Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. ISM-168-(5.86 E.) „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – ir skundžiamas Sprendimas, Sprendimas) ir iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 27–30) nurodė, jog 2025 m. sausio 21 d., vadovaudamasis 2024 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-225 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 5 straipsnio l punktu, kreipėsi su prašymu į NŽT dėl miško įveisimo jam nuosavybės teise priklausančioje ne miško žemėje – žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

Pažymėjo, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius buvusiai savininkei L. S. 2006 m. birželio 13 d. buvo išdavęs leidimą Nr. 86 įveisti mišką ne miško žemės sklypo 1,03 ha teritorijoje, tačiau šis leidimas prie prašymo nebuvo pateiktas, nes pareiškėjas ir taip tikėjosi jam palankaus sprendimo.

Nurodė, jog su skundžiamu Sprendimu nesutinka, nes jam nepagrįstai nesuteikta teisė įveisti mišką. Sprendimas priimtas vadovaujantis Apraše nustatyta tvarka, remiantis Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-238 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (toliau – ir Direkcijos raštas).

Teigė, jog Direkcijos rašte nurodoma, kad pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, sklypas patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Šioje zonoje, vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, 21.2 papunkčiu, tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį, technologiškai neprieštaraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių (kraštovaizdžio, geomorfologinių ir kitų) apsaugos ir naudojimo režimui. Direkcija nurodo, kad nepritaria miško įveisimui ne miško plotuose.

Pareiškėjo nuomone, Direkcijos raštas yra rekomendacinio pobūdžio.

Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausantis sklypas yra iš viso (duomenys neskelbtini) ha ploto: į jį patenka (duomenys neskelbtini) miško, esančio Straujos geomorfologinio draustinio ribose (Straujos geomorfologinis draustinis apima esantį į šiaurę nuo Merkinės visą Straujos upelio slėnį su apyslėniu. Draustinio tikslas – išsaugoti Straujos upelio dubaklonį su pratakiais <...> ežerais – pietų Dzūkijos aukštumų rininių slėnių etaloną), 0,9329 ha sudaro žemės ūkio naudmenos, o 0,1185 ha – kitos žemės plotas. Sklypo žemės našumas vos tesiekia oficialų 30,8 balo.

Pažymėjo, jog dėl nederlingos šioje vietovėje žemės kaimyniniai žemės plotai yra nenaudojami žemės ūkiui vystyti. Nurodė, kad jam priklausantis sklypas apie 20 metų yra nenaudojamas žemės ūkio veiklai, iš šiaurinės bei pietinės pusės sklypas apsuptas miško, kuris atsirado per paskutinius 10 metų, tačiau į šias aplinkybes Direkcijos rašte neatsižvelgta.

Nurodė, jog Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 740 4.1.19 papunktyje numatyta:

„Straujos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti Straujos sieninio dubaklonio struktūrą su raiškiomis erozinėmis formomis, Laujos ežeru ir didelės biologinės įvairovės ekosistemomis, Europos Bendrijos svarbos 3260 Upių sraunumų su kurklių bendrijomis, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų buveinėmis, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, ypač ūdros, mažosios nėgės, kūjagalvio, žvilgančiosios riestūnės populiacijomis, vijūno, didžiosios miegapelės, krateriškojo taurūnio, kalninės jonažolės, ovaliosios geldutės buveinėmis“.

Pareiškėjo teigimu, ne miško žemės sklype įveisus mišką, ne tik nebūtų pažeisti geomorfologinio draustinio tikslai ir tipiniai Nacionalinio parko apsaugos reglamentai, bet ir būtų apsaugota Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 740 išvardyta biologinė įvairovė, dirvožemis nuo erozijos bei vanduo – šiuo atveju Straujos upė – nuo žemės ūkyje galimai naudojamų pesticidų, azotinių ir kt. trąšų.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad miško įveisimas taip pat atitiktų ir Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 740 4.5 papunkčio nuostatas bei reikalavimus: „Nacionalinio parko ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zona, kurią sudaro miškingos arba agrarinės Dzūkijos nacionalinio parko teritorijos, nepatenkančios į konservacinio, rekreacinio, gyvenamojo ir ūkinio funkcinio prioriteto zonas ir atliekančios rezervatų ir draustinių, vandens telkinių, laukų, pakelių ir reljefo apsaugos funkcijas; jų tikslas – užtikrinti Dzūkijos nacionalinio parko rezervatų ir draustinių, saugomų rūšių ir buveinių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių ir vandens telkinių apsaugą, sudarant sąlygas išsaugoti ir gerinti ekologinę kraštovaizdžio struktūrą ir tarpti biologinei įvairovei“.

