- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-29
- Bylos Nr.
- 2-891-981/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00583-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- R. T.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų (neveikimo), suinteresuotas asmuo byloje antstolė Jūratė Blažienė, A. L., valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. 2015 m. kovo 27 d. pateikė antstolei J. Blažienei skundą, kuriuo prašė grąžinti iš jo asmeninės sąskaitos Vilniaus pataisos namuose į antstolės depozitinę sąskaitą pervestas pinigines lėšas, kurias jam siunčia artimieji (J. G.) būtinosioms reikmėms: higienos prekėms ir kitiems būtiniems daiktams įsigyti (Vykd. b. Nr. 0086/14/01263 l. 17).
Antstolė J. Blažienė su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu (reg. Nr. S-3236) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kartu su Vykdomosiomis bylomis Nr. 0086/14/01263, Nr. 0086/14/01276 ir Nr. 0086/14/01264 persiuntė teismui, prašydama pareiškėjo skundo netenkinti. Antstolė nurodė, kad skolininkas R. T. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsniu jiems valstybės yra garantuojamas minimalių būtinųjų poreikių patenkinimas. Pažymėjo, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo areštuotos jam priklausančios lėšos, privalėjo pagrįsti jam reikalingas būtinąsias išlaidas (jų dydį), kurių nefinansuoja valstybė (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012). Antstolė pabrėžė, jog pareiškėjas savo skunde tokių duomenų nepateikė, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkui priklausančios piniginės lėšos nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnio nurodytų piniginių sumų sąrašą, iš kurių išieškojimas nėra galimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo R. T. skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundo netenkinti, nes būtinieji jo poreikiai patenkinami laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismui bylos nagrinėjimui kartu su pareiškėjo skundu pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0086/14/01263, Nr. 0086/14/01276 ir Nr. 0086/14/01264 medžiagos duomenys patvirtina, kad antstolė J. Blažienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. išduotus vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje 1-206-195/2013: Nr. 1-206-195 dėl 18 228,72 EUR žalos išieškojimo iš R. T. ir S. Č. solidariai A. L. naudai; Nr.1-206-195 dėl 19 EUR proceso išlaidų išieškojimo iš R. T. A. L. naudai; Nr. 1-206-195 dėl 2051,21 EUR išieškojimo iš R. T. ir S. Č. solidariai valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, naudai. Nurodytose vykdomosiose bylose antstolė J. Blažienė 2015 m. kovo 17 d. priėmė patvarkymus areštuoti pareiškėjui R. T. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat ir Vilniaus pataisos namų sąskaitoje.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų – antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 straipsniu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1R-231 redakcija), priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis, patikrinęs ir nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimu įvykdyti sprendimą, siunčia skolininkui patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui per raginime numatytą terminą nesumokėjus išieškotojų A. L. ir valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, naudai, priteisto žalos atlyginimo ir vykdymo išlaidų, antstolė J. Blažienė, vadovaudamasi CPK 689 straipsniu, 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo (reg. Nr. S-2804) pagrįstai areštavo pareiškėjo R. T. sąskaitą Vilniaus pataisos namuose bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į jos depozitinę sąskaitą, o Vilniaus pataisos namai, vykdydami 2015 m. kovo 17 d. antstolės J. Blažienės patvarkymą, 2015 m. kovo 19 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš nuteistojo R. T. sąskaitos pervedė 84,84 EUR, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti jam šias pinigines lėšas teismas neturi pagrindo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Tuo tarpu CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Įstatymų leidėjas numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, iš sumų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpos, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.
Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaiga, nepriskiriamos CPK 739 straipsnyje nustatytoms pinigų sumoms, iš kurių negalima išieškoti, šios lėšos nuo trečiųjų asmenų pavedimo atlikimo pareiškėjui momento, tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis, į kurias, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje, jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, į kurias įstatymų leidėjas leidžia nukreipti išieškojimą, todėl antstolės veiksmai – pareiškėjo sąskaitos pataisos namuose areštas ir nurodymas areštuotas lėšas pervesti į jos depozitinę sąskaitą yra teisėti.
Pažymėtina ir tai, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose pareiškėjas yra visiškai išlaikomas valstybės. BVK 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, maitinami pagal dietinio maitinimo normas. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog lėšas artimieji jam perveda būtinosioms reikmėms, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jam reikalingas būtinąsias išlaidas (jų dydį), kurių nefinansuoja valstybė (CPK 178 straipsnis).
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad antstolė J. Blažienė, 2015 m. kovo 17 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo (reg. Nr. S-2804) areštuodama pareiškėjo R. T. sąskaitą Vilniaus pataisos namuose bei nurodydama areštuotas lėšas pervesti į jos depozitinę sąskaitą, veikė teisėtai pagal teisės aktų jai nustatytą kompetenciją (intra vires), ir tai sudaro pagrindą pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų (neveikimo) atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513, 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolės Jūratės Blažienės veiksmų (neveikimo) vykdomųjų bylų Nr. 0086/14/01263, Nr. 0086/14/01276, Nr. 0086/14/01264 vykdymo procese atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.