Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjui J. B., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l 4-9,12) nurodė, jog atvykęs į Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas karantino kameroje, pažeidžiant reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kameroje buvo 14 nuteistųjų, kameros gyvenamasis plotas buvo apie 25 kv.m., todėl vienam nuteistajam joje teko 2 kv.m. gyvenamojo ploto. Tvirtino, kad šį plotą atitinkamai mažino kameroje buvę baldai, todėl trūko vietos judėti, prieiti prie lovos bei asmeninių daiktų. Didžiąją dalį laiko praleisdavo gulėdamas, todėl skaudėjo raumenis. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Kameroje nebuvo lango į lauką, mechaninė ventiliacija neįrengta, todėl trūko deguonies, kameroje kaupėsi drėgmė. Prie stalo visiems nuteistiesiems susėsti nebuvo galimybės, todėl, laukiant savo eilės, kad galėtum atsisėsti prie stalo, maistas atšaldavo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis karantino kameroje patyrė emocinių sunkumų, nepatogumų, fizinių ir dvasinių kančių, garbės ir orumo pažeminimą. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. gyveno 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 150 kv.m., joje gyveno 70 nuteistųjų, patalpa buvo užstatyta baldais, todėl buvo ženkliai pažeista gyvenamojo ploto norma. Esant vietos trūkumui, nebuvo galimybės laisvai judėti, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Šioje gyvenamojoje patalpoje nebuvo mechaninės ventiliacijos, vėdinimas per langus buvo silpnas, trūko deguonies, buvo netinkama dirbtinė apšvieta, todėl skaitant prastėjo regėjimas. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo stalų, todėl negalėjo rašyti laiškų, spręsti dvasinio ugdymo užduotis. 22 būryje nebuvo poilsiui skirto kambario, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į poilsį ir laisvalaikį. Nebuvo televizoriaus, todėl be laisvalaikio programų, žinių ir dvasinio ugdymosi laidų teko dvasiškai kentėti. Būrio kiemas buvo mažas, jo danga sulūžinėjusi, duobėta. Būrio virtuvėlė buvo per maža, joje buvo tik viena skalbimo mašina, viena viryklė, stalas, kriauklė, vandens šildytuvas. Kadangi būryje buvo apie 85 asmenys, todėl jiems nebuvo sudarytos sąlygos pasigaminti maistą bei išsiskalbti. Tvirtino, kad sanitariniame mazge buvo įrengtos 5 praustuvės, 3 klozetai ir 3 pisuarai, todėl, norint pasinaudoti jais, tekdavo laukti eilėje. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumų, emocinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, t.y. patyrė neturinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo. Tvirtino, kad 2016 m. spalio mėn., jam buvo liepta rašyti paaiškinimą, nurodant, kad sutinka su 22 būryje esančiomis kalinimo sąlygomis, grasinant perkėlimu į kirą būrį, kuriame būtų iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundą (b.l. 14-21), rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 50-51,67-68) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas karantino patalpoje buvo laikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kartu su pareiškėju atvyko 3 asmenys, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 14-18 d. naujai atvykusių nuteistųjų, kurie būtų laikomi karantino patalpoje, nebuvo. Pareiškėjo buvimo karantino patalpoje metu joje buvo 4 nuteistieji, todėl reglamentuota gyvenamojo ploto norma, tenkanti vienam nuteistajam, nebuvo pažeista. Paaiškino, kad karantino patalpos yra laikino laikymo kameros, kuriose nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Nuteistieji didžiąją laiko dalį praleidžia apsilankymuose pas tam tikrus specialistus dėl pasiruošimo atlikti bausmę, todėl tikėtina, kad pareiškėjas karantino patalpoje praleido tik miegui skirtą laiką. Karantino patalpos aprūpintos baldais kaip ir bendrabučio tipo patalpos. Karantino patalpa visuomenės sveikatos centro specialistų nebuvo tikrinta. Tvirtino, kad 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyveno 46 nuteistieji, išskyrus 2016 m. gegužės – liepos mėn., kuomet į 22 būrį buvo perkelti 21 A būrio nuteistieji, minėtu laikotarpiu 22 būryje buvo 78 nuteistieji. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, kuriose galėjo judėti nuo 6.30 val. iki 22.30 val., o pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas gali įsidarbinti Valstybės įmonės „Mūsų amatai" Marijampolės filiale. Nuteistojo pageidavimu jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Marijampolės PN gyvenamosios patalpos įrengtos bei aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų normas. Nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojamam patalpos plotui. Pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo stalas. 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos buvo tikrintos Visuomenės sveikatos centro, nustatyta, jog apšvieta ir vėdinimas atitinka higienos reikalavimus. 22 būryje yra trys unitazai, 2 pisuarai ir 1 dušas. Atskiro poilsio kambario 22 būrys neturi, jis naudojasi kito būrio poilsio kambariu. Pagal galiojančias teisės normas virtuvėlė įrengiama tik esant techninėms galimybėms, 22 būriui virtuvėlė įrengta, ji atitinka teisės aktų reikalavimus, be to, nuteistieji yra maitinami, gali įsigyti maisto produktų veikiančioje parduotuvėje, maisto produktų laikymui įrengtas atskiras kambarys, todėl neprivalo maisto gamintis patys. Pažymėjo, kad pagal nustatytą grafiką nuteistųjų drabužiai bei patalynė yra skalbiami įstaigos skalbykloje. Nuteistųjų sąlygų gerinimui 22 būryje yra pastatyta skalbimo mašina, jie aprūpinti skalbimo priemonėmis, todėl galimybė išsiskalbti norimus skalbinius yra sudaryta. Pasivaikščiojimo kiemų grindys lygios ir neslidžios, skundų dėl pasivaikščiojimo kiemų būklės nėra gauta, todėl jie nebuvo tikrinti. Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra kreipęsis. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas neįrodė būtinų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų pareigūnų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jo laikymo sąlygų Marijampolės PN ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. jį kalinant karantino kameroje bei nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. 22 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv.m. ir atitinkamai 3,6 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos vienam nuteistajam skaičiavimo iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto atėmus baldų užimamą plotą atmestini kaip nepagrįsti.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Nors atsakovo atstovas nurodė, kad karantino patalpoje kalintys asmenys gali laisvai judėti, jiems taikoma bendrabučio tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų dienotvarkė, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Iš prie skundo pateiktos karantino patalpos plano (b.l. 43) matyti, kad sanitarinis mazgas įrengtas pačioje karantino patalpoje, todėl, teismo nuomone, ši patalpa savo įranga labiau atitinka kamerų tipo patalpas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra pažymėjęs, jog pagal savo pobūdį karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m (LVAT administracinė byla Nr. A-1003-858/2015, Nr. A-1711-822/2016).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 35,85 kv.m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų (šiuo metu įrengta 10 gyvenamųjų vietų) (b.l. 14-15,43,85), todėl, esant užpildytoms visoms vietoms, ginčo laikotarpiu vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,26 kv.m.