Pažymi, jog minėto nutarimo 5 punkte nurodyta, kad Nacionalinio parko buferinės apsaugos zoną sudaro 8 atskiri arealai (iš viso 10 635 hektarai). Jos tikslas – apsaugoti Nacionalinio parko gamtinę ekosistemą nuo galimos taršos, o kraštovaizdį – nuo neigiamo vizualinio poveikio. Jo teigimu, įveisus mišką būtų užtikrintos pagrindinės Nacionalinio parko gamtos apsaugos kryptys – vertingų gamtinių kompleksų ir objektų bei biologinės įvairovės išsaugojimas.

Tvirtino, jog Žemės sklype žemės ūkio veikla dėl prastos žemės nevykdoma, todėl Direkcijos rašte nurodyto Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ 21.2 papunktis dėl tradicinio žemės ūkio plėtojimo minimoje specializuoto apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje yra neaktualus.

Pastebi, kad sovietmečiu įsteigtas Merkinės tarybinis ūkis žemę nusausino, pavertė dirbama žeme ir pakeitė prieš tai buvusį viso Merkinės valsčiaus gamtinį kraštovaizdį, tačiau jis yra išlikęs (saugomas) iki šių dienų.

Nurodė, jog pagal pateiktus Direkcijos duomenis (pridėtą žemėlapį) Žemės sklypas priskiriamas Nacionalinio parko ekologinės apsaugos prioriteto teritorijai-zonai. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, tai teritorija, kurioje palaikoma ekologinė kraštovaizdžio pusiausvyra, siekiama išvengti neigiamo poveikio gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms arba neigiamo antropogeninių objektų ir veiklos poveikio aplinkai. Arba ekologinės apsaugos zona – teritorija, kurioje nustatomi veiklos apribojimai siekiant apsaugoti gretimas teritorijas, objektus ar jų aplinką nuo galimo neigiamo veiklos poveikio.

Teigė, jog NŽT, priimdama Sprendimą, vadovavosi Direkcijos pateiktomis rekomendacijomis, tačiau jos neišsamios ir neįtikinamos. Direkcija neįrodo, kad įveisus mišką ne miško žemėje bus pažeisti saugomos teritorijos steigimo tikslai, kad bus pakeistas istorinis saugomos teritorijos kraštovaizdis. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime (b. l. 57–61) nurodė, jog NŽT sprendimus dėl miško įveisimo privačioje ne miško žemėje išduoda vadovaudamasi Aprašu, kurio nuostatų laikėsi nagrinėdama ir pareiškėjo prašymą.

Pažymėjo, jog NŽT, patikrinusi Žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nustatė, kad teritorija, kurioje planuojama įveisti mišką, patenka į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją, todėl šiai planuojamai ūkinei veiklai turi būti gautas pritarimas iš saugomą teritoriją administruojančios institucijos (nagrinėjamu atveju – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos). NŽT, remdamasi teisės aktais ir minėto Aprašo nuostatomis, pagrįstai kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti pritarimą arba išvadą dėl miško įveisimo šioje teritorijoje. Kadangi Direkcija raštu pateikė motyvuotą nepritarimą planuojamam miško įveisimui, NŽT, atsižvelgdama į Direkcijos poziciją, negalėjo priimti kito sprendimo ir leisti įveisti mišką šioje saugomoje teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus ir nustatytas procedūras, tokiu atveju nėra galimybės išduoti teigiamo sprendimo dėl miško įveisimo privačioje ne miško žemėje saugomose teritorijose.

