Kauno apygardos teismo nutartis

2020-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-397/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-13
Bylos Nr.
1A-582-397/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26417-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
M. P., Ž. Š., G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-397/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26417-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nuteistajam M. P. ir jo gynėjai Reginai Majauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta: už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą - 30 parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą - 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtos bausmės, esant padarytų nusikaltimų idealiai sutapčiai, subendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, griežčiausia 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 parų arešto bausmę, paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, subendrinta, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, pridedant 4 mėnesius, su 2020 m. birželio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi paskirta 11 mėnesių 10 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir 5 MGL (188 Eur) bauda, bei paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bei 5 MGL (188 Eur) bauda, nustatant 12 mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaityta visa atlikta laisvės atėmimo bausmė pagal 2020 m. birželio 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartį.

M. P. iš nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198 ¹ straipsnio 1 dalyje, išteisintas, kaip neįrodžius jo dalyvavimo šių nusikalstamų veikų padaryme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Šiuo nuosprendžiu už taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti Ž. Š. ir G. G., tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu nepateikta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. P., nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. G. ir Ž. Š. turėdami tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, įgijo svetimą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 210 Eur, o būtent: G. G. 2018 m. birželio 4 d. apie 13:50 val. atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabar (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorius), (duomenys neskelbtini) r. sav., paskambinęs į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorei S. L. – K. bei apgaulės būdu neteisėtai įgijęs S. L. – K. prisijungimo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės bankininkystės identifikavimo kodus, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudodamas minėtus neteisėtai įgytus svetimus - S. L. – K. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, apgaulės būdu prisijungė prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. AB ,,Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemoje įvedė banko kliento VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuolatinį atpažinimo kodą, po ko AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemoje buvo identifikuotas kaip teisėtas elektroninės bankininkystės vartotojas, po ko neteisėtai, neturėdamas elektroninės bankininkystės sutarties su AB ,,Swedbank“ suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos, panaudodamas kito juridinio asmens - VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, apgaule pažeidė AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones, kurių pagalba banko klientai identifikuojami pagal tik jiems suteiktus kodus ir slaptažodžius. M. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (dabar (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorius), veikdamas kaip nusikaltimo bendrininkas, turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, surado D. Ž. priklausančią banko sąskaitą AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią būtų galima pervesti sukčiavimo būdu įgytus pinigus ir vėliau juos išgryninti. Po to G. G., būdamas neteisėtai prisijungęs prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu neteisėtai atliko finansinę operaciją, t. y. pervedė į M. P. surastą D. Ž. priklausančią AB Swedbank banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 210 eurų. D. Ž., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, tą pačią dieną bankomate, (duomenys neskelbtini), išgrynino 190 eurų, ir 200 eurų per UAB "Perlo paslaugos" terminalą pervedė kaltinamajai Ž. Š.. Kaltinamoji Ž. Š. G. G. nurodymu pasiliko sau 100 eurų, o M. P. nurodymu kitą dieną 60 eurų pervedė I. M., 40 eurų pervedė V. R.. Tokiais savo bendrais veiksmais G. G., M. P., Ž. Š. veikdami bendrininkų grupėje apgaule iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgijo 210 eurų, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje; G. G. ir M. P., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašė jį pagal BK 215 straipsnio 1 dalį išteisinti ir sumažinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat pritaikyti naujus įstatymus numatytus BPK 362¹ straipsnyje, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d. Skunde nurodė, jog teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino visų M. P. aplinkybių nusikalstamoje veikoje, todėl jį nepagrįstai pripažino kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo įsitikinimu, jis dėl minėto nusikaltimo turėtų būti išteisintas, nes jo nepadarė. Atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis G. G. davė parodymus, kad M. P. nusikaltimo numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje nedarė, G. G. tiesiog jam grąžino skolą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pilnai visų bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Nuteistojo teigimu bylą nagrinėjant teisme, jis net nesuprato kuo jisai yra kaltinamas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas M. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant M. P. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

7. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad M. P. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, taip pat nesutinka su paskirta, kadangi nuteistojo manymu ji yra per griežta. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje pakeisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jo kaltę dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo bendrininkaujant su kitais asmenimis, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo M. P. nurodoma versija, jog jis nusikaltimo numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje nedarė, o G. G. tiesiog jam grąžino skolą, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. P. prisipažino bendrininkavęs kartu su G. G. sukčiavime jam pateikdamas banko sąskaitą bei nurodė, jog pataisos namuose kartu su G. G. atliekant bausmę, G. G. iš su savimi turėto mobilaus ryšio telefono paskambino į įmonę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir prisistatęs pareigūnu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tada jis padavė G. G. banko sąskaitą D. Ž. vardu. G. G. per telefoną prisijungė prie nukentėjusiosios įmonės banko sąskaitos ir 210 eurų pervedė į D. Ž. banko sąskaitą. G. G. pasakė, kad pinigai būtų pervesti Ž. Š.. Jis paskambino D. Ž. ir pasakė, kad per perlo terminalą pinigus pervestų Ž. Š.. Jis pats prie banko sąskaitos nesijungė ir neatliko finansinių operacijų, o tik davė banko sąskaitą G. G., į kurią būtų galima pervesti „nešvarius“ pinigus (t. 2 b. l. 11-12). Nuteistasis M. P. pirmą kartą apklaustas pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino bendrininkavęs kartu su G. G. sukčiavime jam pateikdamas banko sąskaitą, į kurią jis pervestų apgaule įgytus pinigus bei parodė, jo girdėjo, kaip G. G. skambino, apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis bei klausė jo ar turi kur numesti pinigus. Jis davęs D. Ž. sąskaitą, į kurią G. G. pervedė 210 eurų. Jis supratęs, kad tai sukčiavimo būdas, prisidėjęs kai jis jau buvo užvaldęs tuos kodus, jau buvo prisijungęs prie tos sąskaitos, taręsi per pusę pasidalinti pinigus, nurodęs bendrininkei Ž. Š. pervesti 100 Eur už jo skolas kitiems asmenims (t. 3 b. l. 6). Apklaustas kitame pirmosios instancijos teismo posėdyje (t. 3 b. l. 83-84) nuteistasis M. P. jau pakeitęs poziciją teigė, kad jis tuo momentu kai G. G. jo prašė sąskaitos nežinojęs, ar tie pinigai tikrai iš sukčiavimo gauti, tačiau kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas palyginęs M. P. parodymus duotus teisminio nagrinėjimo metu su jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 11-13,16-17), nustatė, kad šie jo parodymai sutampa su jo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu 2020 m. sausio 27 d. (t. 3 b. l. 6), todėl M. P. parodymus, jog jis nesuprato, kad būtent šie pinigai gauti iš sukčiavimo, teismas pagrįstai vertino kritiškai. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis G. G., priešingai nei buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jis nesakė M. P., kad pinigai gauti sukčiavimu, o sąskaitos M. P. prašė tik dėl to, kad jam norėjo atiduoti skolą, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos G. G. parodymus vertino kaip siekį padėtį M. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Kad būtent nuteistasis M. P. pateikęs sąskaitą G. G. aktyviai siekė, kad neteisėtai gauti pinigai būtų išgryninti ir pervesti Ž. Š., patvirtino ir liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta D. Ž., kuri parodė, kad jai pradėjus bendrauti su M. P., jis paprašė jos sąskaitos, sakė, kad iš užsienio jam kažkas turi pervesti 3000 eurų. Ji davusi sąskaitą, bet pinigai tie neatėjo. 210 eurų į sąskaitą atėjo vėliau. M. P. ją siuntinėdavo, varinėdavo, važinėjusi į banką, tikrinusi. M. P. sakė, kad jam grąžins skolą. Jis liepė nuvažiuoti į Perlo terminalą ir pervesti po 100 eurų dviem žmonėms, pavardžių neatsimenanti. Visus pinigus ir nuėmusi (t. 3 b. l. 84). Kad būtent nuteistasis M. P. davė nurodymus dėl sukčiavimo būdu įgytų 100 Eur pervedimo dviem moterims, neginčytinai nustatyta taip pat ir nuteistosios Ž. Š. parodymais, kuri apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog gavusi į sąskaitą ir išsigryninusi 200 eurų, 100 eurų M. P. prašymu, pervedė dviem moterims po 50 eurų (t. 3 b. l. 5), taip pat M. P. ir Ž. Š. pokalbių garso įrašais ir SMS žinutėmis, pateiktais prie Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo (t. 1, b. l. 49-59).