Atsakovo atstovo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo atvykimo į Marijampolės PN dieną karantino patalpoje buvo laikoma 11 asmenų, kurie 2015 m. rugpjūčio 13 d. (pareiškėjo atvykimo dieną) buvo paskirstyti po kameras (b.l.25). Iš Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 7/07-314 matyti, kad su pareiškėju karantino patalpoje buvo 3 naujai atvykę nuteistieji, todėl viso karantino patalpoje buvo 4 nuteistieji (b.l. 24). Atsakovo atstovas tvirtino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 18 d. naujai atvykusių nuteistųjų, kurie būtų laikomi karantino patalpoje, nebuvo.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, juos paneigiančių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktų duomenų objektyvumu ir jais nesivadovauti.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, jog ginčo laikotarpiu vienam asmeniui karantino patalpoje teko apie 9 kv.m. gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos gyvenamojo ploto normos karantino patalpoje atmestini kaip nepagrįsti.

Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas gyveno 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 144,92 kv.m., joje įrengtos 46 gyvenamosios vietos (b.l. 44, 73), todėl vienam nuteistajam joje teko 3,15 kv.m. Atsakovo atstovas sutiko, jog 2016 m. gegužės – liepos mėn. 22 būryje kalėjo 78 nuteistieji, 22 būrio gyvenamųjų patalpų bendras plotas 201,7 kv.m., todėl šiuo laikotarpiu vienam nuteistajam teko 2,6 kv.m. (b.l. 16).

Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų neginčijo, juos paneigiančių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pareiškėjui kalint 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje 2016 m. gegužės – liepos mėn. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nurodyta vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo pažeista, todėl šiame kontekste yra pagrindas atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpoje nebuvo lango, mechaninė ventiliacija neveikė, buvo didelė drėgmė. Tvirtino, kad 12 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje taip pat nebuvo mechaninės ventiliacijos, vėdinimas per langus buvo silpnas, taip pat buvo netinkama dirbtinė apšvieta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. (Higienos normos HN 76:2010 22 p.) .