Atsakovės tvirtinimu, Sprendimas parengtas kompetentingo subjekto, laikantis Aprašo ir kitų galiojančių teisės aktų reikalavimų, ir yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Buvo atsižvelgta į visas būtinas institucijas, o motyvuotas nepritarimas iš Direkcijos buvo įvertintas kaip teisingas ir pakankamas pagrindas nepriimti sprendimo dėl miško įveisimo.

NŽT nuomone, Sprendimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais administraciniams sprendimams keliamais reikalavimais ir viešojo administravimo principais. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 44–46) nurodė, jog skundas nepagrįstas.

Nurodė, kad Direkcija gavo NŽT 2025 m. vasario 12 d. raštą „Dėl pritarimo miškui įveisti ne miško žemėje išdavimo“ su priedais, kuriuo buvo prašoma pateikti pritarimą ir (ar) išvadą dėl miško įveisimo pagal pareiškėjo 2025 m. sausio 20 d. prašymą įveisti mišką ne miško žemės plote. Pažymėjo, jog NŽT pagrįstai ir privalomai pagal Aprašą kreipėsi į Direkciją pritarimo ir (ar) išvados dėl miško įveisimo.

Direkcija, atsižvelgdama į NŽT raštą, taip pat vadovaudamasi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-126 „Dėl Išvados / pažymos apie leidimą miškui įveisti saugomoje teritorijoje ir „Natura 2000“ teritorijoje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Išvados / pažymos apie leidimą miškui įveisti saugomoje teritorijoje ir „Natura 2000“ teritorijoje teikimo tvarkos aprašu, 2025 m. vasario 18 d. raštu pateikė išvadą, jog nepritaria miško įveisimui Žemės sklype. Nurodė, kad tokiu būdu iš esmės būtų pakeista įprastinė agrarinio kraštovaizdžio struktūra, neplėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis.

Pažymi, jog veiklą valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, kurių reikalavimų privalu laikytis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Žemės sklypas patenka į Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintoje Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje numatytą specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Pagal Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 21.2 papunktį specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) kraštovaizdžio tvarkymo zona išskiriama agrarinėse teritorijose, kuriose numatyti papildomi specialieji bendrosios vandens telkinių, dirvožemio, ekologinės apsaugos, taip pat sanitarinės ir fizinės apsaugos reikalavimai.

Nurodė, jog Direkcija pateikė neigiamą išvadą dėl miško įveisimo Žemės sklype, nes pareiškėjui įveisus mišką Žemės sklype būtų nesilaikoma Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) konkrečiai kraštovaizdžio tvarkymo zonai (ŽAs) numatytų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimų, t. y. iš esmės būtų pakeista įprastinė agrarinio kraštovaizdžio struktūra, neplėtojant esamo tradicinio žemės ūkio.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2025 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. ISM-168-(5.86 E.) „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). Taip pat nustatyta, kad NŽT 2025 m. sausio 21 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 1GP-3111) dėl miško įveisimo ne miško žemėje (b. l. 62). Prašyme pareiškėjas prašė leisti įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemės sklype.

Byloje nustatyta, jog NŽT 2025 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1SD-16832-(15.3.48 Mr.) „Dėl pritarimo miškui įveisti ne miško žemėje išdavimo“ kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti pritarimą ir (ar) išvadą dėl miško įveisimo arba technines sąlygas (b. l. 74).

Direkcija 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-238 (b. l.109-111) „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ nurodė, kad nepritaria miško įveisimui Žemės sklype.

NŽT 2025 m. vasario 25 d. priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą Nr. ISM-168-(5.86 E.), kuriuo nesuteikė pareiškėjui teisės ne miško žemėje įveisti mišką (b. l. 97).

