Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-19 · Administracinė byla Nr. eI2-9927-596/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-09-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-19
Bylos Nr.
eI2-9927-596/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01984-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Henrikas Sadauskas, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9927-596/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01984-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas arba atsakovas) 2024 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 24S103703 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Departamentas 2022 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą išduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui V. S. leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., tačiau atsakovas 2024 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S103703, kuriuo nusprendė pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi, grindžiant tuo, kad pareiškėjas pateikė duomenis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, kurie neatitinka tikrovės, ir neturi pakankamai lėšų / pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) (toliau – ir Aprašas). Sprendimas priimtas remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Visų pirma, atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui jo įmonėje nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Pareiškėjas paaiškina, kad dėl asmeninių priežasčių (būtino poilsio po ilgalaikių komandiruočių, kurių metu dėl pasienyje susidarančių eilių vairuotojui tenka po 5–7 paras gyventi automobilyje) imdavo nemokamas atostogas. Kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, kurį jam nurodė mokėsiantis darbdavys, tačiau pareiškėjo gaunamas atlyginimas sumažėjo dėl darbo specifikos jo pasinaudojimo neapmokamomis atostogomis (grįžęs iš kadencijų pareiškėjas teikė prašymus leisti išeiti nemokamų atostogų, darbdavys juos tenkino, dėl to jam buvo išmokamas atlyginimas už faktiškai išdirbtas darbo valandas). Taigi, pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, teisėtai prašė ir jam buvo suteiktos jame numatytos nemokamos atostogos, t. y. pareiškėjas nepadarė jokio pažeidimo, o jam atlyginimas išmokėtas pagal faktiškai išdirbtą laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teigia, kad UTPĮ 36 straipsnis numato leidimą laikinai gyventi turinčiam užsieniečiui pareigą pranešti apie atitinkamas pasikeitusias aplinkybes, analogiška tvarka numatyta Aprašo 145 punkte. Nurodytas reguliavimas nenumato pareigos asmeniui, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, informuoti Migracijos departamentą apie darbdavio jam nemokamą prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi darbo užmokestį. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2460-624/2023, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2441-624/2023. Pareiškėjo nuomone, jis nepažeidė jam UTPĮ 36 straipsnyje numatytų pareigų, taip pat atsakovas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu nežinojo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad kažkada ateityje dirbs ne visą darbo sutartyje numatytą laiką, t. y. kad jis prašys ir jam bus suteiktos nemokamos atostogos, todėl vėliau pasikeitusios aplinkybės – mokamas mažesnis darbo užmokestis nei numatyta prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ar tarpininkavimo rašte – negali būti traktuojamos kaip pagrindas konstatuoti, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pateikimo metu pareiškėjas atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Antra, Aprašo 130 punktas numato, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi numatyto dydžio darbo užmokestis, turėjo kreiptis į pareiškėją ir / ar jo darbdavį su prašymu pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių susiklostė tokia situacija, užuot nepagrįstai konstatavęs, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Mano, kad toks pagrindas būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi padavimo metu būtų sąmoningai pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis, pavyzdžiui, pateikdamas netikrą ar suklastotą darbo sutartį ir / ar kitą su joje nurodytais duomenimis susijusią informaciją, tačiau tokių duomenų Sprendime nepateikta. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pareiškėjo situacijos individualiai nevertino, sprendimą priėmė formaliai, o tai nesuderinama su VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimais, įpareigojančiais viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2022 m. gegužės 9 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą

laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760174171, galiojantį nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., kuris asmeniui įteiktas 2022 m. rugpjūčio 25 d. Departamente 2023 m. rugsėjo 1 d. gautas asmens prašymas Nr. 2308-LLGD-1952 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė). Departamente 2023 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį asmeniui.

Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2023 m. spalio 15 d., tačiau jam nė karto per įdarbinimo laikotarpį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui 2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (83,73 Eur – 568,64 Eur). Pažymi, kad asmeniui teikiant prašymą leisti pakeisti darbdavį Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas nei nurodytas tarpininkavimo rašte. Šios aplinkybės nustatytos remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis. Prašyme išduoti leidimą gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, t. y. 1 386 Eur per mėnesį. Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, jog užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, taip pat, kad jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Pareiškėjo argumentai, kuriais kvestionuojamas VSDFV informacinės sistemos duomenų, kaip įrodymų, tinkamumas šioje byloje, nurodo, kad tai, jog VSDFV informacinės sistemos duomenys yra tinkami įrodymai tokio pobūdžio bylose, yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje remtasi VSDFV informacinės sistemos duomenimis, vertinant, ar užsienietis (su juo susijusi įmonė) atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5132-662/2017). Atsižvelgus į VSDFV informacinės sistemos duomenis, t. y. kad užsieniečiui mokamas per mažas darbo užmokestis ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Taigi, Migracijos departamentas neprivalo kreiptis į pareiškėją ar į pareiškėjo darbdavį dėl papildomų paaiškinimų, priimant sprendimą dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 24S103703, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760174171, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytine bylos medžiaga ir pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, 2022 m. gegužės 9 d., ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus) UAB „(duomenys neskelbtini)“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).