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 76:2010 26 p., pagal kurį gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Analogiškos nuostatos išdėstytos nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14, 16 ir 17 ir punktuose.

Iš į bylą pateiktos karantino patalpos nuotraukos bei šios patalpos plano (b.l. 43, 85) matyti, kad joje yra du langai, todėl akivaizdu, kad patalpoje sudaryta galimybė išvėdinti ją per langus, tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.

Byloje esantis pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo aktas Nr. PA.4-312(23.14.1.4.12) patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. atlikus 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos patikrinimą, šios patalpos dirbtinė apšvieta bei ventiliacija atitiko HN 134:2015 14 ir 17 punktų reikalavimus (b.l. 26-27).

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, be to, į bylą nepateikti pareiškėjo skundai, prašymai dėl ventiliacijos, drėgmės bei apšvietos jam keliamų nepatogumų, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl lango nebuvimo karantino patalpoje, netinkamos ventiliacijos, drėgmės bei dirbtinės apšvietos karantino ir 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl per mažo stalo karantino patalpoje, taip pat nurodė, jog 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje stalo iš vis nebuvo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.), buvo nurodyta, jog pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti sanitarinis mazgas (1 komplektas), stalas, vienam kalinamam asmeniui skirta metalinė lova, spintelė, taburetė kiekvienam asmeniui arba du stalo ilgio suoliukai, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, viena sieninė viršutinių drabužių pakaba, viena šiukšlių dėžė, vienas elektrinis virulys ir valymo inventoriaus komplektas. Taigi, šioje teisės normoje stalo matmenys nėra reglamentuoti.

Pareiškėjas neginčija fakto, kad jo kalinimo karantino patalpoje metu stalo nebuvo, jis tik kelia pretenzijas dėl stalo dydžio, tačiau teisės aktuose nesant nustatytų reikalavimų stalo matmenims, pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo stalo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal Aprūpinimo normas bendrabučio tipo patalpoje turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė vienam asmeniui, vienas stalas, sieninis laikrodis, termometras, po vieną komplektą užuolaidų kiekvienam langui, šiukšlių dėžė ir vienas komplektas valymo inventoriaus.

Byloje esanti 22 būrio 2 gyvenamosios patalpos fotonuotrauka patvirtina, kad joje stalas yra (b.l. 83-84). Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu atsakovo atstovui pretenzijų dėl stalo nebuvimo nekėlė, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atstovo teismui pateikti faktiniai duomenys lieka nepaneigti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino per mažo sanitarinių įrenginių skaičiaus 22 būryje, tvirtino, kad šiame būryje buvo 5 praustuvės, trys klozetai ir trys pisuarai, todėl norint jais pasinaudoti, teko laukti eilėje.

Aprūpinimo normose nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu (išskyrus 2016 m. gegužės – liepos mėn.) 22 būryje buvo 64 nuteistieji, 2016 m. gegužės – liepos mėn. šiame būryje buvo 78 nuteistieji (b.l. 162). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 22 būrio sanitariniame mazge įrengtos penkios praustuvės, trys unitazai ir du pisuarai (b.l. 26-27, 86-90).

Pagal bylos duomenis akivaizdu, kad, pareiškėjui kalint 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad šiame akte reikalavimų pasivaikščiojimo kiemų plotui nėra reglamentuota, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemų dydžio atmestini kaip nepagrįsti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Atsakovo atstovas papildomuose paaiškinimuose (b.l. 67-68) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemo sienų danga bei grindys atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau įrodymų nepateikė, tai iš esmės galėtų sudaryti sąlygas atsakovo atstovo deliktinei atsakomybei kilti, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog dėl pasivaikščiojimo kiemo grindinio būklės keliamų nepatogumų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui, teikęs prašymus, skundus, todėl, nesant tokių duomenų, deklaratyvių pareiškėjo argumentų pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.

Pareiškėjas tvirtino, jog būrio virtuvėlė buvo per maža, joje buvo tik viena skalbimo mašina, viena viryklė, stalas, kriauklė, vandens šildytuvas, todėl nebuvo sudaryta sąlygų pasigaminti maistą bei išsiskalbti drabužius.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte yra nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėms įrengiama virtuvėlė (kiekvienam būriui).

Reikalavimai virtuvės įrangai nurodyti Aprūpinimo normose, pagal kurias bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotą ir reikmę turi būti stalas, elektrinė viryklės, 1 dviejų dalių plautuvė ir t.t.

Akivaizdu, kad įrengdamas 22 būrio virtuvėlėje vieną viryklę, stalą, plautuvę, atsakovo atstovas Aprūpinimo normų nuostatų nepažeidė.

Pažymėtina, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą virtuvėlės dydžiui reikalavimų nėra nustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl virtuvėlės dydžio laikytini nepagrįstais.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistieji Marijampolės PN maitinami nemokamai, taip pat jiems sudaryta galimybė įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, 22 būriui įrengtas maisto laikymo kambarys (b.l. 19, 44). Šios aplinkybės verčia abejoti pareiškėjo tvirtinimu dėl visų 22 būrio nuteistųjų poreikio naudotis virtuvėle, kuriuo grindžiamos pretenzijos dėl virtuvėlės dydžio.

Be to, kaip buvo pažymėta, pareiškėjo skundų dėl per mažos virtuvėlės, viryklių ir stalų trūkumo į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo atstovo veiksmai šiame kontekste negali būti pripažinti neteisėtais.

Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nuteistųjų patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami centralizuotai Marijampolės PN skalbykloje pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarką (toliau – ir Tvarka) (b.l. 33-34,36). Esant būtinybei gali būti skalbiami ir nuteistųjų viršutiniai drabužiai (Tvarkos 11 p. ). Be to, 22 būrio virtuvėlėje įrengta skalbimo mašina (b.l. 51).

Taigi akivaizdu, kad Marijampolės PN yra laikomasi Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimų.

Duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl negalėjimo išsiskalbti drabužių bei patalynės būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, o šis į jo prašymus nereagavęs, byloje nėra, todėl deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo Marijampolės PN neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jo būriui nebuvo įrengtas poilsio kambarys, todėl jis negalėjo žiūrėti televizoriaus, dėl to dvasiškai kentėjo.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Šių taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Atsakovo atstovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 22 būrio nuteistieji galėjo naudotis kito būrio laisvalaikio kambariu, nes jiems sudaryta galimybė visą dieną laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritoriją. Atsakovo atstovas nenurodė konkretaus būrio, kurio laisvalaikio kambariu galėjo naudotis 22 būrio nuteistieji, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl poilsio kambario nebuvimo lieka nepaneigti.

Pareiškėjas skunde teigė, jog 2016 m. spalio mėn., jam buvo liepta rašyti paaiškinimą, nurodant, kad sutinka su 22 būryje esančiomis kalinimo sąlygomis, grasinant perkėlimu į kitą būrį, kuriame būtų iškilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės - reikalavimas rašyti sutikimą dėl tinkamų kalinimo sąlygų 22 būryje, grasinant perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė, koks pareigūnas reikalavo rašyti tokį pasiaiškinimą bei grasino perkėlimu į kitą būrį, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, Marijampolės PN administracijai pareiškėjas šio pareigūno veiksmų neskundė, nebuvo atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo (pareigūnų) veiksmų neteisėtumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad apie 3 mėnesius (2016 m. gegužės – liepos mėn.) buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nebuvo užtikrintas galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkantis sanitarinių įrenginių skaičius bei neįrengtas poilsio kambarys.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Byloje esančioje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b.l. 74-82) nurodyta, kad, ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus yra kreipęsis dėl bėrimų, klubo sąnario skausmo, slogos, karščiavimo, skrandžio skausmo ir pan. Nurodyti sveikatos sutrikimai niekuo nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos sutrikimų, todėl negali būti laikomi susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais kalinimo sąlygų pažeidimais.

Marijampolės PN Psichologinės tarnybos viršininkės 2017 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. 55/04-20 nurodyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė (b.l. 42 ).

Darytina išvada, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei ar fizinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008; administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Įvertinus nustatytų pažeidimų trukmę (gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose buvo pažeista apie 3 mėnesius, sanitarinių įrenginių bei poilsio kambario nebuvo visą vertinamąjį laikotarpį (nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.), jų pobūdį (vienam nuteistajam teko 2,6 kv.m., be to, šią gyvenamojo ploto normą atitinkamai mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai), atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas darbotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po lokalinio sektoriaus teritoriją, lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgus į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.