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarką ir sąlygas reglamentuoja Aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2024 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-225 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.). Aprašo 6.2.1 papunktyje nurodyta, jog NŽT per 5 darbo dienas nuo žemės savininko prašymo gavimo, kai planuojamo įveisti miško plotas – 10 ha ir mažesnis, tačiau reikalingas kitų institucijų ar infrastruktūros valdytojų (savininkų) pritarimas ir (ar) išvada dėl planuojamo veisti miško poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo, kreipiasi į saugomos teritorijos direkciją, administruojančią valstybės įsteigtą saugomą teritoriją arba Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją, į kurią patenka žemės plotas, kuriame ketinama įveisti mišką ir, vadovaujantis Aprašo 4.1.1, 4.1.2, 4.1.4, 4.1.5 ir 4.2 papunkčiais, reikalingas saugomos teritorijos direkcijos pritarimas ir (ar) išvada dėl planuojamo veisti miško poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą, turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme, Žemės įstatyme arba aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, be kita ko, draudžiama:

1) formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus;

2) keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (išskyrus konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, kurios keitimas draudžiamas pagal šio straipsnio 1 dalį), žemės sklypų naudojimo būdą (būdus).

Iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų (b. l. 11–12) matyti, jog Žemės sklypas patenka į teritorijas, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – valstybiniai parkai, geomorfologiniai draustiniai, gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai ir elektros tinklų apsaugos zonos.

Byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas patenka į Dzūkijos nacionalinio parko ir gamtinio rezervato teritoriją, todėl kompetentingos institucijos – Direkcijos – pritarimas, vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnio 2 dalies ir Aprašo 6.2.1 papunkčio nuostatomis, buvo būtinas. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nesutinka su pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, jog Direkcijos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl NŽT, spręsdama dėl miško įveisimo, ja neprivalėjo vadovautis. Teisėjų kolegijos vertinimu, NŽT pagrįstai kreipėsi Direkciją pritarimo ir (ar) išvados dėl miško įveisimo.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje taip pat numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:1) naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikytis žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta ir pareiškėjas dėl šių aplinkybių nekelia ginčo, jog pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740, sklypas patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo (ŽAs) agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti papildomi Direkcijos paaiškinimai, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paaiškinimai ir duomenys – Saugomų teritorijų valstybės kadastro informacija (b. l. 120), iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (t. y. didžioji dalis; kitoje dalyje yra miškas ir ginčo dėl to nėra) patenka į specializuoto apsauginio ūkininkavimo zoną (ŽAs). Šias aplinkybes įrodo į bylą pateikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos planai (žemėlapių duomenys) (b. l. 121–122).

ŽAs zonoje, vadovaujantis Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ 21.2 papunkčiu, „tikslinga plėtoti tradicinį žemės ūkį, technologiškai neprieštaraujantį vandenų ir dirvožemio apsaugos arba atitinkamų draustinių (kraštovaizdžio, geomorfologinių ir kitų) apsaugos ir naudojimo režimui“.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Direkcijos 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-238 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (b. l. 109–111) pateiktą išvadą, pagal kurią Direkcija nepritarė miško įveisimui Žemės sklype, nurodydama, jog tokiu būdu iš esmės būtų pakeista įprastinė agrarinio kraštovaizdžio struktūra, neplėtojamas esamas tradicinis žemės ūkis.

Sprendime išdėstytas faktinis ir teisinis atsisakymo įveisti mišką ne miško žemėje pagrindas, kuris pagrįstas motyvuota Direkcijos išvada. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjui suprantamos atsisakymo tenkinti prašymą priežastys.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Sprendimas priimtas, įvertinus faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsižvelgus į ginčo teritorijos planavimo dokumentų sprendinius ir jo priėmimo procedūras, todėl jo panaikinimui skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypas nederlingas, kad ilgą laiką nenaudojamas pagal paskirtį, kad kaimyniniuose žemės sklypuose yra miškas ir kt., neturi esminės reikšmės ginčui.

Ta aplinkybė, jog 2006 m. buvusiai žemės sklypo savininkei buvo išduotas leidimas įveisti mišką, taip pat nesudaro pagrindo Sprendimo nepagrįstumui konstatuoti, nes ŽAs zona buvo nustatyta specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – 2016 m. liepos 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 740.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.