo kreiptis į policiją, tačiau bijojo tų žmonių, kurie jam vairuotojo pažymėjimą pa­gamino. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skun­de pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Pro­ku­ro­ras prašė skundą atmesti.Nuteistojo E. U. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis E. U. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas E. U. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvar­ka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duo­menimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išva­dos, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. U. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas aštuntą kartą, teistumai neišnykę. Anksčiau daug kartų baus­tas už administracinius teisės pa­žeidimus, iš bylos duomenų matyti, kad paskirtų baudų nemo­ka, o tai rodo jo neat­sa­kin­gą požiūrį į įpareigojimų vykdymą. E. U. nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Šį nusi­kal­timą padarė neišnykusio teistumo metu, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepakeitė kal­ti­na­mojo po­linkio nusikalsti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į E. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo el­gesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad anksčiau paskir­tos bausmės nepa­darė poveikio E. U. elgesiui.Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmos instancijos teismas, skirdamas E. U. griežčiausią inkriminuotos nusikals­ta­mos veikos sank­cijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir į pa­mi­nėtas nuteistąjį cha­rak­terizuojančias aplinkybes. Aplinkybė, kad nuteistasis kaltės neneigia ir gailisi, yra konstatuota nuosprendyje, todėl akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas ją taip pat įvertino.Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatydamas bausmės dydį nuosprendyje pirmosios instancijos teis­mas klaidingai nurodė maksimalų sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės dydį – šešis metus, tuo tarpu kaip šis dydis yra keturi metai. Tačiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra pakankamai motyvuotas, yra mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vi­dur­kis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. U. bausmę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kolegijos nuo­mone, nuteistajam E. U. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neproporcingai griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje iki­teis­minio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvadas dėl baus­mės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir pakankamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam E. U., išlaidas sudaro 44,35 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posė­dy­je dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad ape­lia­ciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiek­vie­nam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžia­mo­jo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. U. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. U. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.