Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. N. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. jis, būdamas nuo 2014m. rugsėjo 02 d. UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 dienos iki 2016 m. balandžio 1 dienos (duomenys neskelbtini) mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2011-08-26 pasirašytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastodamas pirminius apskaitos dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:

jis pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 :

-6 str. 2 d. reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“;

-13 straipsnio 1 dalies nuostatas, „jog privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vieni iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos turinys, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas. Pagal apskaitos dokumentuose įrašytus rekvizitus turi būti galima nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją ir turi būti tikri ir įvykus kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus“;

- 13 str. 1 d. 2 punkto reikalavimus „dėl privalomų rekvizitų: ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimo, kodo“,

jis UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2014-09-15 pasirašęs Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Serverinės įrangos komplekto už 2.500.000 Eur sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) ( į.k. (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvoje- (duomenys neskelbtini)), atstovaujamos direktoriaus ir akcininko Estijos Respublikos piliečio R. S. ( kuriuo jis buvo nuo 2014-09-10 iki 2015-03-30), tyčia neatlikęs „Prekės kokybės ir komplektacijos“ patikrinimo ir nepasirašęs „Prekės pirminės apžiūros akto“, neapmokėjęs visos prekės kainos, tai pat buhalterinėje apskaitoje turėdamas analogišką tokios pat sutarties 2014-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją su parašais ir su įrašyta tik didesne pirkimo 7.000.000 Eur kaina dėl minėtos įrangos pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ,

jis, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nurodė Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras įtraukti į apskaitą bei į apskaitos registrus ir PVM deklaracijas neteisingus duomenis pagal žinomai suklastotus dokumentus: UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras : 2014-09-30 Nr.09-01; 2014-10-31 Nr.31-01; 2014-11-28 Nr.11-28-01-01; 2014-12-19 Nr.19-01; 2015-01-19 Nr.19-01; 2015-02-27 Nr.27-02; 2015-02-27 Nr.27-03; 2015-03-02 Nr.02-03 dėl kompiuterinės įrangos ir projekto valdymo paslaugų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) už 1 856 045,00 € ( iš jo PVM 389 769,45 Eur) už bendrą 2 245 814,45 Eur sumą, kuriose nurodytos ūkinės operacijos neįvyko, nes UAB (duomenys neskelbtini) vardu veikė kiti tyrimo nenustatyti asmenys, kurie tik surašė PVM sąskaitas-faktūras ir prekių priėmimo perdavimo aktuose nurodytas prekes, jos realiai nebuvo perduotos ir tokių prekių bendrovė (duomenys neskelbtini) neįsigijo, dėl tokių jo veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM viso 389 769 € sumai ir pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo-2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengdamas bendrovės naudai 389 769 € pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

Jis, siekdamas pateisinti tariamai įvykusias ūkines operacijas ir deklaruoti pirkimo PVM, jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) banko pavedimais nuo 2014-10-03 iki 2015-03-03 sumokėjo iš viso 108 493,05 Eur ir 2015-03-03 liko skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) už tariamos įrangos pirkimą 2 137 321,40 Eur sumą, po ko pagal 2015-03-19 Sutartį UAB (duomenys neskelbtini) Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) perleido reikalavimo teisę į UAB (duomenys neskelbtini) skolą ir šią skolą jis pateikė įregistruoti buhalterei R. B. apskaitoje, taip UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo fiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-04-01 skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) iš viso 14 693,05 Eur sumą.