9. Nors nuteistojo M. P. teigimu, šioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta objektyvių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtinančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas M. P. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo pagrindė įvertinęs visumą byloje ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis G. P. pateikdamas D. Ž. banko sąskaitą, sudarė galimybę G. G. atlikti neteisėtą finansinę operaciją – grynųjų pinigų pervedimą, bei padaryti sukčiavimą, ir to aktyviai siekė, kadangi be sąskaitos pateikimo, dar bendravo su D. Ž., kad pinigai būtų išgryninti ir pervesti Ž. Š., kad kaltinamieji bei kiti asmenys galėtų pinigais disponuoti, t. y. tiesiogiai dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje padaryme.

10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. P. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. P. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.

11. Apeliaciniame nuteistojo M. P. skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas teigiant, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė per griežtą bausmę.

11.1. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat, teismas skirdamas bausmę privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

11.2. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą – padarytas apysunkis nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, kurie sudaro idealią sutaptį, kaltės formą – nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veikos baigtos. Teismas taip pat atsižvelgė į M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertino ir tai, jog M. P. nusikaltimus padarė bendrininkaudamas su kitais kaltinamaisiais kaip bendravykdytojas. Jo, kaip bendravykdytojo vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme pasireiškė tuo, kad jis sudarė galimybę veikti, padaryti ir pabaigti nusikalstamas veikas, bendrininkams, tačiau jis nebuvo nusikaltimų sumanytojas ir iniciatorius. Prieš šių nusikaltimų padarymą M. P. buvo net 12 kartų teistas, ne kartą ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam inkriminuotus nusikaltimus padarė atlikinėdamas bausmę pataisos namuose, kas rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o buvo nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

11.3. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo kriterijais, teikdamas didesnę reikšmę pačių nusikalstamų veikų pavojingumui, jų mastui, bei M. P. kaip bendrininko vaidmeniui, taip pat atsižvelgdamas į M. P. atsakomybės laipsnį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, pagrįstai jam skyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatant mažesnį negu bausmių vidurkiui. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo M. P. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad M. P. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo M. P. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. M. P. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo, pritaikyti jo atžvilgiu naujus įstatymus numatytus BPK 362¹ straipsnyje, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 1 d.

12.1. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis reglamentuoja įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

12.2. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nekonkretizuoja BK ar BPK pakeitimų, kurie galėtų būti taikomi jo atžvilgiu nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis, kuriuo nuteistas M. P., buvo priimtas po 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, reglamentuojančių baudžiamąją teisę ir baudžiamojo proceso teisę, todėl pirmosios instancijos teismo, priimant skundžiamą nuosprendį, jie jau buvo įvertinti. Pažymėtina, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nebuvo priimta jokio įstatymo, kuris panaikintų veikų už kurias M. P. nuteistas, nusikalstamumą, švelnintų bausmę už padarytas veikas arba kitokiu būdu lengvintų jo teisinę padėtį, todėl nuteistojo M. P. prašymas pritaikyti jo atžvilgiu naujus įstatymus numatytus BPK 362¹ straipsnyje yra nepagrįstas ir atmetamas.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo M. P. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas