Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-886-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
1S-886-485/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Byla Nr. 1S-886-485/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, teismo posėdyje išnagrinėjo prokuroro skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria G. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 27 d., apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose (duomenys neskelbtini), įniršęs, baugindamas nukentėjusiąją sutuoktinę L. R., gadino ir laužė indus ir baldus, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, rankoje laikydamas metalinę nusmailintą juostą grasino ja nužudyti nukentėjusiąją, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d.,

be to, jis 2014 m. kovo 16 d., apie 03.10 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, stumdė sutuoktinę L. R., sudavė jai rankomis smūgius į galvą, smaugė, užsuko dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis G. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra: L. R. protokolas - pareiškimas, nukentėjusiosios L. R. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, liudytojų R. G., V. K. ir A. G. parodymai, apžiūros, daiktų pateikimo protokolai, specialisto išvada bei visa kita baudžiamosios bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 2 d.).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. nutartimi įtariamajam G. R. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, 1 mėnesio laikotarpiui, konstatavęs, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas dar vienam mėnesiui, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio vykdymą, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. balandžio 16 d. 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas pakeitė G. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šalies argumentai

Prokuroras skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį ir prašo ją panaikinti. Skunde prokuroras nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis nėra teistas, kadangi baudžiamosios bylos duomenimis G. R. yra teistas tris kartus, tame tarpe ir 2006 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo jam yra paskirta 3 MGL dydžio bauda. Kadangi paskirta bauda dar nėra ieškota, jos išieškojimą šiuo metu vykdo antstolės G. K. kontora, todėl laikoma, kad bausmė yra neatlikta ir remianti BK 97 str. G. R. turi teistumą, t.y. yra recidyvistas. Be to, teismas savo nutartyje neįvertino, kad kaltinamais, jam paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, šios kardomosios priemonės nesilaikė ir 2014-03-16 padarė naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu. Prokuroro nuomone, nepagrįstas ir teismo motyvas, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamais vengs atvykti į teismą. Pažymėtina, kad 2014-03-17 nutartimi teismas paskyrė kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, nes buvo nustatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p. pagrindas, t.y. kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus. Kad suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai, patvirtino ir Kauno apygardos teismas 2014-04-08 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dažnai girtauja su savo sutuoktine L. R., niekur nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, per trumpą laiką padarė net tris nusikalstamas veikas, pažeidė teismo jam paskirtą švelnesnę kardomąją priemonę, darytina išvada, kad būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, todėl kardomosios priemonės - suėmimo terminas turėtų būti tęsiamas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis yra teisėta, paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam G. R. pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pagrįstai.

Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje kardomųjų priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų kardomųjų priemonių, tame tarpe suėmimo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas, nepaisant to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Vadovaujantis BPK 139 str. nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taigi, įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti, ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, padarė išvadą, kad yra pagrindai ir sąlygos pakeisti kaltinamajam G. R. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Prokuroro skunde išdėstyti argumentai teismo padarytos išvados nepaneigia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 „ Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. reikalauja, kad suėmimas ne tik skiriamas, bet ir tęsiamas gali būti tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pakeisti suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kadangi kaltinamasis laikytinas neteistu, kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, nusikaltimai galimai padaryti šeimyninių konfliktų metu, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamojo atžvilgiu buvo taikoma ilgiau nei vieną mėnesį, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi (teisme gautas nukentėjusiosios pareiškimas), kaltinamojo pilnametė dukra priims jį gyventi, kaltinamasis nėra charakterizuojamas neigiamai, nėra pagrindo manyti, kad jis vengs atvykti į teismą.

Prokuroras nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., ir 145 str. 1 d., padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nes, kaip nurodė apylinkės teismas, kaltinamasis buvo teistas 3 kartus 2006-10-24, 2006-10-31 ir 2007-04-02, jam 2006-10-24 ir 2006-10-31 nuosprendžiais skirtos bausmės – baudos – nebuvo subendrintos, todėl jas subendrinus ir į vieną subendrintą bausmės laiką įskaičius laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2006-01-31 iki 2006-02-11 (pagal 2006-10-24 nuosprendį), laikoma, kad kaltinamais yra atlikęs subendrintą bausmę, todėl teistumas yra išnykęs.

Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, jog G. R. atžvilgiu ankstesnėmis teismų nutartimis konstatuotas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p., nėra išnykęs. Kita vertus, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, taikant ją iš esmės apribojamos asmens teisės, todėl teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kalinimo trukmės pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 1S-328/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad G. R. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu, nusikaltimai galimai padaryti šeimyninių konfliktų metu, byloje yra nukentėjusiosios L. R. pareiškimas, kad ji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi ir atsisako duoti parodymus prieš savo sutuoktinį bei prašo jam panaikinti paskirtą kardomąją priemonę arba ją sušvelninti, kardomoji priemonė - suėmimas jam taikyta jau du mėnesius, baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti teisme, todėl pagrįsta manyti, kad tolimesnis kaltinamojo laikymas suėmime nėra būtinas, o BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai argumentavo sprendimą dėl G. R. skirtos griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo į švelnesnes kardomąsias priemones, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str.,

nutaria:

Prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja s Algirdas Remeika