- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- II-28-588/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00030-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Diana Vercinskė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK
- Advokatai
- Linas Kontrimas
institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Simonai Valašinei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Aurelija Vaitelytė 2022 m. kovo 30 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 60-ANR_P-1354-2022 A. B. už tai, kad jis 2022 m. kovo 14 d., 16.11 val., vairuodamas transporto priemonę nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apgadino apšvietimo stulpą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajam ar policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nevykdydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nurodytų eismo dalyvių pareigų, įvykus eismo įvykiui, kai padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. Uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ padaryta 916,55 Eur dydžio žala. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė 2022 m. balandžio 14 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4877-2022 administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. B. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 1100,00 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, 2022 m. gegužės 13 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022. Nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies objektyvioji ir subjektyvioji sudėties pusė. Tai yra, pareiškėjas, nuvažiuodamas iš įvykio vietos, nemanė, jog jis pasišalina iš eismo įvykio vietos, kadangi, pareiškėjo vertinimu, žala niekam nebuvo padaryta. Be to, nesant objektyvių ir pagrįstų duomenų apie padarytos žalos dydį, kuri turėtų būti siejama su pareiškėjo padarytų KET pažeidimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo nustatyta ir objektyvioji ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties pusė. Nurodė, kad pareiškėjas nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje įvykio vietoje, norėdamas apsisukti važiavo atbuline eiga ir nepastebėjęs gatvės apšvietimo stulpo, į jį atsirėmė. Pareiškėjas į apšvietimo stulpą atsirėmė su automobilio galiniu žibintu, kuris dėl kontakto įskilo bei atskilo smulkios žibinto stikliuko dalys. Smūgis į apšvietimo stulpą nebuvo didelis, nes pareiškėjas apsisukinėjo važiuodamas atbuline eiga ir nedideliu greičiu. Pareiškėjas, pajutęs, kad atsirėmė į apšvietimo stulpą, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo įvykio vietą. Apšvietimo stulpas, iki pareiškėjui atsiremiant į jį, jau buvo apgadintas, tai yra ant apšvietimo stulpo buvo akivaizdžių pabraižymų, kurie galėjo atsirasti dėl kontaktų su kitais automobiliais. Pareiškėjas, vizualiai įvertinęs tai, kad ant apšvietimo stulpo tame aukštyje, kur buvo padaryti apgadinimai jo automobiliui (išdužo galinės lempos plastikinis stikliukas), jokių įbrėžimų nebuvo, jis į stulpą atsirėmė su plastikine automobilio kėbulo dalimi, automobilio metalinės kėbulo dalys su stulpu nekontaktavo, apšvietimo stulpas nebuvo akivaizdžiai pažeistas (pasviręs), todėl, manydamas, kad žala niekam nebuvo padaryta, iš įvykio vietos nuvažiavo. Po savaitės su pareiškėju susiekė policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad pareiškėjas galimai dalyvavo eismo įvykyje ir pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėjas policijos pareigūnui prisipažino, kad atsirėmė į apšvietimo stulpą, paaiškino visas įvykio aplinkybes. Kartu su policijos pareigūnu apžiūrėjo automobilį. Policijos pareigūnas nurodė, jog bus susisiekta su apšvietimo stulpo savininku ir bus įvertinta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Apšvietimo stulpo savininkui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pateikus lokalinę sąmatą, buvo paskaičiuota 916,55 Eur dydžio žala, kuri viršija ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Iš sąmatos matyti, kad šiuo atveju į sąmatą buvo įtrauktas naujo šviestuvo pirkimas bei esamo šviestuvo demontavimas, naujo šviestuvu montavimo darbai. Tai yra iš šios sąmatos galima daryti išvadą, jog esamas šviestuvas dėl pareiškėjo kaltės buvo sugadintas nepataisomai, dėl ko sąmatoje buvo paskaičiuota naujo šviestuvo įsigijimo ir pakeitimo kaina, tačiau ne pareiškėjo padarytos galimos žalos (galimo įbrėžimo) pašalinimo kaina. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, nors ir suprato, kad atsirėmė į gatvės apšvietimo stulpą, tačiau iš įvykio vietos pasišalinti neskubėjo. Išlipęs iš automobilio apžiūrėjo įvykio vietą, tai yra tiek savo automobilį, tiek stulpą. Ir tik pamatęs, jog gatvės apšvietimo stulpas yra nubraižytas kitų automobilių, nes pagal ant apšvietimo stulpo esančių įbrėžimų mechanizmą, tai negalėjo būti jo automobiliu padaryta žala, iš įvykio vietos nuvažiavo. Tuo tarpu pareiškėjas administracinėn atsakomybėn yra patrauktas galimai įvertinus visus iki įvykio buvusius gatvės apšvietimo stulpo pažeidimus, nors dėl jų pareiškėjo kaltės nėra. Todėl mano, kad byloje nėra įrodyta jo tyčia, o byloje esantys duomenys paneigia, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Pažymėjo, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, tačiau sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Be to, pažymėjo, jog pareiškėjas nevengė atsakomybės, tai yra bendravo su policijos pareigūnais, pateikė paaiškinimą, kuriame neneigė, kad