2022 m. rugpjūčio 18 d. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.

2022 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760174171, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 24 d., įteiktas 2022 m. rugpjūčio 25 d.

2023 m. rugsėjo 1 d. Migracijos departamente gautas pareiškėjo prašymas Nr. 2308-LLGD-1952 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie prašymo pridėtame tarpininkavimo rašte Nr. 20230821-156403 nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 1 386 Eur mėnesinis darbo užmokestis.

2023 m. spalio 12 d. Departamentas priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Patikrinimo metu duomenimis VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 15 d. įdarbintas Bendrovėje, tačiau jam nė karto per įdarbinimo laikotarpį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2023 m. spalio mėn. – 2024 m. kovo mėn. (6 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Taip pat nustatyta, kad asmuo, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis. Atsižvelgus į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y. kad asmeniui per visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį net 6 mėnesius buvo mokamas mažesnis nei MMA darbo užmokestis, iš viso ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Departamentas darė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, jog asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad asmeniui nebuvo išduota nacionalinė viza, 2022 m. rugpjūčio 24 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, VSDFV informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. sausio 12 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2023 m. spalio 12 d. buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2023 m. spalio 15 d. –UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai leido Departamentui daryti išvadą, jog pareiškėjo nesieja ilgalaikiai ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, taip pat Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Departamentas 2024 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 24S103703, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Nr. 760174171.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA buvo 730 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 924 Eur. Taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjui visą laiką buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nei buvo nurodomas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte (1 386 Eur).

Atsakovas VSDFV informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. spalio 15 d., nė karto nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur. Atsakovas taip pat nustatė, kad užsieniečiui visą laiką nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (83,73 Eur – 568,64 Eur). Į bylą pateikti duomenys iš VSDFV informacinės sistemos patvirtina, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2023 m. spalio 31 d. buvo išmokėtas 568,64 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 490,41 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 312,93 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. – 557,19 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. – 332,09 Eur, už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. – 83,73 Eur darbo užmokestis. Taigi, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad dėl asmeninių priežasčių (būtino poilsio po ilgalaikių komandiruočių, kurių metu dėl pasienyje susidarančių eilių vairuotojui tenka po 5–7 paras gyventi automobilyje) imdavo nemokamas atostogas. Be to, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir darbo užmokesčio dydį, kurį jam nurodė mokėsiantis darbdavys, tačiau pareiškėjo gaunamas atlyginimas sumažėjo dėl darbo specifikos jo pasinaudojimo neapmokamomis atostogomis (grįžęs iš kadencijų pareiškėjas teikė prašymus leisti išeiti nemokamų atostogų, darbdavys juos tenkino, dėl to jam buvo išmokamas atlyginimas už faktiškai išdirbtas darbo valandas).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismui pateikė tik savo deklaratyvius argumentus, tačiau teismui nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų, kad nemokamos atostogos pareiškėjui iš tiesų buvo suteiktos. Teismas taip pat pažymi, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dirbti, o ne nemokamai atostogauti. Dėl argumentų, kad pareiškėjas neva turi pakankamai pajamų pragyventi, pažymėtina, jog vien tik pateiktas pareiškėjo paaiškinimas negali būti vertinamas kaip atitinkantis pagrindas pripažinti, jog pakankamų lėšų pareiškėjas turi, kadangi į bylą nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo gerą finansinę situaciją ar kitą gaunamų pajamų šaltinį. Pažymėtina ir tai, kad iš duomenų VSDFV informacinėje sistemoje taip pat matyti, kad iki pareiškėjui pakeičiant darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d., t. y. pusę metų, jis visiškai negavo jokio darbo užmokesčio, kas taip pat patvirtina, kad jis negalėjo būti sukaupęs pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje.

Užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, yra 1 MMA. Į bylą pateikti VSDFV duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad jis neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Argumentai, kad buvo pažeistas gero administravimo principas laikomi nepagrįstais. Įstatymas nenustato atsakovui pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame sprendime nurodytas aplinkybes. Pritartina atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas savo paaiškinimais niekaip negalėtų paneigti to fakto, kad jam buvo mokėtas mažesnis atlyginimas nei numatyta jo prašyme ir tarpininkavimo rašte.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėHenrikas SadauskasVita Valeckaitė