Taip pat jis, siekdamas pateisinti neįvykusias operacijas, nurodė buhalterei R. B. į bendrovės apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal jo surašytą 2015-03-05 PVM sąskaitą-faktūrą HAN Nr.10402 dėl įrangos pardavimo Suomijos įmonei (duomenys neskelbtini) viso 1 223 155,45 Eur sumai ir pardavimo 0% PVM, kurią pateikė buhalterei fiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir tai deklaravo 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje kaip ES PVM mokėtojams patiektos prekės, 2015 m. gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje fiksavo 2015-12-29 kreditinę (minusinę) sąskaitą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) ir tariamą prekių-kompiuterinės įrangos grąžinimą, kurios savikaina 1 211 045,01 Eur buvo užpajamuotos bendrovės apskaitoje ir Suomijos įmonės neapmokėta skola anuliuota, o sumokėti 50 000 Eur registruoti kaip baudų ir delspinigių pajamos, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2015-12-23 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėn., kurioje deklaravo mokėtiną PVM iš viso 261 413 Eur, tačiau VMI deklaraciją atmetė dėl atliekamo bendrovės (duomenys neskelbtini) tikrinimo,

Po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė buhalterei R. B., į bendrovės apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal žinomai suklastotą dokumentą: jo 2016-01-11 pasirašytą sąskaitą-faktūrą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos 2 152 014,45 Eur sumai pardavimo, o Prekių priėmimo-perdavimo akte prekių gavėjui nepasirašius ir realiai įmonei (duomenys neskelbtini) kompiuterinės įrangos neperdavus, jis, veikdamas per buhalterę R. B., 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 18 langelyje pateikė neteisingus duomenis apie pardavimus ES šalims-(įmonei (duomenys neskelbtini)) iš viso 2 152 014 EUR sumai su 0% PVM tarifu, kurią, sudengus skolą su pardavimu, UAB(duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota, kad Estijos įmonė (duomenys neskelbtini) 2016-04-01 liko skolinga bendrovei (duomenys neskelbtini) viso 40 000,00 Eur.

taip dėl savo tyčinių veiksmų ir realiai neįvykusių ūkinių operacijų, kurias jis fiksavo buhalterinėje apskaitoje kaip įvykusias, buvo siekiama padidinti pirkimo PVM 389 769 EUR atskaitą bendrovės apskaitoje, išvengiant mokesčių mokėjimo.

Dėl šių nustatytų apskaitos pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014-09-15 iki 2016-04-01.

Šiais veiksmais A. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.;

1.2. jis, būdamas nuo 2014m. rugsėjo 02 d. UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms,

laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 dienos iki 2015 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini), bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini), per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastojant dokumentus ir apskaitoje fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas, šiuos dokumentus pateikiant buhalterei įtraukti į apskaitą, pažeidė 2002-03-05 LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“ bei 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatų, kad „PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta: prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas bei prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo),

jis, siekdamas bendrovės naudai išvengti mokesčių mokėjimo - 389 769 EUR pirkimo pridėtinės vertės mokesčio ( toliau PVM) sandoriuose su UAB(duomenys neskelbtini) 2014-2015 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tariamą kompiuterinės įrangos įsigijimą iš UAB(duomenys neskelbtini)iš viso 2 245 814,45 € sumai (iš jų įrangos suma 1 856 045,00 Eur, pirkimo PVM 389 769,45 Eur) pagal PVM sąskaitas faktūras, kurių realiai neįgijo, o buvo surašyti tik apskaitos dokumentai, taip jo veiksmais bendrovė (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389 769 EUR sumai pagal UAB(duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras,

jis per apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B. pateikė žinomai neteisingus duomenis 2014m. rugsėjo mėn. - 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir taip deklaravęs pirkimo PVM ir bendrą pardavimo PVM, išvengė mokėti 389 769 EUR pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, t. y. :

į 2015-01-26 pateiktą gruodžio mėn. PVM deklaraciją dėl 371 981 Eur pirkimo

į 2015-03-23 pateiktą vasario mėn. PVM deklaraciją dėl 221 079 Eur pirkimo

į 2015-04-24 pateiktą kovo mėn. PVM deklaraciją dėl 63 931 Eur pirkimo

taip jis, pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, per apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., įrašė žinomai neteisingus duomenis į minėtas PVM deklaracijas apie bendrovės (duomenys neskelbtini) sumokėto pirkimo PVM ir šias suklastotas deklaracijas, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, buhalterei pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), deklaravus 826 881 EUR pirkimo PVM, kai realiai turėjo būti 437 112 EUR, taip bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai išvengė sumokėti 389 769 EUR pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, padidindamas pirkimo PVM atskaitą.