kliudė apšvietimo stulpą, policijos pareigūnams nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes bei tai, jog iš įvykio vietos nuvažiavo, nes nemanė, kad kam nors yra padaryta žala, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas siekė išvengti administracinės atsakomybės. Nurodė, kad nustatant objektyviuosius ANK 426 straipsnio 2 dalies požymius, administracinio nusižengimo byloje turėjo būti nustatytą, jog eismo įvykis apskritai buvo, tai yra, atsižvelgiant į įvykio mechanizmą, ar dėl pareiškėjo kaltės galėjo būti padaryti gatvės žibinto apgadinimai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, jog dėl pareiškėjo kontakto su apšvietimo stulpu, apšvietimo stulpas buvo pažeista (nubrėžtas). Nors kaip matyti iš fotonuotraukų, apšvietimo stulpo korpusas yra pažeistas daugelyje vietų, tačiau objektyvių duomenų (įvertinant pareiškėjo automobilio pažeidimo aukščius, galimus dažų likučius tiek ant stulpo, tiek ant pareiškėjo automobilio), jog šie pažeidimai yra susiję su įvykių, surinkta nebuvo. Pareiškėjas įvykio metu akivaizdžių pažeidimų, kurie galėjo būti sąlygoti pareiškėjo, nematė ir nenustatė. Žalos faktas yra grindžiama tik administracinio nusižengimo byloje pateikta sąmata, kurioje paskaičiuota viso šviestuvo keitimo kaina. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyti ir objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai, nes žala buvo įvertinta tik formaliai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp įvykio ir apšvietimo stulpo sugadinimų, pareiškėjui buvo perkelta kaltė ir dėl kitų automobilių stulpui padarytos žalos. Prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pareiškėjo A. B. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašo teismui netenkinus prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022 ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas – atsiliepimo į skundą nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškėjo skundo nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė savo skundą ir jame išdėstytas aplinkybes. Prašė panaikinti nutarimą.
Pareiškėjo atstovas advokatas Linas Kontrimas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundą, prašė jį tenkinti. Atstovo vertinimu administracinio nusižengimo byloje nėra įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo dėl objektyvių požymių buvimo nėra, tai yra pareiškėjas pripažįsta, kad jis atsirėmė į gatvės apšvietimo stulpą ir dėl šių aplinkybių jis prisipažino administracinio nusižengimo byloje. Tačiau pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino ne dėl to, kad išvengtų atsakomybės, o dėl to, jog nemanė, jog žala kam nors yra padaryta. Nurodė, jog konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Mano, kad institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą neteismine tvarka, visų aplinkybių išsamiai neištyrė, todėl padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Dėl nurodytų priežasčių prašo teismo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nutraukti. Teismui neatsižvelgus į pirmiau nurodytus argumentus dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties požymių, mano, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas parkvalifikuoti padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį. Nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu. Teismui pateikė internetinės duomenų bazės www.google.com/maps išrašus iš kurių matyti, kad tas pats apšvietimo stulpas, į kurį atsitrenkė A. B. dar 2019 m. birželio mėn. buvo apgadintas ir fotonuotraukose matoma stulpo apgadinimo lokacija sutampa su byloje pateiktose stulpo fotonuotraukose matomomis stulpo apgadinimo lokacijomis. Mano, kad galima A. B. padaryta žala, kuri buvo vertinama kvalifikuojant jo veiką pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį yra mažesnė, nes lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai yra susiję ir su kitų asmenų padarytos žalos šalinimo išlaidomis. Taip pat teismui pateikė apšvietimo stulpo 2022 m. spalio 24 d. fotofiksaciją iš kurios matyti, kad apšvietimo stulpas yra suremontuotas (tikėtina, kad tik perdažytas). Todėl mano, kad sprendžiant A. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos klausimą (pagal ANK 426 straipsnio 1 ar pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį) turėtų būti vertinamos realios faktinės nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, o ne lokalinėje sąmatoje nurodytos galimos/būsimos/teorinės apšvietimo stulpo remonto išlaidos.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovė Simona Valašinė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, paskirta nuobauda yra teisinga ir abejonių dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Erika Kliaugienė 2022 m. balandžio 14 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4877-2022 administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. B. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 1100,00 Eur dydžio bauda, kadangi jis 2022 m. kovo 14 d., 16.11 val., vairuodamas transporto priemonę nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apgadino apšvietimo stulpą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajam ar policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nevykdydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nurodytų eismo dalyvių pareigų, įvykus eismo įvykiui, kai padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ padaryta 916,55 Eur dydžio žala.
