- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- AS-822-356-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00074-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjų A. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir A. B. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui ir UAB „Liūtukas ir Ko“ dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-3268-(1.3) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjai A. B. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 4-3268-(1.3), kuriuo pripažintas netekusiu galios Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 4-7722-(1.3) „Dėl kelio servituto pakeitimo žemės sklypo Pamario g. 6, Neringoje“ ir Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 4-1504-(1.3) „Dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype G.D. K. g. 1B, Neringos mieste“.
Pareiškėjai prašė atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, argumentuodami tuo, kad 2010 m. lapkričio 24 d. gavę Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-B-11A, kuriuo ginčas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą, tikėdamiesi greitesnio nei teisme ginčo išnagrinėjimo bei mažesnių išlaidų, todėl mano, jog skundo padavimo teismui terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė, o skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atitinkamos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos (ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 34 straipsnis, reglamentuojantis praleisto termino atnaujinimą, numato, jog praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, jei bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą turi būti pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.
Iš teismui pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai su prašymu panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 4-3268-(1.3) 2010 m. spalio 25 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, išnagrinėjusi skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-B-11A skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nurodė, kad šį sprendimą savo pašto dėžutėje rado 2010 m. lapkričio 24 d. ir, nepraleidę vieno mėnesio termino, 2010 m. gruodžio 20 d. kreipėsi ne į teismą, o į Seimo kontrolierių įstaigą, nes ši įstaigą skundus išnagrinėja greičiau nei teismai, kreiptis į teismą reikia lėšų, tikėjosi, kad Seimo kontrolierių įstaigos padarytos išvados būtų profesionalios ir teisme būtų naudojamos kaip ekspertizės aktas. Taigi pareiškėjai mano, kad kreipimasis į Seimo kontrolierių įstaigą yra svarbi skundo padavimo teismui atnaujinimo priežastis.
Pažymėtina tai, jog pareiškėjai prašyme dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo pripažįsta, kad jiems buvo žinoma apskundimo tvarka.
Pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, - skųsdami Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 4-3268-(1.3).
Minėta institucija ginčą ne teismo tvarka išnagrinėjo 2010 m. lapkričio 18 d., priimdama sprendimą Nr. 1T-(7.5)-B-11, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino. Pareiškėjų teigimu, jie šį sprendimą gavo 2010 m. lapkričio 24 d. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjai skundą teismui turėjo paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų, tačiau jie kreipėsi ne į teismą, o į Seimo kontrolierių įstaigą 2010 m. gruodžio 20 d. skundu Nr. 1628, praleidę minėtą terminą ir šio termino praleidimo priežasčių nenurodo.
Skundo padavimo termino atnaujinimo prasme svarbiomis priežastimis gali būti laikomos tik aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė rimtas kliūtis kreiptis į teismą, t.y. aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios. Pareiškėjų nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės – tikėjimasis greitesnio, kvalifikuotesnio bei mažesnių išlaidų reikalaujančio ginčo išnagrinėjimo – yra subjektyvaus pobūdžio ir objektyviai netrukdė pareiškėjams įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl lėšų trūkumo ir brangaus proceso teisme yra ne tik nepagrįstos jokiais įrodymais, bet ir neturi jokios įtakos įstatyme numatytų procesinių terminų skaičiavimui. Argumentas, kad Seimo kontrolierių išvada būtų teisme vertinama kaip ekspertizės aktas, prieštarauja teisiniam reglamentavimui. Tai, kad pareiškėjai pasirinko kitokį nei įstatyme numatytą ginčo nagrinėjimo modelį, t.y. kreipimąsi į Seimo kontrolierių įstaigą, nelaikytina objektyvia skundo padavimo teismui praleidimo priežastimi, todėl nepripažintina svarbia aplinkybe ir prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo netenkintinas.
Netenkinus prašymo dėl skundo padavimo teismui termino atnaujinimo, skundą atsisakoma priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Atsisakius skundą priimti, pareiškėjams grąžintinas pareiškėjų atstovo UAB „Almontus“sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėjai nurodo, kad kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą juos paskatino viltis ginčą išspręsti be teismų, kadangi problema susijusi su valdininkų neteisėtais veiksmais. Vertina, kad padarė klaidą kreipdamiesi ne tiesiogiai į šią įstaigą (Seimo kontrolieriaus tarnybą), o į Nacionalinę žemės tarnybą, dėl ko Seimo kontrolieriai atsisakė tirti skundą, kaip jau išnagrinėtą neteismine tvarka.
Taip pat pareiškėjus suklaidino Nacionalinės žemės tarnybos išvada, kad problema dėl servituto pakeitimo kilo dėl kaimynų nesutikimo, dėl to pareiškėjai bandė savo teises ginti bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka. Trečias pareiškėjų argumentas dėl termino atnaujinimo yra tas, jog problema liko neišspręsta.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 4-3268-(1.3).
Nustatyta, kad pareiškėjai su prašymu panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 4-3268-(1.3) 2010 m. spalio 25 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, išnagrinėjusi skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-B-11A skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Pareiškėjai prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą nurodė, kad šį sprendimą savo pašto dėžutėje rado 2010 m. lapkričio 24 d., o į teismą kreipėsi 2011 m. vasario 23 d., t. y., praleidę skundo padavimo terminą.
Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, esktraordinarios. Spręsdamas, ar termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-694/2010). Pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys – kreipimasis į Seimo kontrolierių bei į bendrosios kompetencijos teismą – kolegijos vertinimu yra tik pareiškėjų pasirinktas alternatyvus teisminiam savo galimai pažeistų teisių gynimo būdas, tačiau tai nėra kliūtis kreiptis į teismą. Šiuo atveju pareiškėjai patys nurodo, kad į Seimo kontrolieriaus įstaigą nusprendė kreiptis dėl teismų užimtumo, lėšų stygiaus bei tikėjimo, kad pavyks ginčą išspręsti be teismo. Pareiškėjų argumentai akivaizdžiai liudija, kad terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, nulemtų pareiškėjų paskaičiavimais, tikintis išvengti lėšų bei laiko sąnaudų.
Taigi skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų A. B. ir A. B. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.