Šiais veiksmais A. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 str. 1 d.( LR 2011-06-21 įst. XI-1472 redakcija).

2. Rengiant bylą nagrinėti teisme nustatyta, kad šioje byloje surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir nustatyti trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Motyvuojamoji dalis

3. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išdėstomi svarbiausi ikiteisminio tyrimo rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai, be kita ko, jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

4. Šioje byloje kaltinamasis A. N., be kita ko, kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Šioje teisės normoje atsakomybė numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

4.1. Akivaizdu, kad ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik siekiant išvengti mokesčių – darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo siekia išvengti realių mokesčių, t. y. tokių mokesčių, kuriuos jis privalo sumokėti pagal galiojančius teisės aktus.

4.2. Pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą seka, kad kaltinamasis A. N. UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje užfiksavo tariamą kompiuterinės įrangos įsigijimą – realiai kompiuterinė įranga nebuvo įgyta, buvo surašyti tik apskaitos dokumentai. Prokuroro nuomone, kaltinamasis A. N., minėtos bendrovės apskaitoje užfiksuodamas realybės neatitinkančius faktus, t. y. žinomai suklastotais dokumentais, sukūrė tokią situaciją, kuri įpareigojo sumokėti atitinkamus mokesčius, o po to kaltinamasis galimai siekė išvengti šių mokesčių sumokėjimo. Tačiau teismo manymu, toks kaltinamajame akte aprašytas kaltinamojo A. N. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai, nes nenorėdamas mokėti atitinkamų mokesčių ir vengdamas juos mokėti, kaltinamasis A. N. paprasčiausiai galėjo neatlikti jokių veiksmų, tuo labiau neteisėtų – neklastoti apskaitos dokumentų ir juose nefiksuoti realiai neįvykusių ūkinių operacijų. Todėl iš kaltinimo sunku suprasti kaltinamajam A. N. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnyje, tikslą, t. y. dėl ko vis tik kaltinamasis A. N. galimai klastojo apskaitos dokumentus.

4.3. Kartu teismas pažymi, kad apskaitos dokumentai, kuriuose galimai buvo atspindėti realybės neatitinkantys faktai (būtent taip iš esmės nurodyta šioje byloje kaltinamajam pareikštame kaltinime), negali sukurti asmenims realių prievolių (šiuo konkrečiu atveju – pareigos sumokėti mokesčius), nes tokie dokumentai yra niekiniai. Todėl šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam A. N. pareikštas kaltinimas siekiant išvengti mokesčių, prokuroro nuomone, susidariusių pagal fiktyvius dokumentus, prieštarauja faktinei situacijai. Toks kaltinimas pagal BK 220 straipsnį šiuo konkrečiu atveju yra prieštaringas, dviprasmiškas, o taip pat ydingas, nes pagal tokį kaltinimą bylą nagrinėjant teisme būtų sudėtinga užtikrinti proceso aiškumo, tikrumo ir viešumo principų įgyvendinimą.

5. Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas prokuroro padarytas klaidas. Pavyzdžiui, kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis A. N. pateikė žinomai neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo mėn. – 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose (2014-10-22 pateikta rugsėjo mėn. PVM deklaracija dėl 348879 Eur pirkimo; 2014-11-26 spalio mėn. PVM deklaracija dėl 365355 Eur pirkimo; 2014-12-23 pateikta lapkričio mėn. PVM deklaracija dėl 372035 Eur pirkimo; 2015-01-26 pateikta gruodžio mėn. PVM deklaracija dėl 371981 Eur pirkimo; 2015-02-24 pateikta sausio mėn. PVM deklaracija dėl 119532 Eur pirkimo; 2015-03-23 pateikta vasario mėn. PVM deklaracija dėl 221079 Eur pirkimo; 2015-04-24 pateikta kovo mėn. PVM deklaracija dėl 63931 Eur pirkimo) ir taip deklaravęs pirkimo PVM ir bendrą pardavimo PVM, išvengė mokėti 389769 Eur pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą. Susumavus pirmiau paminėtose septyniose PVM deklaracijose nurodytas pirkimų sumas bendra pirkimų suma gaunasi 1862792 Eur. Tačiau tokia suma nesigauna nei sudėjus, nei atėmus vienus iš kitų pirmiau kaltinime paminėtų piniginių sumų – 2245814,45 Eur, 2152014,45 Eur, 1856045 Eur, 1223155,45 Eur, 1211045,01 Eur, 389769,45 Eur. Pagal kaltinamajame akte (paminėtose deklaracijose) nurodytą bendrą pirkimų sumą gaunasi bendras 391186,32 Eur PVM, kas neatitinka kaltinime minimo 389769 Eur PVM. Be to, pagal kaltinimą sunku suprasti, iš kur gauta kaltinime paminėta 826881 Eur pirkimo PVM suma ir kodėl vietoje jos turėjo būti 437112 Eur.

6. Pažymėtina, kad visi kaltinimai sunkiai suprantami ir dėl elementarių stiliaus bei gramatikos klaidų.

7. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši baudžiamoji byla Panevėžio apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta pagal kaltinamąjį aktą, neatitinkantį BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir būtent tai sudarė pagrindą Panevėžio apygardos teismui 2018 m. spalio 12 d. nutartimi panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą perduoti prokurorui, nustatant 3 mėnesių laikotarpį (iki 2019 m. sausio 12 d.) kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Tačiau prokuroras naujajame kaltinamajame akte iš esmės tik mechaniškai perrašė tas pačias, ankstesniame kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, suderindamas jas su BK 220 straipsnio dispozicija (pavyzdžiui, ankstesniame kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad kaltinamasis „padidino grąžintiną pirkimo PVM“, o naujajame kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis „išvengė sumokėti PVM“), ir praėjus vos 19 dienų surašęs naują kaltinamąjį aktą paskubomis bylą perdavė į teismą.

8. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas ir tik prokurorui yra suteikta teisė spręsti ar ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę ir niekas neturi teisės nurodyti prokurorui, nutraukti ikiteisminį tyrimą ar surašyti kaltinamąjį aktą, tačiau prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, jog prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymo. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK kaltinamajame akte išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese. BPK 219 straipsnyje numatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu ir yra įpareigojimas prokurorui tuos reikalavimus vykdyti. Nors įstatymas ir nedraudžia teismui atlikti bet kokį procesinį veiksmą (BPK 287 straipsnis), tačiau tai nesuteikia teisės prokurorui perkelti teismui pareigą atskleisti nusikalstamą veiką ir rinkti duomenis tiek kaltinančius, tiek teisinančius asmenį, nes ši pareiga yra suteikiama prokurorui (BPK 2 straipsnis), tik jis yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tyrimą (BPK 164 straipsnio 1 dalis, 170 straipsnis) ir teismui jis turi perduoti tik tinkamai parengtą bylą, o padarytas klaidas ištaisyti pats.

9. Aptarti duomenys sudaro pagrindą tvirtinti, kad kaltinamasis aktas šioje baudžiamojoje byloje neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų). Prokuroras nepašalino visų Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje nurodytų trūkumų, dėl kurių teismas pakartotinai nepasisako. Šių trūkumų teisme negalima ištaisyti ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme, nes nesudaromos galimybės kaltinamajam gintis nuo pateiktų kaltinimų, o taip pat ir teismui teisingai išspręsti bylą, todėl byla perduodama prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. N. kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.