2022 m. kovo 14 d., iš policijos duomenų bazės išrašo nustatyta, kad tiriant pranešimą apie tai, kad „prieš 15 minučių automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavęs nuo parko pusės, atsitrenkė į stulpą, vairuotojas susirinko duženas ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) pasukęs į kairę, pranešėjas turi nuotraukas, matė iš skulptūrų parko“ buvo pateikta papildoma informacija apie patikrinimą, t. y. atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas, kaip vėliau nustatyta R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė tikslią eismo įvykio padarymo vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) sankryžą. Šalia eismo įvykio vietos esančiame skulptūrų parke buvo pastebėta ant stulpo įrengtą vaizdo stebėjimo kamera. Minėtoje įvykio vietoje buvo apžiūrėtas pilkos spalvos apšvietimo stulpas, ant kurio buvo matyti apgadinimai, t. y nubraižymai, taip pat šalia apšvietimo stulpo ant žemės grindinio buvo pabirusios automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos, šukės ir nuolaužos. Daugiau apgadinimų eismo įvykio vietoje nepastebėta. Pabendravus su R. B. jis paaiškino, kad apie 16.00 val. sėdėjo šalia įvykio vietos esančiame skulptūrų parke, šalia (duomenys neskelbtini). Tada pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku parvažiuoja juodos spalvos automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą, sukdamas į kairę pusę, ta yra į (duomenys neskelbtini) gatvę, kairės pusės galine automobilio dalimi kliudė apšvietimo stulpą ir šį apgadino. Pasak R. B., be vairuotojo automobilyje sėdėjo dar keli žmonės. Taip pat nurodė, kad tuo metu automobilis sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo aukštas, vidutinio sudėjimo vyras, kuris išlipęs nuėjo apsižiūrėti savo automobilio galinės dalies, po ko susirinko nuo žemės grindinio esančias automobilio šukes ir, įsėdęs į automobilį, išvažiavo (duomenys neskelbtini), kurioje pasuko į kairę pusę. R. B. nurodė, kad minėtas automobilis, galimai buvo VW Sharan, bei paminėjo, kad valstybinius automobilio numerius nurodė tikslius. R. B. buvo nusifotografavęs apgadintą apšvietimo stulpą, bet paties automobilio, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, foto nuotraukomis neužfiksavo. Iš R. B. paimtas paaiškinimas. Per „Polis II“ patikrinus minėtą transporto priemonę VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šis priklauso įmonei, tai yra mažajai bendrijai (toliau – MB) „S.“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vieta ir apgadintas apšvietimo stulpas užfiksuotas foto nuotraukomis, nubraižyta eismo įvykio schema. Kadangi nežinomas vairuotojas vairuodamas automobilį VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino apšvietimo stulpą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, eismo įvykio registre buvo įformintas eismo įvykis ir pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ROIK: 22161275965. Įvykis filmuotas vaizdo įrašymo kameromis Body Nr. B0F1EC60E5A6 ir B0F1EC61976A. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2022 m. kovo 14 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK vyriausiojo patrulio Rugilės Juodeikytės tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo.
Iš 2022 m. kovo 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Aurelijos Vaitelytės tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio 07-22-9569803 nustatyta, kad tiriant eismo įvykio aplinkybes, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo rastas automobilis Volkwagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio buvo, A. B., kuris paaiškino, kad minėtą automobilį vairuoja jis. Apžiūrėjus automobilį buvo matyti, kad yra pakeistas kairės pusės galinis žibintas, o aplink žibintą likę apgadinimai. Pasiteiravus A. B. kur ir kaip buvo apgadintas automobilis, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į apšvietimo stulpą, ko pasekoje apgadino automobilį. Pasak A. B., pamatęs, kad stulpas apgadintas nežymiai, susirinko žibinto šukes ir, niekam apie įvykį nepranešęs, išvažiavo.
2022 m. kovo 22 d. pareiškėjas A. B. pateikė Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK paaiškinimą dėl eismo įvykio, kuriame nurodė, kad 2022 m. kovo 14 d., apie 16.00 val., kartu su bendradarbiu B. Ž., važiavo jo paties įmonei priklausančiu automobiliu VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo pats. Važiavo iš vieno objekto į kitą. Kadangi Palangos miesto gerai nepažįsta, netyčia nusuko (duomenys neskelbtini) ir, tik privažiavus iki (duomenys neskelbtini), suprato, kad ne ten pasuko ir toliau nenuvažiuos. Norėjo apsisukti ir, besistumiant atbuline eiga, nepastebėjo prie sankryžos stovinčio stulpo ir į jį atsitrenkė. Išlipęs pamatė, kad automobilis nestipriai apgadintas, išdužo žibintas ir įlinko apdaila aplink žibintą. Matė, kad stulpas apibraižytas, bet, jo nuomone, įvykis buvo nerimtas, stipresnių apgadinimų nepadarė, todėl nė nepagalvojęs, kad reikia kviesti policiją, susirinko žibinto šukes iš įvykio vietos ir išvažiavo. Supranta, kad, įvykus eismo įvykiui, privalėjo kviesti policiją, todėl su padarytu pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi.
Iš byloje pateikto 2022 m. lapkričio 11 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ rašto Nr. 1528 turinio nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas buvo informuojamas apie tai, jog stulpo atstatymo darbų kiekiai ir kainos atitinka pateiktą sąmatą, kurioje nurodyti visi darbai bei jų įkainiai, kurie buvo atlikti po 2022 m. kovo 14 d. avarijos, atstatant apšvietimo stulpą bei pateikta lokalinė sąmatą, kuri yra byloje. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad bendra darbų ir medžiagų kaina 916,55 Eur.
Iš byloje pateikto 2022 m. lapkričio 29 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ rašto Nr. 1648 turinio nustatyta, kad pareiškėjo atstovas advokatas buvo informuojamas apie tai, jog buvo atlikti visi darbai, kurie nurodyti atliktų darbų akte, po 2022 m. kovo 14 d. avarijos, atstatant apšvietimo stulpą, esantį (duomenys neskelbtini) sankryžoje, bei pridėtos PVM sąskaitos faktūros.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundžiamą pareigūno nutarimą, pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo advokato ir nutarimą surašiusios institucijos atstovės nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia Institucijos padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų naikinti skundžiamą nutarimą.
Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų tam, kad pripažinti, jog pareiškėjas padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nes jis 2022 m. kovo 14 d., 16.11 val., vairuodamas transporto priemonę nereguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, apgadino apšvietimo stulpą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie įvykį nukentėjusiajam ar policijai, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nevykdydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nurodytų eismo dalyvių pareigų, įvykus eismo įvykiui, kai padaryta turtinė žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą (UAB „Palangos komunalinis ūkis“ padaryta 916,55 Eur dydžio žala). Institucija, nutarimu paskyrusi pareiškėjui nuobaudą, siekiant patikrinti protokole nurodytas aplinkybes, vertino surinktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir jų pagrindu surašė motyvuotą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Byloje neginčijamai nustatyta, jog nutarimas - paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą - priimtas išsamiai ištyrus įvykio aplinkybes, taip pat surinkus objektyvius duomenis, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, juos visus įvertinus, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir jų visumą. Reikšminga šioje byloje ir tai, kad pareiškėjas tiek tiriant įvykio aplinkybes, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog įvyko eismo įvykis ir jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijos pareigūnams, t. y. paties pažeidimo fakto neneigia ir jį pripažįsta. Iš esmės pareiškėjas ir jo atstovas ginčija padarytos žalos dydį. Mano, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pateikė netikslius paskaičiavimus, galimai atliko ne visus sąmatoje nurodytus darbus. Nurodė, kad pareiškėjas autoįvykio metu tik pažeidė apšvietimo stulpo dažų sluoksnį (apšvietimo stulpo metalinės dalies pažeidimai buvo iš anksčiau, nes pažeistos vietos įvykio dieną buvo surūdijusios), todėl nukentėjusiojo patirtos žalos suma gali būti tik apšvietimo stulpo dažymo išlaidos, kurios pagal atliktų darbų aktą yra 70,00 Eur arba 84,70 Eur su PVM. Tai yra formalūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais duomenimis teiginiai. Šiuo atveju byloje žalos dydį įrodo pateikta lokalinė sąmata ir atliktų darbų aktas. Pareiškėjo atstovo pozicija dėl UAB „Palangos komunalinis ūkis“ klaidingų skaičiavimų yra grindžiama prielaidomis, o modeliuojama situacija, jog nukentėjęs asmuo pateikė žinomai neteisingą atliktų darbų sąmatą, nėra pagrįsta įrodymais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4877-2022 palikti nepakeistą ir pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.